Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Le tė supozojmė se shkencėtarėt janė nė gjendje tė fshijnė shumė kujtime: mund tė na bėjnė tė harrojmė njė frikė tė vazhdueshme, njė humbje dramatike e madje njė zakon tė keq. Sė fundmi, njė grup studiuesish ka arritur nė njė provė tė tillė, pėrmes njė ilaēi eksperimentues qė bllokon aktivitetin e njė substance, pėr tė cilėn truri ka nevojė tė ruajė njė pjesė tė informacioneve. Deri mė tani, studimet janė zhvilluar vetėm te kafshėt, por shkencėtarėt janė tė bindur se mėnyra e gjetur funksionon pothuajse nė mėnyrė identike edhe te njerėzit. Nėse kjo molekulė ėshtė vėrtet kaq e rėndėsishme sa duket, atėherė edhe ndėrlikimet janė tė dukshme, shpjegon njė Todd C. Sacktor, 52 vjeē, i cili udhėheq grupin e studiuesve tė Qendrės Mjekėsore Daunstejt dhe qė gjithashtu ka vėrtetuar efektet e kėsaj molekule mbi kujtesėn.
Neuroshkencat po bien mė nė fund dakord me shkencėtarėt pėr tė gjetur pėrgjigjet e vėrteta mbi funksionimin e trurit; gjithashtu po shtrojnė pyetje si pėr rregullat etike ashtu dhe ato shkencore. Todd ėshtė njėri prej qindra studiuesve qė pėrpiqen ti japin pėrgjigje njė pyetjeje, e cila po i turbullon qė nga fillimi i sistemeve moderne tė kėrkimit: si ka mundėsi qė njė grup qelizash janė tė afta tė kapin dhe tė ruajnė kujtimet?
Truri duket se ėshtė nė gjendje ti ruajė vetėm duke zhvilluar linjat e komunikacionit, qė mund tė jenė ose mė tė shpeshta ose mė vepruese. Ndoshta pėrgjigjja fshihet te njė substancė e quajtur PKMzeta. Molekulat PKMzeta pėrqendrohen brenda kėtyre qelizave cerebrale, tė cilat forcohen nga veprimi i njė neuroni dhe qėndrojnė aty pėr njė kohė tė papėrcaktuar, si roje biologjike.
Pėr tė zbuluar se pėr ēfarė shėrbente molekula PKMzeta te kafshėt e gjalla, Todd u drejtua pėr nė laboratorin e shkencėtarit Andre A. Fenton, i cili studion kujtesėn e minjve. Studiuesit u injektuan kavieve njė ilaē tė quajtur Zip, qė bashkėvepron me PKMzeta-n. Pas injektimit, kafshėt fi llonin menjėherė gjithēka nga zeroja. Fenton e pėrsėriti eksperimentin nė disa mėnyra dhe vuri re tė njėjtat rezultate. Mundėsia pėr tė fshirė kujtimet ka shumė avantazhe dhe gjithashtu zgjidh njė mori problemesh etike, thotė Steven E. Hyman, njė neurobiolog nga Harvardi. Nga njėra anė, mund tė imagjinohet njė skenė ku njė person hyn brenda dhe sjell nė mendje kujtimet traumatike, por tashmė ka njė ilaē qė i frenon kėto kujtime kur dalin. Ose nė rastin e vartėsisė, njė ilaē qė zvogėlon kujtimin e tyre.
Neuroshkencat po bien mė nė fund dakord me shkencėtarėt pėr tė gjetur pėrgjigjet e vėrteta mbi funksionimin e trurit; gjithashtu po shtrojnė pyetje si pėr rregullat etike ashtu dhe ato shkencore. Todd ėshtė njėri prej qindra studiuesve qė pėrpiqen ti japin pėrgjigje njė pyetjeje, e cila po i turbullon qė nga fillimi i sistemeve moderne tė kėrkimit: si ka mundėsi qė njė grup qelizash janė tė afta tė kapin dhe tė ruajnė kujtimet?
Truri duket se ėshtė nė gjendje ti ruajė vetėm duke zhvilluar linjat e komunikacionit, qė mund tė jenė ose mė tė shpeshta ose mė vepruese. Ndoshta pėrgjigjja fshihet te njė substancė e quajtur PKMzeta. Molekulat PKMzeta pėrqendrohen brenda kėtyre qelizave cerebrale, tė cilat forcohen nga veprimi i njė neuroni dhe qėndrojnė aty pėr njė kohė tė papėrcaktuar, si roje biologjike.
Pėr tė zbuluar se pėr ēfarė shėrbente molekula PKMzeta te kafshėt e gjalla, Todd u drejtua pėr nė laboratorin e shkencėtarit Andre A. Fenton, i cili studion kujtesėn e minjve. Studiuesit u injektuan kavieve njė ilaē tė quajtur Zip, qė bashkėvepron me PKMzeta-n. Pas injektimit, kafshėt fi llonin menjėherė gjithēka nga zeroja. Fenton e pėrsėriti eksperimentin nė disa mėnyra dhe vuri re tė njėjtat rezultate. Mundėsia pėr tė fshirė kujtimet ka shumė avantazhe dhe gjithashtu zgjidh njė mori problemesh etike, thotė Steven E. Hyman, njė neurobiolog nga Harvardi. Nga njėra anė, mund tė imagjinohet njė skenė ku njė person hyn brenda dhe sjell nė mendje kujtimet traumatike, por tashmė ka njė ilaē qė i frenon kėto kujtime kur dalin. Ose nė rastin e vartėsisė, njė ilaē qė zvogėlon kujtimin e tyre.
