Sipas Hitwise, Facebook ka 10 pėr qind tė pjesės sė vizitave tė internetit nė SHBA, dhe ka rreth 25 pėr qind tė tė gjitha shikimeve tė faqeve (pageviews) nė kėtė vend.
Prapa Facebook vjen Google me rreth 7 pėr qind dhe YouTube me 3 pėr qind vizita interneti. Ne frontin e shikimit tė faqeve YouTube dhe Google kanė njė pjesėmarrje tė kombinuar prej 11.7 pėr qind.
Tė dhėnat e paraqitura tregojnė se Facebook qė ka gjysmė miliardi pėrdorues (100 milion vetėm nė SHBA), Twitter me rreth 200 milion pėrdorues dhe YouTube qė po bėhet destinacionin i videove 35 minuta-pėr-sekondė janė duke u bėrė shprehia dominuese e pėrdoruesve tė uebit.
Facebook ka pasur paraardhės tė ngjashėm qė kanė ndėrtuar njė shtresė mė njerėzore apo shoqėrore tė internetit, si Friendster, MySpace, Second Life, etj. Por nė vitet e fundit, Mark Zuckerberg me shokė, po kolonizojnė mė mėnyrė efektive shtresat shoqėrore tė internetit, duke migruar racat njerėzore nė njė shprehi tė re digjitale.
Paralel me kolonizimin paraqiten edhe ēėshtjet e udhėheqjes dhe politikave, dhe mundėsisė pėr shqetėsime shoqėrore dhe pėr arritjen e pushtetit tė tepruar. Paramendoni njė Facebook qė dominon edhe kėrkimin, edhe tregun e edhe aspektet tjera kyēe tė pėrdorimit tė internetit.
Por nė anėn tjetėr nė internet migrimi ėshtė shumė mė i lehtė sesa nė botėn tjetėr tokėsore, gjė qė mund tė detyrojė Facebook dhe tė tjerėt qė dėshirojnė tė qeverisin territor tė internetit tė evitojnė kėshilla tė imperializmit dhe kėrcėnime tė banorėve tė tyre me zhdukje. Duke pasur parasysh kėto ēėshtje pėrreth privatėsisė, eksportimit tė tė dhėnave dhe dominimit nė rritje e sipėr, Facebook do ta ketė njė veprim tė vėshtirė tė balancimit gjersa shikon tė kolonizojė miliona njerėzit e ardhshėm.
Prapa Facebook vjen Google me rreth 7 pėr qind dhe YouTube me 3 pėr qind vizita interneti. Ne frontin e shikimit tė faqeve YouTube dhe Google kanė njė pjesėmarrje tė kombinuar prej 11.7 pėr qind.
Tė dhėnat e paraqitura tregojnė se Facebook qė ka gjysmė miliardi pėrdorues (100 milion vetėm nė SHBA), Twitter me rreth 200 milion pėrdorues dhe YouTube qė po bėhet destinacionin i videove 35 minuta-pėr-sekondė janė duke u bėrė shprehia dominuese e pėrdoruesve tė uebit.
Facebook ka pasur paraardhės tė ngjashėm qė kanė ndėrtuar njė shtresė mė njerėzore apo shoqėrore tė internetit, si Friendster, MySpace, Second Life, etj. Por nė vitet e fundit, Mark Zuckerberg me shokė, po kolonizojnė mė mėnyrė efektive shtresat shoqėrore tė internetit, duke migruar racat njerėzore nė njė shprehi tė re digjitale.
Paralel me kolonizimin paraqiten edhe ēėshtjet e udhėheqjes dhe politikave, dhe mundėsisė pėr shqetėsime shoqėrore dhe pėr arritjen e pushtetit tė tepruar. Paramendoni njė Facebook qė dominon edhe kėrkimin, edhe tregun e edhe aspektet tjera kyēe tė pėrdorimit tė internetit.
Por nė anėn tjetėr nė internet migrimi ėshtė shumė mė i lehtė sesa nė botėn tjetėr tokėsore, gjė qė mund tė detyrojė Facebook dhe tė tjerėt qė dėshirojnė tė qeverisin territor tė internetit tė evitojnė kėshilla tė imperializmit dhe kėrcėnime tė banorėve tė tyre me zhdukje. Duke pasur parasysh kėto ēėshtje pėrreth privatėsisė, eksportimit tė tė dhėnave dhe dominimit nė rritje e sipėr, Facebook do ta ketė njė veprim tė vėshtirė tė balancimit gjersa shikon tė kolonizojė miliona njerėzit e ardhshėm.