Gratė me burrat 3:1
Paragjykim mashkullor? Aspak, kjo ėshtė fjala e njė shkencėtareje femėr qė sapo ka publikuar njė libėr befasues mbi karakteristikat e trurit midis meshkujve dhe femrave, duket treguar se gratė flasin tri herė mė shumė se meshkujt nė ditė.
Nė tė vėrtetė, pėrfundimi nuk ėshtė nxjerrė nga ndonjė shkencėtar mashkull, por nga njė shkencėtare e quajtur Luann Brizendine. Neuropsikiatėr dhe drejtoreshė e njė klinike nė San Francisko, Brizendine sapo ka publikuar nė librin e saj tė fundit "The Female Brain" (Truri femėror), rezultatet e njė kėrkimi tė gjerė pėr diferencat midis sekseve tė bazuara mbi ndryshimet nė fiziologjinė cerebrale. Testi, ambicioz dhe shumė i detajuar nė dhėnien e rezultateve, pėrball diferencat midis trurit mashkullor dhe atij femėror, duke arritur nė pėrfundimin tronditės se femrat flasin tri herė mė shumė se meshkujt. Kėshtu, duke analizuar tė dhėna tė hollėsishme, neuropsikiarja Brizedine tregon se truri i meshkujve dhe ai i femrave "ėshtė i ndryshėm nga natyra". "Gratė kanė njė autostradė me tetė korsi pėr tė shprehur emocionet e tyre, ndėrsa meshkujt e kanė tė barabartė me njė rrugė fshati", tregon nė mėnyrė figurative doktoresha Brizandine. Nė fakt, nuk ėshtė pėr tu habitur me rezultatin se mesatarisht gratė flasin tri herė mė shumė se meshkujt, 20 mijė kundrejt 7 mijė, por me faktin tronditės se gratė duke folur shumė ndiejnė kėnaqėsi tė njėjtė me atė tė thithjes sė kokainės.
Po ashtu, pėrbėrja kimike cerebrale nuk ėshtė e njėjtė midis dy sekseve, sipas neuropsikiatres amerikane. Gjithashtu, nga studimi u pa se gratė flasin mė shpejt se meshkujt, dhe pėr ta bėrė kėtė vėnė nė punė mė shumė qeliza cerebrale.
Nė fakt, komunikimi nuk kufizohet vetėm tek tė folurit, por edhe tek tė dėgjuarit, i cili ėshtė trajtuar gjerėsisht nė libėr. Sipas saj, tostesteroni, pėrgjegjės pėr "heshtjen mashkullore", influencon edhe nė kapacitetin pėr ta dėgjuar tjetrin me kujdes. Ndoshta njė mekanizėm mbrojtjeje dhe seleksionimi natyral kundėr "grave llafazane"?
Paragjykim mashkullor? Aspak, kjo ėshtė fjala e njė shkencėtareje femėr qė sapo ka publikuar njė libėr befasues mbi karakteristikat e trurit midis meshkujve dhe femrave, duket treguar se gratė flasin tri herė mė shumė se meshkujt nė ditė.
Nė tė vėrtetė, pėrfundimi nuk ėshtė nxjerrė nga ndonjė shkencėtar mashkull, por nga njė shkencėtare e quajtur Luann Brizendine. Neuropsikiatėr dhe drejtoreshė e njė klinike nė San Francisko, Brizendine sapo ka publikuar nė librin e saj tė fundit "The Female Brain" (Truri femėror), rezultatet e njė kėrkimi tė gjerė pėr diferencat midis sekseve tė bazuara mbi ndryshimet nė fiziologjinė cerebrale. Testi, ambicioz dhe shumė i detajuar nė dhėnien e rezultateve, pėrball diferencat midis trurit mashkullor dhe atij femėror, duke arritur nė pėrfundimin tronditės se femrat flasin tri herė mė shumė se meshkujt. Kėshtu, duke analizuar tė dhėna tė hollėsishme, neuropsikiarja Brizedine tregon se truri i meshkujve dhe ai i femrave "ėshtė i ndryshėm nga natyra". "Gratė kanė njė autostradė me tetė korsi pėr tė shprehur emocionet e tyre, ndėrsa meshkujt e kanė tė barabartė me njė rrugė fshati", tregon nė mėnyrė figurative doktoresha Brizandine. Nė fakt, nuk ėshtė pėr tu habitur me rezultatin se mesatarisht gratė flasin tri herė mė shumė se meshkujt, 20 mijė kundrejt 7 mijė, por me faktin tronditės se gratė duke folur shumė ndiejnė kėnaqėsi tė njėjtė me atė tė thithjes sė kokainės.
Po ashtu, pėrbėrja kimike cerebrale nuk ėshtė e njėjtė midis dy sekseve, sipas neuropsikiatres amerikane. Gjithashtu, nga studimi u pa se gratė flasin mė shpejt se meshkujt, dhe pėr ta bėrė kėtė vėnė nė punė mė shumė qeliza cerebrale.
Nė fakt, komunikimi nuk kufizohet vetėm tek tė folurit, por edhe tek tė dėgjuarit, i cili ėshtė trajtuar gjerėsisht nė libėr. Sipas saj, tostesteroni, pėrgjegjės pėr "heshtjen mashkullore", influencon edhe nė kapacitetin pėr ta dėgjuar tjetrin me kujdes. Ndoshta njė mekanizėm mbrojtjeje dhe seleksionimi natyral kundėr "grave llafazane"?