Njėri ndėr misteret mė tė mėdha nė botė ėshtė truri i njeriut. Sado qė tė mundohemi ti mbajmė nė mend dhe ti shkruajmė ngjarjet historike, pėrsėri edhe mė tej i harrojmė.
Kėsaj here vendosėm tė rikujtojmė disa shpikje tė pabesueshme qė janė harruar ose eventualisht tė shkruara nė emėr tė dikujt tjetėr pėr arsye budallallėku.
Makina me avull
Nėse fillon dikush tė bisedojė me ju pėr makinat revolucionare qė kanė ndihmuar nė industrinė revolucionare, njė ndėr to sigurisht do tė jetė makina me avull. Makina e parė origjinale ėshtė bėrė nė vitin 1712, kurse mė vonė ėshtė pėrpunuar nga ana e Xhejms Vatit, tė cilit i ėshtė shkruar kjo shpikje.
Makina e parė me avull
Ku qėndron mashtrimi? Mashtrimi vjen nga fakti se makina e parė me avull ėshtė bėrė 1.600 vjet para tė dhėnės qė ne e dimė. Nė shekullin e parė. Inxhinieri i quajtur Heron nga Aleksandria ishte i pari i cili e ka shpikur makinėn qė punon me avull. Shpikja e tij ėshtė njė turbinė qė punon me avull.
Nėse pyeteni se pse kjo ėshtė harruar dhe si ėshtė e mundur tė mos e dimė, pėrgjigja ėshtė shumė e thjeshtė. Si edhe shumė ēėshtje tė tjera, edhe kjo nė mėnyrė misterioze ėshtė harruar nė memorien tonė, sepse ėshtė krijuar para kohės sė vet. Nė atė kohė kur Heroni e ka bėrė makinėn me avull, Dhjata e Re ende ka pasur faqe tė freskėta me ngjyrė dhe nė gishta ka mundur tė numėrohen njerėzit tė cilėt do ta kuptonin zbulimin e tij. Kjo ėshtė vetėm njė nga punėt e gjėrat e shumta qė historia i ka harruar sepse nuk ka mundur ti kuptojė, qė ėshtė njė fatkeqėsi e madhe. Paramendoni sa do tė ishim tė pėrparuar nėse do ta shkurtonim atė pauzė tė vogėl prej 1.600 vjetėve.
Gardhi i madh i gjallė
A keni dėgjuar pėr Murin Kinez? Kuptohet se keni dėgjuar, po pėr gardhin e madh tė gjallė? Pėr cilin? Gardhi i madh i gjallė ishte i gjatė gati 3.000 kilometra dhe ėshtė gjendur nė Indi. Ju tingėllon e njohur? Pyetja e parė qė do tė na binte nė mend ėshtė se pėr se do tė mbillej mbrojtėse e gjallė nė gjatėsi prej 3.000 kilometrash tė pabesueshme.
Ky ėshtė njė mister i vėrtetė! Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė, pėr shkak tė kripės. Kripa dikur ka qenė njė pasuri e madhe, si edhe shumica e erzave tė tjera. Dhe prandaj nė njė moment perandoria e madhe britanike ka vendosur tė bėjė monopol ndaj burimeve tė mėdha tė kripės kėshtu qė kanė ngritur njė mur tė madh ferrash.
Gardhi i madh i gjallė
Ky mur e ka terrorizuar popullin nė Indi nė kėrkim tė erzave mbi 40 vjet derisa mė nė fund nuk i ėshtė vėnė zjarri nė vitin 1880. Si kemi arritur ta harrojmė kėtė? Pėrsėri e thjeshtė, Britania e Madhe nuk ka dashur tė dihet pėr regjimin e tyre tė vrazhdė qė e kanė zbatuar ndaj kolonive. Nė realitet, e gjithė ndodhia do tė harrohej plotėsisht nėse historiani Roz Momoham nuk i ka nxjerrė shkrimet e vjetra dhe i ka shpallur nė publik.
Ēimentoja
Kush e ka shpikur i pari dhe kur ka filluar tė shfrytėzohet? Shumica do tė pėrgjigjeshin nė mesin e shekullit tė 18-tė, mė saktėsisht nė vitin 1756. Pėrgjigja e vėrtetė ėshtė 2.000 vjet para kėsaj, rreth tre shekuj para lindjes sė Krishtit. Ėshtė pak e ēuditshme, pse atėherė nuk kanė murosur shtėpitė dhe kullat?
Ēimentoja romake
Romakėt kanė filluar ta shfrytėzojnė ēimenton tre shekuj para erės sonė. Kėtė e dėshmon ekzistimi i mijėra ollukėve tė bėrė dhe konstruksionet mė tė vjetra tė kanalizimit dhe ngrohjes tokėsore. Por, atėherė vjen Mesjeta e errėt dhe gjithēka shkon nė harresė. Nėse pyeteni se si arritėm ta harrojmė kėtė, pėrsėri shumė logjikisht dhe thjesht e harrojmė recetėn. Madje nė vitin 1756 inxhinieri britanik ka ardhur deri te ideja se si tė bėjė ēimento. Edhe pse do tė ishte vėshtirė tė shfrytėzojė recetėn romake nė tė cilėn pėrbėrės kryesor ka qenė hiri vullkanik i shfrytėzuar nė fushėn nė Vezuv.
Fakt interesant lidhur me ēimenton ėshtė forma e parė e ēimentos e ajo ėshtė shfrytėzuar 2.500 vjet para erės sonė nė Egjipt, kurse mbetjet e para tė ēimentos kanė prejardhjen nga territoret e Ballkanit dhe vlerėsohen se janė tė vjetra gati 7.600 vjet apo 5.600 vjet para erės sonė. Siē e shihni njerėzimi harron shumė, veēanėrisht nė kėto hapėsira, fitimtarė janė vetėm ata qė e shkruajnė historinė pėr ne qė e pėrjetojmė pėrsėri si mister botėror.