Ėshtė njėri prej horizonteve mė tė njohura nė botė, dhe pėrmban njėrin prej monumenteve mė tė famshme tė planetit tonė.
Nė brigjet e lumit Sena, kulla e hekurt e Gustave Eiffelit, simbol i
Republikės Franceze, qėndron mbi ndėrtesat Haussmann tė shekullit tė
19-tė dhe pemėve tė parkut parisien Champ de Mars qė e rrethojnė atė.
Por, e gjithė kjo ėshtė gati tė ndryshojė, nėse rusėve iu jepet mundėsia.
Moska zyrtare ka shfaqur planet pėr tė ndėrtuar njė katedrale tė
madhe ortodokse me pesė kupa nė formė qepe pranė Kullės sė Eiffelit.
Ndėrtesa nė vendin e planifikuar do tė pėrfshijė njė qendėr kulturore
dhe njė kopsht publik, dhe pėr kėtė plan janė marrė vesh mes vete
presidenti i Francės, Nicolas Sarkozy, dhe homologu i tij nga Federata
Ruse, Dmitri Medvedev.
Skicimet e arkitektėve shfaqin kupat e katedrales mbi njė kulm tė
valėzuar tė qelqtė, me Kullėn nė sfond. Me lartėsi 27 metra, katedralja
zor se do ta largojė vėmendjen nga njė strukturė e lartė 324 metra.
Autoritetet e qytetit thonė se duhet tė sigurohen se katedralja ti
pėrshtatet horizontit para se ta japin aprovimin e tyre pėr ndėrtimin e
objektit.
Dizajni fitues u zbulua tė premten pas njė konkursi ndėrkombėtar tė
fituar nga njė kompani franko-ruse. Zyrtarėt rusė nė Paris kanė thėnė se
projekti ėshtė planifikuar tė fillojė nė vitin 2012, dhe do tė
kushtojė pėrafėrsisht 34.5 milionė euro.
Nė brigjet e lumit Sena, kulla e hekurt e Gustave Eiffelit, simbol i
Republikės Franceze, qėndron mbi ndėrtesat Haussmann tė shekullit tė
19-tė dhe pemėve tė parkut parisien Champ de Mars qė e rrethojnė atė.
Por, e gjithė kjo ėshtė gati tė ndryshojė, nėse rusėve iu jepet mundėsia.
Moska zyrtare ka shfaqur planet pėr tė ndėrtuar njė katedrale tė
madhe ortodokse me pesė kupa nė formė qepe pranė Kullės sė Eiffelit.
Ndėrtesa nė vendin e planifikuar do tė pėrfshijė njė qendėr kulturore
dhe njė kopsht publik, dhe pėr kėtė plan janė marrė vesh mes vete
presidenti i Francės, Nicolas Sarkozy, dhe homologu i tij nga Federata
Ruse, Dmitri Medvedev.
Skicimet e arkitektėve shfaqin kupat e katedrales mbi njė kulm tė
valėzuar tė qelqtė, me Kullėn nė sfond. Me lartėsi 27 metra, katedralja
zor se do ta largojė vėmendjen nga njė strukturė e lartė 324 metra.
Autoritetet e qytetit thonė se duhet tė sigurohen se katedralja ti
pėrshtatet horizontit para se ta japin aprovimin e tyre pėr ndėrtimin e
objektit.
Dizajni fitues u zbulua tė premten pas njė konkursi ndėrkombėtar tė
fituar nga njė kompani franko-ruse. Zyrtarėt rusė nė Paris kanė thėnė se
projekti ėshtė planifikuar tė fillojė nė vitin 2012, dhe do tė
kushtojė pėrafėrsisht 34.5 milionė euro.