BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Rama: Kam rigjetur lirinė time, shqiptarėt tė zgjedhin vetė mes llumokracisė dhe sakrificės

    Anonymous
    Vizitor
    Vizitor

    28082011

    Buzqeshje Rama: Kam rigjetur lirinė time, shqiptarėt tė zgjedhin vetė mes llumokracisė dhe sakrificės

    Mesazh nga Vizitor





    Rama: Kam rigjetur lirinė time, shqiptarėt tė zgjedhin vetė mes llumokracisė dhe sakrificės Berisha_rama1-300x185

    Kryetari i PS-sė Edi Rama, nė njė intervistė nė shtypin e ditės, pėrcakton
    si dilemė publike jo cėshtjen:”.. kush vjen nesėr nė qeveri, po kush duhet tė
    largohet nga qeveria”. Pėr kreun e opozitės, kundėrshtari politik i tij,
    kryeministri Berisha …”…po e kėrkon damkėn e historisė siē kėrkon njė kumarxhi
    shkatėrrimin nė derėn e kazinosė duke futur nė dorėn e fundit shtėpinė megjithė
    familjen”.


    Pyetja e parė dhe e shpeshpėrmendur kėtyre ditėve, nė mjedisin
    publik shqiptar, ėshtė: Cdo tė bėjė opozita dhe cili do tė jetė kursi i kreut tė
    saj Edi Rama?


    Ndjesė po pyetja e parė sot, mot, gjithnjė, nė njė vend qė pretendon tė
    mirėqeveriset, nuk ėshtė ē’do bėjė opozita, po ē’bėn qeveria dhe ē’duhet bėrė me
    qeverinė qė s’bėn(?). Mė pas vjen opozita e padyshim edhe opozita e shtron kėtė
    pyetje dhe bėn e do bėjė sa mundet. Mirėpo nė thelb, sipas meje, kriza qė po
    bren gjithnjė e mė shumė Shqipėrinė, s’ka gjasė tė zgjidhet nėse s’kuptohet nga
    tė gjithė ata qė shqetėsohen prej kursit antidemokratik tė qeverisė se sot s’ka
    mė asnjė vend mėnjanė, asnjė boshllėk pėr tė luajtur rolin e tė tretit tė
    vėrtetit duke mos u pėrzier drejtėpėrdrejt nė betejė, asnjė mundėsi qė teksa
    Saliu gllabėron copa Shqipėrie, duke shkelur pa gajle liri e tė drejta kudo ku
    shkel, kushdoqoftė qė s’e pėlqen opozitėn, pėr ēfarėdo arsyeje pastė e sado tė
    drejtė e pastė, tė ngushėllohet nė kėndin e paanshmėrisė sė tij duke i’a lėnė
    fajin opozitės pėr frymėn qė i merret nė atė kėnd.
    Sa pėr kursin e ri tė
    opozitės ėshtė i shpallur, ne i fituam zgjedhjet e 8 majit si rezistencė
    opozitare, zgjedhjet e ardhshme do t’i fitojmė si alternativė qeverisėse, me
    gjithshka kemi nė zemėr, nė mend e nė dorė. Kujt nga ata, qė ju i pėrmblidhni nė
    termin mjedis publik shqiptar e qė me tė drejtėn e vet legjitime, s’i pėlqen
    qasja e opozitės, fjalėt e aksionet e saj, le ta bėjė opozitėn sipas mėnyrės sė
    vet, pa harruar pėr asnjė ēast qė sot problemi i Shqipėrisė s’ėshtė opozita po
    qeveria. Kėshtu pasurohet, nė mendimin tim modest, edhe opozitarizmi, qė ėshtė
    shumė mė i gjerė sesa opozita zyrtare, ajo e partive, e cila s’mund tė ezaurojė
    dot jo kėtu, nė errėsirėn e kėtij vendi me demokraci tė stėrkufizuar, po askund,
    as nėn dritėn e demokracive mė tė mėdha, tė gjitha ekzigjencat e kundėrshtisė
    qytetare ndaj qeverisė. Ndėrsa bėrja me vend e pa vend e opozitės sė opozitės,
    nga ca lartėsira superioriteti moral mbi palėt, qė disa i’a japin vetes pėr tė
    fjetur tė qetė pasi bėjnė gjykatėsin e paanshėm nė kushtet kur nė Shqipėri pala
    nė pushtet vret, vjedh, gėnjen pėrditė zi e mė zi, ėshtė si ajo puna pa dobi e
    priftėrinjve qė merreshin me seksin e ėngjėjve teksa po binin muret e
    Konstandinopojės.


    Nė gati tre vjet opozitarizėm ju keni preferuar mjetin e bojkotit
    dhe gjysėm-bojkotin parlamentar. Sa ekziston mundėsia qė nė sesionin e ri
    parlamentar tė kemi sėrish njė marrėdhėnie tė tillė tė opozitės mė
    parlamentin?


    Jo, s’janė tre po dy vitet e kėtij parlamenti dhe bojkoti ka zgjatur vetėm
    gjashtė muaj, pėr njė qėllim tė arritur nė fund tė bojkotit, qė ishte vendosja e
    ēėshtjes sė krizės sė zgjedhjeve nė tryezėn e punėve tė Shqipėrisė kėtu e kudo
    nė botė ku ka njė zyrė qė merret me vendin tonė. Ndėrsa gjysėm-bojkoti s’e di se
    ē’ėshtė, po nėse i referoni faktit qė ne kemi refuzuar tė votojmė duke qenė tė
    pranishėm nė Kuvend, kjo lidhet me burimin e pistė tė mandatit tė shumicės sė
    sotme pėr tė qeverisur Shqipėrinė, qasje qė pėrsėri ka dhėnė rezultatin e vet nė
    drejtim tė rritjes sė ndjeshmėrisė sė pėrgjithshme pėr ēėshtjen madhore tė
    zgjedhjeve. Tė gjithė sot e dinė, nė Shqipėri e nė botė, se ky vend s’ka
    zgjedhje normale, po zgjedhje tė cungėta qė s’i pėrmbushin standartet
    ndėrkombėtare. Dhe s’ka dyshim se kapakun kėsaj historie tė shėmtuar, qė ne e
    bėmė publike me sakrifica e kosto jo tė vogla pėr ne vetė nė dy vjet, e vuri
    farsa e madhe e Tiranės nė KQZ e Kolegjin Zgjedhor. E cila ėshtė raportuar
    besnikėrisht nga arbitri ndėrkombėtar, misioni i ODHIR-it me shefin e tij tė
    admirueshėm Jonathan Stonestreet. Sot vetėm kush s’do tė shohė e tė dėgjojė, nuk
    pranon t’i drejtojė Saliut gishtin qė tregon fajtorin.


    Nė njė lloj kėndvėshtrimi,kundėrshtarėt dhe skeptikėt tuaj
    njėkohėsisht, ju cilėsojnė si kryeopozitar i betejave tė forta, por i
    rezultateve tė pasuksesshme. Si shembull marrin bilancin e zgjedhjeve tė fundit
    nga 2009 deri nė ato tė 8 majit. A mund t’u shtohet kėtyre bilanceve edhe
    zgjedhja e presidentit nė 2012?


    Unė nuk jam nė krye tė njė lėvizjeje tė armatosur, po kam nderin e madh tė
    udhėheq njė parti politike qė pas vitit 2005 ka rimarrė kuotėn mė tė lartė nė
    spektrin politik shqiptar dhe vetėm ėshtė ngjitur, duke u afirmuar dy herė si
    partia mė e madhe e shqiptare dhe fituar tė dyja herėt zgjedhjet, edhe nė vitin
    2009 edhe nė vitin 2011.
    Nė 2009-ėn ne fituam me votė, po mbetėm nė opozitė
    pėr shkak tė vjedhjes sė votės dhe pėr dy vjet bėmė gjithshka mundėm, deri nė
    kufijtė e lejueshėm pėr ne, pra deri nė kufijtė e veprimit tė njė force politike
    demokratike qė pėrjashton aksionin e dhunshėm, pėr tė vendosur nė themelin e
    bashkėjetesės politike nė Shqipėri zgjedhjet e lira. Nė kėndvėshtrimin tim ėshtė
    evidente qė dy vjetėt e shkuara na shpėrblyen me njė fitore tė madhe nė 8 maj,
    ku e gjithė Shqipėria qė paguan taksa e kėrkon demokraci funksionale votoi pėr
    ne, ndėrkohė qė ajo qė ndodhi nė Tiranė pas fitores sė 8 majit nuk ėshtė njė
    llogari qė duhet tė na kėrkohet ne, po njė llogari e hapur mes popullit dhe
    Saliut. Sepse, e pamohueshme, megjithė manipulimin industrial nė kryeqytet,
    humbėsit qė sot kanė pushtuar Tiranėn, nuk i ēoi nė bashki rezultati i numėrimit
    tė votave, po grabitja e pacipė e mandatit pas numėrimit. Ndėrsa ushtrimi i
    dhunės, qė ishte e vetmja gjė qė s’u pėrdor prej nesh pas grabitjes ditėn pėr
    diell, nuk ėshtė e s’ka si tė jetė nė asnjė rast pjesė e vizionit, misionit dhe
    funksionit tonė. Atė llogari tė hapur u takon qytetarėve tė mos e harrojnė dhe
    t’ia kėrkojnė deri nė njė Saliut nė zgjedhjet e ardhshme, duke u bėrė pjesė
    aktive e njė lėvizjeje popullore pėr largimin e tij, qė do tė thotė, mė e pakta
    fare, jo vetėm duhet tė votojnė vetė pėr shporrjen e kėtij pushteti anadollak
    hajdutėsh e tė paaftėsh, po edhe tė rrisin akoma mė shumė pjesėmarrjen nė
    zgjedhje duke e nxjerrė votėn nga ēdo derė ku mund tė trokasin pėr ta bėrė nul
    ēdo orvajtje grabitqare.
    Sot sipas meje s’ėshtė mė hiē nė pyetje kush vjen
    nesėr nė qeveri, po kush duhet tė largohet nga qeveria dhe, besoj, kėtu pėr
    shumicėn dėrrmuese tė shqiptarėve s’ka asnjė ekuivok a dilemė. E nėse ata qė
    vijnė mė pas s’janė nė lartėsinė e pritshmėrisė sė popullit udha e mbarė u qoftė
    nė shtėpi edhe atyre me njė shqelm me votė, ky ėshtė ilaēi i demokracisė pėr tė
    kuruar plagėt e keqqeverisjes, tė ndryshosh qeverinė pa “por”, pa “prit”, pa
    “megjithatė”. Kush thotė po prit, se vėrtet hajduti qė na vodhi dhe na vjedh
    pėrditė sy mė sy duhet gozhduar, po nesėr mund tė na dalė njė hajdut tjetėr
    prandaj dale tė mendohemi njėherė, nuk meriton asgjė mė shumė sesa tė vidhet e
    tė humbasė gjithshka pėr shkak tė hajdutit qė mban nė kurriz prej frikėrash
    skllavėruese e ngurrimesh qesharake!


    Dy ambasadorė tė njohur perėndimorė nė Tiranė kanė mbėshtetur
    idenė e njė Presidenti konsensual, pra qė nuk do tė zgjidhet me shumicė tė
    thjeshtė. A ka PS-ja njė strategji tė qartė pėr zgjedhjen e kreut tė ri tė
    shtetit nė vitin 2011?


    Ne jemi shprehur pėr nevojėn e korrigjimeve kushtetuese. Kemi pranuar se koha
    tregoi qė ndryshimi i bėrė nė Kushtetutė pėr mėnyrėn e zgjedhjes sė Presidentit
    u dha tė drejtė atyre qė asokohe na kritikuan pėr kėtė ndryshim. Ashtu sikundėr
    kemi treguar gatishmėrinė pėr tė riparė kushtetutėn jo vetėm nė sensin e
    korrigjimeve po edhe tė pėrmirėsimeve tė saj lidhur me pavarėsinė e pushteteve
    kushtetues e madje mė gjerė. Kushtetuta s’ėshtė tabu, aq mė tepėr s’mund tė
    trajtohet si tabu nga ata qė dje u futėn pėr tė nė grevė urie, duke u betuar
    para popullit se s’do dilnin gjallė po tė bėheshin ndryshimet nė fjalė, ndėrsa
    sot bėhen mburojė e atyre ndryshimeve duke nxjerrė nė barrikadė barkun e fryrė
    nga tė ngrėnat e rėnda me paratė e popullit. Nga ana tjetėr fjala vjen, sot
    Bashkimi Europian ka hyrė nė njė debat tė ethshėm pėr vendosjen nė kushtetutė tė
    vendeve anėtare tė kufirit tė borxhit publik, problem ky shumė i mprehtė, madje
    nė rrezik shpėrthimi aktualisht pėr financat e Shqipėrisė, po ne ē’duhet tė
    bėjmė nė kėtė drejtim, tė rrimė duke thėnė, “Bėje Zot ėndėrr kėtė kular qė po na
    mblidhet rreth fytit!” apo tė veprojmė me largpamėsi edhe nė perspektivėn e
    integrimit europian?!
    Thėnė kėto, nė kushtet kur pala tjetėr, Saliu, s’do tė
    dėgjojė nga ai vesh, ne jemi tė gatshėm tė bėhemi pjesė e ēdo debati publik e
    qytetar, e ēdo koalicioni me ēdo forcė qytetare ose parti tė interesuar pėr
    korrigjimet e domosdoshme a pėrmirėsimet e mėtejshme tė Kushtetutės. Por pa i’a
    lidhur aspak duart vetes nė kėtė pikė. Kushtetuta do dy palė dhe palėt janė kėto
    qė janė, ne s’mund ta ndryshojmė Kushtetutėn me pahir nėse pala tjetėr kapet pas
    ndryshimeve tė djeshme pėr tė dėmtuar edhe mė shumė tė ardhmen, qytetarėt le tė
    gjykojnė edhe pėr kėtė ēėshtje duke bėrė dallimin mes palėve kur tė vijė dita tė
    shprehen me votė.
    Sa pėr zgjedhjen e Presidentit vitin e ardhshėm ne e presim
    atė qetėsisht nė pikėpamje tė interesave tona si palė, shqetėsimi ynė pėr
    mundėsinė qė Sashenka apo Toma tė bėhen presidentė me votat e shumicės sė
    thjeshtė e pėr mė tepėr tė vjedhur tė Saliut, s’lidhet gjėkundi me ndonjė synim
    a interes ngushtėsisht tonin, luftė pėr pushtet a pėr bllokim tė zgjedhjes sė
    presidentit qė tė bėjmė zgjedhje tė parakohshme siē akuzohemi rėndom, po me
    interesin mirėfilli kombėtar. Sepse tashmė ėshtė e qartė qė njė president i
    nxjerrė nga xhepi i Saliut ėshtė futja nė xhepin e tij e gjithė shtetit, rėnia
    jo vetėm de facto si sot, po edhe de jure, e tė gjithė kufijve ndarės mes
    pushteteve kushtetues dhe mbytja nė llumin e oborrit tė pushtetit tė sotėm e
    gjithė sistemit kushtetues nė Shqipėri. E sistemit tė drejtėsisė po se po, po pa
    harruar edhe shėrbimin sekret, qė Saliu ka treguar mė shumė se njė herė nė kėto
    vite se e ka pėrvėlim nė shpirtin e tij prej bajraktari stalinian. Ndėrkohė qė
    shqiptarėt s’besoj ta kenė harruar se ē’bėri me atė shėrbim kur e drejtonte nga
    pallati presidencial pėr tė pėrgjuar e pėrndjekur kėdo, nga bashkėpunėtorėt e
    vet tek kundėrshtarėt e gazetarėt e pabindur.


    Aktualisht nė PS ka njė situatė pritmėnie. Shumica e deputetėve
    kur i pyesim se cili do tė jetė qėndrimi i opozitės pėr sesionin e ri
    parlamentar, pėrgjigjen kėtė e di kryetari. C’farė pėrgjigje mund tė na japė
    kryetari Rama pėr aksionin, programin dhe sidomos strategjinė e re opozitare nė
    kėtė shtator?


    Me siguri ju bėni shaka ose s’kuptoni shakanė qė ndonjė deputet qė keni
    pyetur ka bėrė me ju, sepse strategjinė tonė ne e kemi shpallur publikisht dhe
    nėse s’e mbani mend e gjeni kollaj nė arkivat e gazetės suaj, ndėrsa hapat
    konkretė tė jetėsimit tė strategjisė sė shpallur i takojnė kalendarit tė punės
    sė ēdo muaji. Mos prisni gjithėsesi qė opozita tė nxjerrė ndonjė ēelės magjik
    pėr tė hapur derėn e shpėtimit nga qorrsokaku ku po e asfikson pėrditė
    Shqipėrinė Saliu. Ky ēelės nuk ekziston. Ajo derė mund tė hapet vetėm me
    pėrpjekje tė pėrditshme, bashkim forcash, vullnet tė hekurt, pasion tė
    pakushtėzuar e durim tė fortė, tė tė gjithėve pa dallim, qoftė opozita e arenės
    politike e qoftė opozitarėt nėn ēatinė e shtėpisė sė tyre. Parti, organizata,
    grupe interesi, media, individė qė hasin me murin e padrejtėsisė qeveritare,
    duhet tė mėsyjnė drejt asaj rrugėdaljes.
    Tė gjithė ata qė nuk e kuptojnė se
    s’kanė ē’presin dhe se duke qarė si fėmijėt nė djep pse opozita s’po u jep
    qumėshtin qė u mohon qeveria, s’kanė asnjė shans tė fitojnė atė qė me tė drejtė
    kėrkojnė. Sepse kjo nuk ėshtė njė demokraci qė lejon rrotacionin pėrmes votės,
    po njė llumokraci ku ēdo liri dhe e drejtė duhet fituar ēdo ditė me pėrballje nė
    front tė gjerė, secili nė llogoren e tij, tė madhe sa Partia Socialiste apo tė
    vogėl sa dera e shtėpisė sė vet. Kjo s’ėshtė beteja e njė partie me njė tjetėr,
    po e njė populli tė marrė peng qė duhet ta meritojė atė qė padrejtėsisht i
    mohohet nė shkelje tė Kushtetutės, ligjeve e ēdo norme tė bashkėjetesės
    demokratike.


    Zoti Rama, i keni shtuar sė fundi komunikimit me publikun edhe
    atė nėpėrmjet publicistikės, c’ka solli dhe njė reagim ironik nga Kryeministri.
    Ėshtė pjesė e kursit tė ri opozitar edhe kjo mėnyrė komunikimi, apo njė
    preferencė e marrė prej praktikės sė ndjekur nga liderė tė ndryshėm politikė nė
    Europė?


    As njėra as tjetra, thjesht dėshira ime pėr tė shkruar atė qė mendoj dhe mė
    falni po, edhe pse mė bėhet qejfi qė merreni me ēdo gjė qė bėn opozita, deri me
    ēdo thashethem tė pakonfirmuar qė del nga mbledhjet e kryesisė a grupit tonė
    parlamentar apo status nė facebook tė ēdo deputeti, a nuk ju duket se ka diēka
    qė s’shkon nė tė qėmtuarit, shpesh cinik, tė ēdo fijeje tė flokut tė opozitės
    ndėrkohė qė qeveria po i’a hedh e paqėmtuar lumenjve tė skandaleve tė
    pėrditshme? Pastaj edhe diēka, pse kur merreni me opozitėn kėrkoni patjetėr tė
    gjeni me kė ngjajmė ne nė Europė e nė botėn e lirė, kurse ngjashmėrinė fatale,
    nė thuajse ēdo gjė, tė Saliut e tė pushtetit tė tij me vende jashtė Europės e
    kufijve tė botės sė lirė, e kaloni rėndom si pjesė tė rutinės qė s’bėn lajm? Ja,
    pėr shembull, ju thoni, dhe s’jeni i pari, qė kjo e editorialeve mund tė jetė
    njė preferencė e marrė nga liderė tė ndryshėm politikė nė Europė, ndėrkohė qė
    kur merreni me qeverinė e merrni tė mirėqenė, pjesė tė rubrikės sė pashkruar No
    Comment, qė kryeministri i Shqipėrisė mund tė gėnjejė pėr ēdo gjė, fjala vjen
    pėr ēdo shifėr, pėr ēdo tė dhėnė a fakt tė ekonomisė e tė menaxhimit publik. Pa
    llogaritur kėtu akuzat, shpifjet e sharjet e pėrditshme pėr opozitėn qė shumė
    nga ju, ashtu si shumė shqiptarė tė dėshpėruar po tė paangazhuar, kujtojnė se
    nuk u takojnė edhe atyre. E nėse nuk ngrihet si fare rastėsisht ndonjė ndėr ju
    tė merret me rrenat njė herė nė shumė herė, – fatkeqėsisht gėnjeshtrat mbi
    ekonominė, taksat, borxhin, deficitin, shpenzimet, investimet, konēesionet,
    turizmin, hyjnė me pikatore nė diagnozat e analistėve opozitarė -, tė gjitha
    mbeten pa oponencė tjetėr veē asaj qė bėn opozita si palė jo e pavarur dhe
    pėrherė e paragykuar.
    Kurse sa pėr reagimin ironik tė Saliut ndaj shkrimit
    tim mbi sekllėdinė e tij tė dukshme pėr rėnien e gomarit tė Tripolit ngaqė
    ngjajnė si t’i kishte pjellė tė dy mushka e Partisė sė Punės, do t’a bėja me
    qejf njė editorial tjetėr, s’ėshtė ide e keqe, me bashkėautorėsinė e mikut tim
    Arshi Pipa. Ruaj prej tij pėrveē veprės edhe disa kėmbime tė bukura intelektuale
    e miqėsore nė periudhėn pas shembjes sė dikturės sė partisė mėmė tė Saliut.
    Ndjesė pastė gjithmonė i gjori Arshi, opozitar i palodhur i regjimit komunist,
    do rrotullej nė varr po tė dėgjonte dot se shėrbėtori besnik i Enverit kėshillon
    sot nga tryeza e qeverisė leximin e vargjeve tė tij duke i pėrmjerrė veprėn pėr
    t’i ndryshuar kuptimin.


    Nė editorialin e parė tė kėtyre ditėve verore, ju flisnit pėr
    protesta popullore qė duhet tė nisen nga shtresa tė ndryshme tė popullsisė, pasi
    nuk i bėn vetėm opozita. Nga disa kolegė tuaj nė parti pati edhe reagime…Kursi i
    ri i paralajmėruar nga ju nė ēmasė do t’i pėrmbajė protestat qė ndaluan pas
    tubimeve para KQZ-sė?


    Nuk i di reagimet e kolegėve nė fjalė pėr editorialin qė pėrmendni, jam marrė
    me lexime librash tė mbledhur kapicė qė prisnin ca kohė tė lirė prej meje dhe
    kam shkruar nė kohėn mes leximeve duke shijuar lirinė e rigjetur pėrballė vetes.
    Por duke ju dėgjuar tė riktheheni nė ēdo pyetje tek kursi i ri, e shoh tė udhės
    tė nėnvizoj edhe njėherė, shumė thjeshtė, se ne do tė jemi nė krye tė detyrės
    sonė duke u munduar tė bėjmė mė tė mirėn pėr t’u dhėnė shqiptarėve alternativėn
    qeverisėse qė u duhet. Shqiptarėt le tė zgjedhin pastaj mes zhytjes nė
    llumokraci symbyllur prej frikėrave tė kota dhe ngritjes krye pėr tė dalė me
    sakrificat e domosdoshme nga llumi.


    Keni propozuar ndryshimet kushtetuese si kusht pėr dialogun me
    mazhorancėn. Berisha e ka refuzuar kategorikisht kėtė mundėsi, ndėrkohė qė nga e
    majta aleatėt tuaj kėrkojnė ndėrprerjen e komunikimit. Cila do tė jetė rruga
    politike pėr tė arritur nė reformat e kėrkuara
    institucionale?


    S’kemi vėnė ne ndonjė kusht pėr dialog, kemi thėnė vetėm qė s’ka kushte pėr
    tė bėrė tė mundur dialogun e shumėkėrkuar po edhe tė shumėnevojshėm pėr vendin.
    Nga ana jonė jemi gati tė punojmė me gjithė sa mundemi pėr t’i krijuar kėto
    kushte, ndėrsa kėrkesėn pėr ndėrprerje komunikimi s’e kuptoj pėrderisa s’ka
    asnjė komunikim.


    Raporti i OSBE-ODIHR u dha dorė akuzave tė opozitės pėr zgjedhjet
    nė Tiranė. Cili do tė jetė aksioni i opozitės dhe cili do tė jetė pikėrisht me
    bashkinė e Tiranės?


    Bashkia e Tiranės ka rėnė sot nė dorėn e pushtetit tė grabitėsve tė votės,
    ėshtė njė institucion i kapur pa asnjė legjitimitet, u takon qytetarėve tė
    Tiranės ta gjykojnė nė rrugėtimin e nisur sė prapthi. Ndėrsa ne do bėjmė
    gjithshka qė ajo qė ndodhi tė mos pėrsėritet mė kurrė, duke bėrė njė mė njė
    detyrat tona. Njėra ndėr to ėshtė padyshim edhe detyra qė ta projektojmė
    betejėn e ardhshme duke e vlerėsuar raportin e ODHIR-it si njė nga pikat e
    palėvizshme tė referimit pėr gjithė rrugėtimin tonė drejt fitores sė zgjedhjeve
    qė vijnė.


    Njė plotėsim kėtu zoti Rama, nė Bashkinė e Tiranės ka filluar nė
    masė fshesa ndaj pastrueseve, shoferėve, nėpunėsve civilė tė administratės suaj.
    Cfarė do tė bėni ju pėr t’i marrė nė mbrojtje kėta njerėz?


    Ajo e Bashkisė sė Tiranės s’ishte administrata ime, po administratė e shtetit
    shqiptar, modeli i vetėm sot pėr sot i funksionimit tė administratės nė kėtė
    vend ku shteti ėshtė bėrė lesh e li edhe pėr shkak tė rekrutimeve pa asnjė
    kriter e moral tjetėr pėrveē kriterit partiak e moralit tribal. As qė e dyshoja
    kėtė qė po ndodh, siē nuk dyshoj nė shumėēka tjetėr do tė ndodhė mė tutje nė dėm
    tė Tiranės e tė qytetarėve tė saj, por s’kam asgjė mė shumė pėr tė thėnė pėr
    kėtė fabul tė njohur tash gjashtė vjet me flakje njerėzish nė rrugė pėr
    hakmarrje politike dhe rekrutime mizerabėl nga rruga pėr orekse politike,
    pėrveēse t’u them edhe publikisht tė papunėve mė tė rinj tė qytetit atė qė u kam
    thėnė para se tė largohesha nga zyra nė bashki: Dilini zot vetes, bėni luftėn
    tuaj qytetare kundėr barbarisė nė pushtet, nėse ju duhem pėr ta bėrė kėtė e dini
    ku mė gjeni!
    S’i kėrkoj askujt, asnjė shqiptari qė s’e do kėtė qeveri, tė
    ndjekė medoemos rrugėn e Partisė Socialiste, por mes qėndrimit nė gjunj a
    duarkryq me sytė nga qielli dhe rrugės sonė pėr tė ringritur Shqipėrinė e pėr tė
    ndėrtuar shtetin modern shqiptar, mbi tė tjera kritere e norma nga kėto qė ka
    imponuar pushteti anadollak i Saliut, askush qė dėshiron tė luftojė dhe s’e gjen
    dot njė rrugė qė t’i pėlqejė mė shumė, s’ka pse ngurron pėr asnjė ēast qė tė na
    bashkohet nė familjen mė tė madhe politike tė vendit.


    Nga disa kolegė tuaj nė parti ėshtė hedhur ideja qė zgjedhjet e
    ardhshme tė administrohen nga ndėrkombėtarėt. Si e gjykoni kėtė ide dhe cili
    ėshtė mendimi juaj pėr variantin alternativ?


    KQZ-ja dhe Kolegji Zgjedhor janė mbytur bashkė me zgjedhjet nė Tiranė.
    Shkrirja e tyre ėshtė A-ja e njė projekti realist pėr njė reformė zgjedhore qė
    tė krijojė themele tė paprekshme nga dora grabitqare e pushtetit tė votave tė
    vjedhura. Variantet e mundshme pėr rindėrtimin e administratės zgjedhore janė mė
    shumė se njė, jemi tė hapur, ndėrsa pavarėsia nga qeveria e vendimmarrjes gjatė
    administrimit tė zgjedhjeve nuk ėshtė variant, po njė kusht themelor i
    patjetėrsueshėm.


    Ėshtė folur pėr nisma ligjore tė opozitės nė luftėn parlamentare.
    Kemi parė nė tė kaluarėn se kėto janė rrėzuar me lehtėsi nga mazhoranca. Beteja
    juaj parlamentare ku do tė mbėshtetet, apo do tė kemi njė panoramė tė ngjashme
    me sezonin e kaluar?


    Cdo maxhorancė numerike rrėzon me lehtėsi falė peshės sė numrave ēdo nisėm
    ligjore tė opozitės, kudo nė botė e jo mė nė Kuvendin e Sashenkės, ku edhe pa
    numrat e nevojshėm nė sallė, nė sytė e gjithė Shqipėrisė miratohen ligje, si nė
    rastin flagrant tė ligjit pėr regjistrimin e popullsisė, apo kėrkohen heqje
    mandatesh parlamentare si nė rastin skandaloz tė deputetit tė opozitės Ilir
    Beqja.
    Nė njė parlament demokratik, kudo, nismat ligjore tė opozitės nuk
    lindin pėr tė pasur medoemos miratimin e maxhorancės, po pėr tė shpalosur njė
    kėndvėshtrim alternativ mbi ēka ligjėrohet. Qė do tė thotė se i jepet sigurisht
    mundėsia qeverisė tė reflektojė, bėhet ēdo pėrpjekje qė kjo tė ndodhė duke dhėnė
    tė gjithė argumentat, punohet deri nė fund pėr zgjidhje kompromisi aty ku tė
    parėt e qeverisė janė shtetarė jo karagjozė zullumqarė, por njėkohėsisht, e ky
    ėshtė thelbi i parlamentarizmit, i jepet zgjedhėsve tė pėrfaqėsuar tėrėsisht
    mundėsia tė shohin, dėgjojnė, gjykojnė. Parlamenti demokratik ėshtė e vetmja
    shfaqje mendimesh e fjalėsh nė botėn e lirė qė nuk vihet nė skenė nga njė regji
    a njė kompani prodhuese spektaklesh, po nga populli, i cili me votėn e vet tė
    lirė pėrcakton rolet, shumicė-pakicė, dhe gjatė katėr vjetėve ndjek shfaqjen e
    alternativave pėr tė gjykuar kur i vjen dita tė rizgjedhė nėse duhet t’i ruajė
    apo t’i ndėrrojė rolet e atyre qė voton.
    Problemi ynė ėshtė se nė Shqipėri
    nuk ndodh kėshtu, grabitja e votės e ka kthyer parlamentin nė njė teatėr ku
    vendos regjia politike, pushteti qė vjedh zgjedhjet, prandaj edhe ēdo gjė qė
    ndodh nė parlament shpeshherė nuk konceptohet nga njerėzit, as nga ju,
    komentatorėt, si proēes gjykimi mbi rolet e aktorėve nė skenė qė do tė ndikojė
    vendimin me votė kur tė vijė dita, po si njė betejė finale, aty, atė ditė, pėr
    atė ēėshtje. Dhe pastaj natyrisht thuhet ja, u rrėzua lehtėsisht nisma qė
    opozita na foli njė muaj rresht, s’dėgjon Ai, s’jepet Ai, s’rrėzohet kėshtu Ai,
    duhet forcė, duhet pėrplasje, duhet luftė, ndėrkohė qė askush s’di ta thotė pėr
    ēfarė pėrplasje, force, lufte, e ka fjalėn. E s’ka si ta thotė se s’ka ku ta
    gjejė, sepse zėri i arsyes nuk e pranon dhunėn si mjetin pėr ta marrė atė qė
    shumėkush e kėrkon aty pėr aty prej dėshpėrimit tė justifikuar plotėsisht nga
    koha qė ikėn, hallet qė shtohen, plagėt qė zmadhohen!
    Le ta rrotullojmė nga
    tė duam analizėn e le tė fluturojmė sa tė duam me krahėt e dėshirave dhe
    hamendjeve pėr ta gjetur themelin e problemit gjetkė, ai ėshtė tek zgjedhjet,
    tek kriza e votės, tek dhunimi i sovranitetit tė popullit pėr t’u qeverisur nga
    ata qė zgjedh, jo pėr t’u sunduar nga ata qė nuk e lėnė tė zgjedhė. Kriza e
    zgjedhjeve ėshtė gjeneratori i tė gjitha krizave tė sotme tė Shqipėrisė, nė njė
    pjesė tė mirė kjo u kuptua nga njerėzit qė u derdhėn masivisht drejt kutive tė
    votimit nė 8 maj. Por ka ende shumė pėr tė bėrė nė kėtė drejtim, qė edhe ata qė
    e shesin votėn pėr njė thes miell a ca lekė pėr tė shtyrė muajin ta kuptojnė se,
    nė fakt, vota qė shesin ėshtė arsyeja pse katėr vjet s’i pyet askush dhe mbeten
    ēdo muaj pa miell e as lekė qė tė kapin muajin e rradhės. Po jo vetėm ata, edhe
    tė tjerė, mė tė ngritur, duhet ta kuptojnė se beteja e opozitės pėr votėn s’ka
    qenė asnjė ditė luftė pėr pushtet mes dy palėsh, as braktisje e detyrės
    opozitare pėr problemet ekonomike e sociale, po vetė thelbi i pėrpjekjes pėr ta
    ēliruar shoqėrinė, demokracinė, drejtėsinė, vetė ekonominė, duke ēliruar votėn.
    Kush ta merr votėn pa i’a dhėnė tė merr shpirtin, dinjitetin, punėn, lekėt, tė
    ardhmen, tė merr edhe jetėn, duke tė qėlluar me pushkė si nė 21 janar, sepse
    s’ka frikė nga gjykimi yt, s’do tė tė vijė rradha tė gjykosh, armėn qė ke pėr tė
    marrė hakun qė tė takon, votėn, ta ka marrė, tė ka neutralizuar, bėn ē’tė dojė
    me ty. Madje tė thotė pėrditė ji i lumtur qė mė ke mua, Shqipėria po
    ndryshon!


    Me largimin e deputetėve Islami e Harasani, grupi socialist sa
    vjen e zvogėlohet nė numėr duke ulur peshėn specifike tė numrave nė Kuvend.
    Besoni se mazhoranca do ta ketė mė tė lehtė qeverisjen nė kushtet e kėsaj
    “rrjedhjeje parlamentare” opozitare?


    Pesha specifike e opozitės, kudo, nė ēdo demokraci tė botės, nuk pėrcaktohet
    nga numrat, sepse numrat natyrisht e mbajnė gjithnjė peshoren nga shumica, po
    nga drejtėsia e qėndrimeve tė saj, forca morale dhe argumentuese qė shfaq. E
    pėrsėris, opozita nuk ekziston pėr tė peshuar numerikisht mė shumė nė parlament,
    po pėr tė anuar peshoren nga ana e vet kur populli zgjedh, me votė, dhe fokusi
    ynė do tė jetė i tėri tek thithja e njė konsensusi sa mė tė madh popullor, duke
    i dhėnė popullit pėrditė arsyet e shembujt qė nė zgjedhjet qė vijnė ai tė bėjė
    shumicėn mė tė madhe ndonjėherė nė frontin e Aleancės sonė pėr tė Ardhmen.


    Dy institucionet kushtetuese qė kėrkojnė menjėherė zgjedhjen e
    krerėve tė rinj tė tyre janė Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė dhe kreu i
    Kontrollit tė Lartė tė Shtetit. A do tė propozojė PS kandidatė pėr kėto
    poste?


    Kėto propozime janė tagėr i Presidentit tė Republikės. Uroj qė Presidenti tė
    mos kompleksohet mė gjatė nga sulmet e diversionet e shpifura tė Saliut, tė
    Sashenkės sė Kuvendit a tė Tomės sė Punėve Publike. Tė mos propozojė kandidatura
    me shaminė e Saliut nė xhepin e xhaketės ose me kėllqe tė dobėta nga ata qė bien
    ndenjun sapo dėgjojnė zėrin e ish-kryetarit tė partisė sė tij, siē ka bėrė
    fatkeqėsisht nė jo njė rast deri sot zoti President. Dhe, padyshim, tė mos
    mjaftohet me ca predikime tė koduara si ato qė ka bėrė kur kandidatė seriozė pėr
    gjykatat e vendit janė rrėzuar nga tomashenkėt e Komisionit tė Ligjeve pasi janė
    keqtrajtuar rrugaēėrisht nė dėgjesa tė turpshme publike, si tė ishin tė pandehur
    tė hetuesisė komuniste.
    Bamir Topi s’duhet tė merakoset shumė as nga sikleti
    se do t’u duket shqiptarėve si aleat i imi nėse i kundėrvihet pėrdhunimit tė
    vijueshėm qė po i bėjnė ata qė e zgjodhėn president. Sepse shqiptarėt ka mė
    shumė gjasė t’i turbullojė steriliteti i qėndrimeve tė tij sesa propaganda e
    shthurrur qė bėhet kundėr tij pėr ta kompleksuar deri nė paralizė. S’ka shqiptar
    qė nuk e di se Bamir Topi mund tė jetė socialist aq sa ē’mund tė jetė Saliu
    suedez dhe s’ka qytetar tė kėtij vendi qė s’e kupton pse ai sulmohet kaq
    poshtėrsisht nga kryetari i PD-sė, ndėrkohė qė mė rezulton se janė gjithnjė e mė
    tė shumtė qytetarėt qė s’kuptojnė pse Presidenti i Republikės flet me vete e jo
    me popullin kur goditet paudhėsisht jo personi, po institucioni i tij.
    Kjo
    s’ėshtė njė yshtje nė konflikt pėr zotin Topi, po njė thirrje qė Presidenti i
    Republikės tė dalė nga cepi ku e ka futur konflikti i imponuar djallėzisht prej
    Saliut, duke kuptuar se tė qenit mbi palėt s’ėshtė tė qėndruarit jashtė ēdo
    debati ku palėt janė tė pėrfshira, po tė qenit me zė tė lartė mbi interesat e
    palėve kur njėra a tjetra palė rrėshqet dhe prek themelet kushtetuese, ligjore e
    morale tė bashkėjetesės nė atdheun e pėrbashkėt. Lėnia pa zė e institucionit tė
    Presidentit kur cėnohet interesi kombėtar, kushtetuta, parlamentarizmi,
    drejtėsia, publiku, nuk e bėn Bamir Topin mė tė paanshėm, po bėn Shqipėrinė e
    popullin e vet mė tė pambrojtur.


    Po ju s’mund tė mohoni se nė horizont po ravijėzohet njė parti e
    Bamir Topit pas largimit tė tij nga zyra e Presidentit vitin tjetėr dhe kjo
    natyrshėm e bėn kryeministrin tė interesuar pėr ta vėnė atė nė cep pėrmes njė
    konflikti ku e paragjykon vazhdimisht si aleatin tuaj. A nuk jeni dakord qė zoti
    Berisha ka filluar betejėn pėr tė minimizuar maksimalisht efektin elektoral tė
    partisė sė ardhshme tė zotit Topi duke e futur qė tani nė njė thes me tė
    majtėn?


    S’e di fare sa e bazuar ėshtė hamendja se Presidenti i Republikės do tė
    zbresė nė fushėn e betejės politike me njė parti tė tijėn pas refuzimit tė hapur
    tė partisė sė tij tė deridjeshme pėr ta rimandatuar si kryetar tė shtetit. Eshtė
    e gjitha pėr t’u parė ēfarė do bėjė ai nesėr dhe ēfarėdo tė bėjė as nuk shoh
    ndonjė mundėsi qė ta bėjė nė funksion a nė favorin e Partisė Socialiste, as dua
    tė humbas kohėn me hamendje tė tilla. Di vetėm qė pėr sa kohė do tė jetė nė atė
    zyrė, Presidentit tė vendit, garantit tė unitetit kombėtar e tė Kushtetutės sė
    Republikės sė Shqipėrisė, i takon t’i bėjė gjėrat nė funksion e nė favor tė
    popullit shqiptar si njė i tėrė. Pa i’u shmangur asnjėherė kėtij detyrimi tė
    madh, sigurisht mbi palėt po assesi jashtė debatit pėr ēdo temė tė nxehtė qė i
    djeg atdheut tonė. Jo me fraza tė rrumbullakuara deri nė humbje tė kuptimit a me
    deklarata shtypi nė stilin stėrlakonik tė poezive Haiku, po me zė e me figurė
    pėrpara shqiptarėve, edhe sikur Saliu ta akuzojė si agjent tė Ramiz Alisė a tė
    Gramoz Ruēit apo Sashenka e Kuvendit t’i qepet pas me tė gjithė gurėt e torbės
    sė pistė tė vulgaritetit tė saj. Mė shumė se i thanė pėr turp tė tyre nė janar,
    “Horr bulevardi!”, s’kanė ē’i thonė sidoqoftė.


    Ndėrsa ju si opozitė kėrkoni largimin e qeverisė,kryeministri
    pėrgatit ndryshime nė kabinetin e tij. Pėr kreun e opozitės ėshtė kjo njė shenjė
    sigurie dhe jetėgjatėsie pėr qeverisje tė mėtejshme nga politikani jetėgjatė
    Berisha apo…?


    Jetėgjatė nė politikė mund tė jesh nė shumė mėnyra, Kadafi ishte dy herė mė
    jetėgjatė sesa Saliu, rėndėsi ka ēfarė sjell jetėgjatėsia e qenies politike nė
    mėnyrėn e tė qenit tė njerėzve qė pėrfaqėson dhe nė punėt e historinė e vendit
    tėnd. Fatkeqėsisht pėr tė, Saliu nuk do qė nuk do qė tė mbahet mend pėr mirė
    nga ky popull. Dhe kur mendon qė mundėsia i’u dha dy herė jo njė, kjo tė shtyn
    tė parafytyrosh se po e kėrkon damkėn e historisė siē kėrkon njė kumarxhi
    shkatėrrimin nė derėn e kazinosė duke futur nė dorėn e fundit shtėpinė megjithė
    familjen. Zgjedhja e tij dhe taksirati i Shqipėrisė.
    Sa pėr ndryshimet nė
    kabinet le tė bėjė ē’ndryshime tė dojė nė rradhėt e dėgjuesve tė zellshėm tė
    fjalimeve tė tij tė ēartura nė tryezėn e qeverisė, ikėn Sashenka e vjen Toma ose
    anasjelltas, problemi mbetet po ai, gjithnjė e mė i madh, po edhe gjithnjė e mė
    i qartė pėr tė gjithė.


    Cilat janė gjasat qė opozita tė pėrshpejtojė zgjedhjet e reja nė
    Shqipėri?


    Pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje mund ta japė vetėm populli, askush veē tij s’ka
    fuqinė tė ndryshojė kalendarin e zgjedhjeve nė njė vend ku qeveriset me vota tė
    vjedhura. Partia Socialiste ka nisur punėn pėr zgjedhjet e vitit 2013. Nėse
    populli s’do tė durojė dot deri atėherė, ne do tė jemi pa asnjė ngurrim nė
    krahun e tė drejtės sovrane tė tij pėr tė vendosur me votė se kush do tė jetė
    shumica e kush pakica nė Kuvendin e ardhshėm
    Share this post on: reddit

    No Comment.

      Similar topics

      -

      Ora ėshtė 15/11/2024, 00:35