Kinematografia Botėrore
Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Nė 120-vjetorin e lindjes sė njė prej artistėve mė tė mėdhenj tė shekullit tė njėzetė. Fėminia, shkėlqimi si komik, Hollivudi, gratė, telashet me autoritetet, filmat politikė. Dhe disa dialogė me Ēėrēillin dhe Pikason
Nju Jork
Regjisori dhe aktori anglez Ēarli Ēaplin (Charlie Chaplin 16 prill 1889 - 25 dhjetor 1977) ishte njė talent i jashtėzakonshėm, i cili shpenzoi jetėn pėr t'i bėrė njerėzit tė qeshin dhe tė mendojnė.
Kur bota vuante pasojat e Luftės sė Parė Botėrore, shumė njerėz gjetėn shpresė nė filmat e tij, edhe pse pas komikes sė tyre fshihej njė jetė e trishtuar. Nė njė sondazh mbarėbotėror tė drejtuar nga kritikė tė filmit, Ēaplini votohet si aktori mė i madh i historisė sė kinemasė.
"Nė ēastin qė bleni njė biletė, ju papritur ndodheni nė njė botė tjetėr" shprehej Ēaplini. Shfaqja tek ai, nga zbavitje e rėndomtė shndėrrohet nė art.
Ai i dha komedisė njė frymė tė re nė njė kohė kur paniku i pasluftės, fashizmi dhe depresioni ishin pjesė e jetės, nė Evropė dhe Amerikė. Ndėrsa jeta e tij pas ekranit ishte e tronditur, dhe ndoshta ky ka qenė shkaku i frymėzimit tė thėnies sė famshme sė "Jeta ėshtė njė tragjedi kur e sheh me lupė dhe komedi nė rrjedhėn e saj."
Ēarli Ēaplini u lind nė Londėr mė 16 prill 1889. Nėna e tij Hannah, nga martesa e parė kishte njė djalė, Sidni.
I ati, njė alkoolist i thekur, e braktisi familjen kur Ēaplini ishte 1 vjeē. Nėna ka bėrė tė pamundurėn pėr dy djemtė e saj.
Ajo e humbi aftėsinė e tė kėnduarit nga njė sėmundje e grykės, dhe mė pas, pėr shkak tė varfėrisė sė tejskajshme, u shtrua nė ēmendinė. Djemtė dėrgohen nė jetimore, ku mė pas Sidni largohet pėr tė ndjekur shkollėn e marinės. Pėr Ēaplinin, sėmundja e nėnės ishte trishtim dhe mėrzitje e madhe qė shpesh ndjehet nė krijimtarinė e tij.
Nga njėra anė, filmat e tij janė si tė thuash autobiografikė dhe pasqyrojnė rininė e tij, si nė filmin "The Kid" (Fėmija, 1921) nė tė cilin ai lufton qė fėmija tė mos mbyllet nė jetimore, ose nė filmin "Modern Times" (Kohėt Moderne, 1922) ku ai ndihmon njė vajzė tė arratiset nga jetimorja.
I ati qė kujdesej pėr tė nė kohėn qė nėna ishte nė spital, e vuri re shpejt talentin e tė birit.
Ēaplini ishte duartrokitur pėr lojėn e tij qė 5 vjeē, kur zėvendėsonte nė skenė tė emėn. Dhjetė vjeē, nėn drejtimin e tė atit, iu bashkua njė trupe teatri pėr fėmijė dhe filloi tė japė shfaqje nė tė gjithė vendin.
Gjashtėmbėdhjetė vjeē ishte ndėr aktorėt mė popullorė nė Londėr. Njė nga adhuruesit e tij, Fred Karno, aktor dhe pionier i komedisė gaztore e fton nė trupėn e tij.
Tre vjet mė vonė, pas kthimit nga Amerika, ftohet nga Mack Sennett, themeluesi i studios Keystone nė Kaliforni.
Ai mblidhte aktorė nga cirku dhe skena e teatrit, dhe Ēaplinit i ofroi rrogė javore me 150 dollarė pėr t'iu bashkuar trupės sė tij. I riu kuptoi se stili i komedisė sė Senet-it nuk i ngjiste stilit tė tij, kėshtu qė mė 1916 vendos tė xhirojė filmin e tij, duke krijuar karakterin e famshėm tė Endacakut.
Bashkė me tė mėdhenjtė e Hollivudit, D.Ė. Grifith, Mary Pickford dhe Douglas Fairbanks, themelon studion "United Artists".
Atėkohė komedive gazmore tė Hollivudit iu mungonte cilėsia, dhe kishte regjisorė qė e xhironin filmin brenda ditės. Kurse filmat e Ēaplinit kishin njė organizim tė detajuar. Njėherė, pėr njė skenė tė vetme, ai harxhoi pesė ditė xhirimi, e cila nė film zgjat vetėm disa sekonda. Skena finale nė filmin "City Lights" (Dritat e Qytetit - 1932) cilėsohet si njė nga mė tė bukurat e kinemasė amerikane. E xhiroi 342 herė.
Martesat dhe telashet
Pas karrierės sė suksesshme, jeta private e artistit ishte shumė e vėshtirė. Martesat me vajza shumė mė tė reja se ai nė moshė, ia quajtėn prirje e cila e kishte origjinėn te fėmijėria e trazuar. Martesa e parė me aktoren Mildred Harris, 12 vjet mė e re, pėrfundoi me divorc pas dy vjetėsh.
Nė moshėn 35-vjeēare martohet me Lita Grey, 16 vjeē. (Shumė vite mė vonė, shkrimtari Vladimir Nabokov, pohoi se romani i tij "Lolita" ishte frymėzuar nga marrėdhėnia e Ēaplinit me Litėn).
47 vjeē martohet me Paulette Goddard, njė aktore 24-vjeēare. Mė nė fund martesa e tij e katėrt me 17-vjeēaren Ooana O'Neill, vajza e dramaturgut Eugene O'Neill zgjati deri nė fund tė jetės sė Ēaplinit, mė 1977.
Nė kohėn e periudhės sė Makartizmit, nė Amerikė, Ēaplini dyshohej si pėrkrahės i komunizmit sidomos pėr komedinė e tij tė zezė "Dritat e Skenės" 1952. Vendimi pėr tė ruajtur qytetarinė angleze u pa me dyshim nga autoritetet dhe FBI e ndiqte pėr evazion fiskal.
Ndėrsa diskutohej dėbimi i tij, autoritetet amerikane e ndaluan tė hyjė nė Amerikė kur ishte duke u kthyer nga pushimet me familjen. Mė nė fund vendoset nė Zvicėr ku xhiron dy filma dhe shkruan autobiografinė.
Mė 1972 i jepet Ēmimi Oscar pėr karrierėn, dhe autoritetet i japin leje speciale pėr tė hyrė nė Amerikė. Ceremonia e Oscarit do tė mbetet e paharruar pėr pjesėmarrėsit qė kėndonin me pėrulje temėn e kėngės sė filmit "Kohėt Moderne".
Mbreti i filmit pa zė
Mjeshtėr i tragjikomedisė. Duke luajtur tė nėpėrkėmburin dhe tė braktisurin, ai e bėri spektatorin tė qeshė duke kritikuar ndėrkaq shoqėrinė. Si aktor dhe regjisor, askush si ai nuk e ka mbėrthyer dhimbjen e shoqėrisė. Kur 24-vjeēar shkonte nė Hollivud ai ishte tashmė yll.
Bileta e tij e suksesit ishte "Endacaku": bastuni, mustaqet, veshja karakter. Nė jetėshkrimin e tij, Ēaplini rrėfen sė shumica e karaktereve tė tij ishin ngjizur gjatė kohės qė zgjidhte garderobėn. Pantallona tė gjėra, pallto e ngushtė, kapelja bombei, kėpucė tė mėdha dhe mustaqet e miut.
Por ai krijoi njė karakter krejtėsisht kontradiktor: Endacakun, zotėrinė, poetin dhe tė braktisurin, i trazuar nga ėndrrat, i intriguar nga shkenca. Ishte kjo figurė qė mbeti maja e karrierės sė tij qė vijoi me 35 filma.
Ky perfeksion kontrollonte gjithė procesin e realizimit tė filmit. Kjo mani e Ēaplinit pėr tė kontrolluar gjithēka shfaqet gjatė xhirimit tė "The Circus" (Cirku, 1928) i cili i mori dy vjet kohė vetėm pėr skenėn finale: njė hije e gjatė nė lindjen e diellit. Grupi i xhirimit duhej tė priste derisa tė dilte dielli dhe kamerat tė xhironin pa ndalim derisa mėngjesi tė ikte.
Ai donte njė skenė ku njė karrocė cirku ecte nė vetmi. Qėllimi ishte qė t'i shtonte njė ndjenjė tė hollė komedive tė tij.
Ēaplini e kishte kuptuar dobėsinė e njeriut pėrballė natyrės dhe ishte i bindur se humori ėshtė e vetmja mėnyrė pėr t'i bėrė ballė asaj. E qeshura, besonte Ēaplini, lind prej kontradiktės. Spektatori shpėrthen nė tė qeshura kur Endacaku e gjen veten herė pas here nė situata tė pavolitshme.
Njė kapele qė fluturon, nė vetvetė s'tė bėn tė qeshėsh, por kur sheh tė zotin e saj qė e ndjek pas, atėhere po.
Ēdo komedi e Ēaplinit ėshtė bazuar nė kėtė situatė komike. Kujtoni skenėn kur ai ėshtė duke shijuar njė akullore dhe ajo shkrin e bie mbi pantallona, pastaj nė qafėn e njė pasanikeje trashaluqe poshtė ballkonit.
Pėrvoja e tij e hershme nė jetė i pat mėsuar se e qeshura dhe dhimbja janė tė lidhura me njėra-tjetrėn. Ai thoshte se nė rini, romanin "Oliver Tuist" tė Dikensit e mbante poshtė jastėkut. Kjo tregon se asnjėherė nuk e harroi fėmijėrinė e tij tė varfėr.
Regjisori Jean Cocteau, njė nga artistėt e talentuar tė shekullit tė njėzetė, thoshte se Ēaplini e pėrdor tė qeshurėn si gjuhė universale pėr tė gjithė popujt e botės, pavarėsisht moshės dhe racės. Kurse regjisori Haward Hawaks e quante "Don Kishoti i komedisė".
"Ethet e Arit" (Golden Rush, 1925) ėshtė shembull i mirė i kėsaj thėnieje. Komedia ngėrthen zakonin e vjetėr tė njeriut nė kėrkim tė arit. Nė njė skenė Ēaplini ha pėr darkė njė kėpucė tė vjetėr.
Pasi e ka gatuar kėpucėn me kujdes tė madh, e vendos atė mbi njė pjatė nė tavolinė. I shijon lidhėset sikur tė ishin makarona, ndėrsa sholla i ngjan njė filetoje peshku. Moskokėēarės lėpin gozhdėt sikur tė ishin halat. Nė tė vėrtetė skena shpreh oreks.
Komedia e Ēaplinit ndėrron me kohėn. Nė filmin "City Lights" ai ėshtė endacaku qė zė mikeshė njė vajzė tė verbėr leshverdhė e cila shet lule. Kur mėson sė vajza mund ta fitojė shikimin nėpėrmjet operacionit, i kėrkon borxh njė pasaniku pijanec. Fatkeqėsisht e marrin pėr hajdut dhe e fusin nė burg.
Pas disa vitesh takon sėrish vajzėn e cila dikur kish kujtuar se ai ishte njeri i pasur dhe joshės dhe tani, mjeranin qė qėndronte pėrballė saj nuk po e njeh. I vjen keq pėr tė dhe i fal njė kacidhe dhe njė tufė me lule. Kur duart e vajzės e prekin, ajo mė nė fund e njeh.
Aftėsia e Ēaplinit pėr tė trajtuar probleme madhore duken qartė nė filmin "The Great Dictator" (Diktatori i Madh, 1940) dhe "Monsieur Verdoux" (Zoti Verdu, 1947). Tek i pari ai luan njėherėsh njė berber tė pafajshėm hebre dhe Hitlerin.
E ēuditshme tė pėrfytyrosh se Ēaplini, ndėr njerėzit mė tė dashur tė botės, dhe Adolf Hitler, vrasėsi i i njerėzve nė masė, tė kenė diēka tė pėrbashkėt. Tė dy kanė lindur nė prill 1889 dhe mbajnė tė njėjtat mustaqe.
Madje disa thonė sė Hitleri i kopjoi artistit mustaqet pėr t'iu kundėrvenė popullaritetit tė tij. Nė skenėn e fundit tė filmit, ai vėshtron nga kamera dhe i bėn apel spektatorit "tė luftojė diktatorin dhe tė mos e humbasė besimin".
Jo aq popullor sa dhe filmat e tjerė, pėr "Zotin Verdu" Ēaplin pohon se ėshtė njė ndėr mė tė mirėt qė ai ka bėrė. Zoti Verdu, ėshtė vrasės dhe njėkohėsisht punonjės banke.
Ai e mbron veten nė gjyq duke u shprehur sė "vrasja masive ėshtė e pėrligjur nga bota. Armėt janė prodhime pėr tė kryer vrasje masive, kurse gratė e shkreta janė vrarė nė mėnyrė shkencore. Kurse unė jam thjesht njė fillestar i vrasjeve masive. Nėse ti vret njė njeri tė vetėm, ti je maskara, por nėse vret 1 milion, je hero."
Tek ky film, Ēaplini kėmbėngul sė shoqėria amerikane e nxiti luftėn. Publiku u frikėsua prej kėtyre mendimeve dhe artisti u detyrua tė largohet nga Amerika dhe tė jetojė nė azil nė Zvicėr.
"Dritat e skenės" ishte i fundit dhe mė mbresėlėnėsi film i Ēaplinit. Nė atė film ai i kthehet pas karrierės 40-vjeēare si aktor. Aty shprehet se "Jeta mund tė jetė e mrekullueshme nėse ti nuk i frikėsohesh asaj.
Gjithēka pėr tė cilėn ti ke nevojė ėshtė kuraja dhe imagjinata." Dhe ai mendonte se nė jetė ka gjėra mė tė tmerrshme sesa vdekja, prandaj prej jetės nuk duhet hequr dorė.
Nju Jork
Regjisori dhe aktori anglez Ēarli Ēaplin (Charlie Chaplin 16 prill 1889 - 25 dhjetor 1977) ishte njė talent i jashtėzakonshėm, i cili shpenzoi jetėn pėr t'i bėrė njerėzit tė qeshin dhe tė mendojnė.
Kur bota vuante pasojat e Luftės sė Parė Botėrore, shumė njerėz gjetėn shpresė nė filmat e tij, edhe pse pas komikes sė tyre fshihej njė jetė e trishtuar. Nė njė sondazh mbarėbotėror tė drejtuar nga kritikė tė filmit, Ēaplini votohet si aktori mė i madh i historisė sė kinemasė.
"Nė ēastin qė bleni njė biletė, ju papritur ndodheni nė njė botė tjetėr" shprehej Ēaplini. Shfaqja tek ai, nga zbavitje e rėndomtė shndėrrohet nė art.
Ai i dha komedisė njė frymė tė re nė njė kohė kur paniku i pasluftės, fashizmi dhe depresioni ishin pjesė e jetės, nė Evropė dhe Amerikė. Ndėrsa jeta e tij pas ekranit ishte e tronditur, dhe ndoshta ky ka qenė shkaku i frymėzimit tė thėnies sė famshme sė "Jeta ėshtė njė tragjedi kur e sheh me lupė dhe komedi nė rrjedhėn e saj."
Ēarli Ēaplini u lind nė Londėr mė 16 prill 1889. Nėna e tij Hannah, nga martesa e parė kishte njė djalė, Sidni.
I ati, njė alkoolist i thekur, e braktisi familjen kur Ēaplini ishte 1 vjeē. Nėna ka bėrė tė pamundurėn pėr dy djemtė e saj.
Ajo e humbi aftėsinė e tė kėnduarit nga njė sėmundje e grykės, dhe mė pas, pėr shkak tė varfėrisė sė tejskajshme, u shtrua nė ēmendinė. Djemtė dėrgohen nė jetimore, ku mė pas Sidni largohet pėr tė ndjekur shkollėn e marinės. Pėr Ēaplinin, sėmundja e nėnės ishte trishtim dhe mėrzitje e madhe qė shpesh ndjehet nė krijimtarinė e tij.
Nga njėra anė, filmat e tij janė si tė thuash autobiografikė dhe pasqyrojnė rininė e tij, si nė filmin "The Kid" (Fėmija, 1921) nė tė cilin ai lufton qė fėmija tė mos mbyllet nė jetimore, ose nė filmin "Modern Times" (Kohėt Moderne, 1922) ku ai ndihmon njė vajzė tė arratiset nga jetimorja.
I ati qė kujdesej pėr tė nė kohėn qė nėna ishte nė spital, e vuri re shpejt talentin e tė birit.
Ēaplini ishte duartrokitur pėr lojėn e tij qė 5 vjeē, kur zėvendėsonte nė skenė tė emėn. Dhjetė vjeē, nėn drejtimin e tė atit, iu bashkua njė trupe teatri pėr fėmijė dhe filloi tė japė shfaqje nė tė gjithė vendin.
Gjashtėmbėdhjetė vjeē ishte ndėr aktorėt mė popullorė nė Londėr. Njė nga adhuruesit e tij, Fred Karno, aktor dhe pionier i komedisė gaztore e fton nė trupėn e tij.
Tre vjet mė vonė, pas kthimit nga Amerika, ftohet nga Mack Sennett, themeluesi i studios Keystone nė Kaliforni.
Ai mblidhte aktorė nga cirku dhe skena e teatrit, dhe Ēaplinit i ofroi rrogė javore me 150 dollarė pėr t'iu bashkuar trupės sė tij. I riu kuptoi se stili i komedisė sė Senet-it nuk i ngjiste stilit tė tij, kėshtu qė mė 1916 vendos tė xhirojė filmin e tij, duke krijuar karakterin e famshėm tė Endacakut.
Bashkė me tė mėdhenjtė e Hollivudit, D.Ė. Grifith, Mary Pickford dhe Douglas Fairbanks, themelon studion "United Artists".
Atėkohė komedive gazmore tė Hollivudit iu mungonte cilėsia, dhe kishte regjisorė qė e xhironin filmin brenda ditės. Kurse filmat e Ēaplinit kishin njė organizim tė detajuar. Njėherė, pėr njė skenė tė vetme, ai harxhoi pesė ditė xhirimi, e cila nė film zgjat vetėm disa sekonda. Skena finale nė filmin "City Lights" (Dritat e Qytetit - 1932) cilėsohet si njė nga mė tė bukurat e kinemasė amerikane. E xhiroi 342 herė.
Martesat dhe telashet
Pas karrierės sė suksesshme, jeta private e artistit ishte shumė e vėshtirė. Martesat me vajza shumė mė tė reja se ai nė moshė, ia quajtėn prirje e cila e kishte origjinėn te fėmijėria e trazuar. Martesa e parė me aktoren Mildred Harris, 12 vjet mė e re, pėrfundoi me divorc pas dy vjetėsh.
Nė moshėn 35-vjeēare martohet me Lita Grey, 16 vjeē. (Shumė vite mė vonė, shkrimtari Vladimir Nabokov, pohoi se romani i tij "Lolita" ishte frymėzuar nga marrėdhėnia e Ēaplinit me Litėn).
47 vjeē martohet me Paulette Goddard, njė aktore 24-vjeēare. Mė nė fund martesa e tij e katėrt me 17-vjeēaren Ooana O'Neill, vajza e dramaturgut Eugene O'Neill zgjati deri nė fund tė jetės sė Ēaplinit, mė 1977.
Nė kohėn e periudhės sė Makartizmit, nė Amerikė, Ēaplini dyshohej si pėrkrahės i komunizmit sidomos pėr komedinė e tij tė zezė "Dritat e Skenės" 1952. Vendimi pėr tė ruajtur qytetarinė angleze u pa me dyshim nga autoritetet dhe FBI e ndiqte pėr evazion fiskal.
Ndėrsa diskutohej dėbimi i tij, autoritetet amerikane e ndaluan tė hyjė nė Amerikė kur ishte duke u kthyer nga pushimet me familjen. Mė nė fund vendoset nė Zvicėr ku xhiron dy filma dhe shkruan autobiografinė.
Mė 1972 i jepet Ēmimi Oscar pėr karrierėn, dhe autoritetet i japin leje speciale pėr tė hyrė nė Amerikė. Ceremonia e Oscarit do tė mbetet e paharruar pėr pjesėmarrėsit qė kėndonin me pėrulje temėn e kėngės sė filmit "Kohėt Moderne".
Mbreti i filmit pa zė
Mjeshtėr i tragjikomedisė. Duke luajtur tė nėpėrkėmburin dhe tė braktisurin, ai e bėri spektatorin tė qeshė duke kritikuar ndėrkaq shoqėrinė. Si aktor dhe regjisor, askush si ai nuk e ka mbėrthyer dhimbjen e shoqėrisė. Kur 24-vjeēar shkonte nė Hollivud ai ishte tashmė yll.
Bileta e tij e suksesit ishte "Endacaku": bastuni, mustaqet, veshja karakter. Nė jetėshkrimin e tij, Ēaplini rrėfen sė shumica e karaktereve tė tij ishin ngjizur gjatė kohės qė zgjidhte garderobėn. Pantallona tė gjėra, pallto e ngushtė, kapelja bombei, kėpucė tė mėdha dhe mustaqet e miut.
Por ai krijoi njė karakter krejtėsisht kontradiktor: Endacakun, zotėrinė, poetin dhe tė braktisurin, i trazuar nga ėndrrat, i intriguar nga shkenca. Ishte kjo figurė qė mbeti maja e karrierės sė tij qė vijoi me 35 filma.
Ky perfeksion kontrollonte gjithė procesin e realizimit tė filmit. Kjo mani e Ēaplinit pėr tė kontrolluar gjithēka shfaqet gjatė xhirimit tė "The Circus" (Cirku, 1928) i cili i mori dy vjet kohė vetėm pėr skenėn finale: njė hije e gjatė nė lindjen e diellit. Grupi i xhirimit duhej tė priste derisa tė dilte dielli dhe kamerat tė xhironin pa ndalim derisa mėngjesi tė ikte.
Ai donte njė skenė ku njė karrocė cirku ecte nė vetmi. Qėllimi ishte qė t'i shtonte njė ndjenjė tė hollė komedive tė tij.
Ēaplini e kishte kuptuar dobėsinė e njeriut pėrballė natyrės dhe ishte i bindur se humori ėshtė e vetmja mėnyrė pėr t'i bėrė ballė asaj. E qeshura, besonte Ēaplini, lind prej kontradiktės. Spektatori shpėrthen nė tė qeshura kur Endacaku e gjen veten herė pas here nė situata tė pavolitshme.
Njė kapele qė fluturon, nė vetvetė s'tė bėn tė qeshėsh, por kur sheh tė zotin e saj qė e ndjek pas, atėhere po.
Ēdo komedi e Ēaplinit ėshtė bazuar nė kėtė situatė komike. Kujtoni skenėn kur ai ėshtė duke shijuar njė akullore dhe ajo shkrin e bie mbi pantallona, pastaj nė qafėn e njė pasanikeje trashaluqe poshtė ballkonit.
Pėrvoja e tij e hershme nė jetė i pat mėsuar se e qeshura dhe dhimbja janė tė lidhura me njėra-tjetrėn. Ai thoshte se nė rini, romanin "Oliver Tuist" tė Dikensit e mbante poshtė jastėkut. Kjo tregon se asnjėherė nuk e harroi fėmijėrinė e tij tė varfėr.
Regjisori Jean Cocteau, njė nga artistėt e talentuar tė shekullit tė njėzetė, thoshte se Ēaplini e pėrdor tė qeshurėn si gjuhė universale pėr tė gjithė popujt e botės, pavarėsisht moshės dhe racės. Kurse regjisori Haward Hawaks e quante "Don Kishoti i komedisė".
"Ethet e Arit" (Golden Rush, 1925) ėshtė shembull i mirė i kėsaj thėnieje. Komedia ngėrthen zakonin e vjetėr tė njeriut nė kėrkim tė arit. Nė njė skenė Ēaplini ha pėr darkė njė kėpucė tė vjetėr.
Pasi e ka gatuar kėpucėn me kujdes tė madh, e vendos atė mbi njė pjatė nė tavolinė. I shijon lidhėset sikur tė ishin makarona, ndėrsa sholla i ngjan njė filetoje peshku. Moskokėēarės lėpin gozhdėt sikur tė ishin halat. Nė tė vėrtetė skena shpreh oreks.
Komedia e Ēaplinit ndėrron me kohėn. Nė filmin "City Lights" ai ėshtė endacaku qė zė mikeshė njė vajzė tė verbėr leshverdhė e cila shet lule. Kur mėson sė vajza mund ta fitojė shikimin nėpėrmjet operacionit, i kėrkon borxh njė pasaniku pijanec. Fatkeqėsisht e marrin pėr hajdut dhe e fusin nė burg.
Pas disa vitesh takon sėrish vajzėn e cila dikur kish kujtuar se ai ishte njeri i pasur dhe joshės dhe tani, mjeranin qė qėndronte pėrballė saj nuk po e njeh. I vjen keq pėr tė dhe i fal njė kacidhe dhe njė tufė me lule. Kur duart e vajzės e prekin, ajo mė nė fund e njeh.
Aftėsia e Ēaplinit pėr tė trajtuar probleme madhore duken qartė nė filmin "The Great Dictator" (Diktatori i Madh, 1940) dhe "Monsieur Verdoux" (Zoti Verdu, 1947). Tek i pari ai luan njėherėsh njė berber tė pafajshėm hebre dhe Hitlerin.
E ēuditshme tė pėrfytyrosh se Ēaplini, ndėr njerėzit mė tė dashur tė botės, dhe Adolf Hitler, vrasėsi i i njerėzve nė masė, tė kenė diēka tė pėrbashkėt. Tė dy kanė lindur nė prill 1889 dhe mbajnė tė njėjtat mustaqe.
Madje disa thonė sė Hitleri i kopjoi artistit mustaqet pėr t'iu kundėrvenė popullaritetit tė tij. Nė skenėn e fundit tė filmit, ai vėshtron nga kamera dhe i bėn apel spektatorit "tė luftojė diktatorin dhe tė mos e humbasė besimin".
Jo aq popullor sa dhe filmat e tjerė, pėr "Zotin Verdu" Ēaplin pohon se ėshtė njė ndėr mė tė mirėt qė ai ka bėrė. Zoti Verdu, ėshtė vrasės dhe njėkohėsisht punonjės banke.
Ai e mbron veten nė gjyq duke u shprehur sė "vrasja masive ėshtė e pėrligjur nga bota. Armėt janė prodhime pėr tė kryer vrasje masive, kurse gratė e shkreta janė vrarė nė mėnyrė shkencore. Kurse unė jam thjesht njė fillestar i vrasjeve masive. Nėse ti vret njė njeri tė vetėm, ti je maskara, por nėse vret 1 milion, je hero."
Tek ky film, Ēaplini kėmbėngul sė shoqėria amerikane e nxiti luftėn. Publiku u frikėsua prej kėtyre mendimeve dhe artisti u detyrua tė largohet nga Amerika dhe tė jetojė nė azil nė Zvicėr.
"Dritat e skenės" ishte i fundit dhe mė mbresėlėnėsi film i Ēaplinit. Nė atė film ai i kthehet pas karrierės 40-vjeēare si aktor. Aty shprehet se "Jeta mund tė jetė e mrekullueshme nėse ti nuk i frikėsohesh asaj.
Gjithēka pėr tė cilėn ti ke nevojė ėshtė kuraja dhe imagjinata." Dhe ai mendonte se nė jetė ka gjėra mė tė tmerrshme sesa vdekja, prandaj prej jetės nuk duhet hequr dorė.
