Rama: Kam rigjetur lirinė time, shqiptarėt tė zgjedhin vetė mes llumokracisė dhe sakrificės
Vizitor- Vizitor
28082011
Rama: Kam rigjetur lirinė time, shqiptarėt tė zgjedhin vetė mes llumokracisė dhe sakrificės
Kryetari i PS-sė Edi Rama, nė njė intervistė nė shtypin e ditės, pėrcakton
si dilemė publike jo cėshtjen:.. kush vjen nesėr nė qeveri, po kush duhet tė
largohet nga qeveria. Pėr kreun e opozitės, kundėrshtari politik i tij,
kryeministri Berisha po e kėrkon damkėn e historisė siē kėrkon njė kumarxhi
shkatėrrimin nė derėn e kazinosė duke futur nė dorėn e fundit shtėpinė megjithė
familjen.
Pyetja e parė dhe e shpeshpėrmendur kėtyre ditėve, nė mjedisin
publik shqiptar, ėshtė: Cdo tė bėjė opozita dhe cili do tė jetė kursi i kreut tė
saj Edi Rama?
Ndjesė po pyetja e parė sot, mot, gjithnjė, nė njė vend qė pretendon tė
mirėqeveriset, nuk ėshtė ēdo bėjė opozita, po ēbėn qeveria dhe ēduhet bėrė me
qeverinė qė sbėn(?). Mė pas vjen opozita e padyshim edhe opozita e shtron kėtė
pyetje dhe bėn e do bėjė sa mundet. Mirėpo nė thelb, sipas meje, kriza qė po
bren gjithnjė e mė shumė Shqipėrinė, ska gjasė tė zgjidhet nėse skuptohet nga
tė gjithė ata qė shqetėsohen prej kursit antidemokratik tė qeverisė se sot ska
mė asnjė vend mėnjanė, asnjė boshllėk pėr tė luajtur rolin e tė tretit tė
vėrtetit duke mos u pėrzier drejtėpėrdrejt nė betejė, asnjė mundėsi qė teksa
Saliu gllabėron copa Shqipėrie, duke shkelur pa gajle liri e tė drejta kudo ku
shkel, kushdoqoftė qė se pėlqen opozitėn, pėr ēfarėdo arsyeje pastė e sado tė
drejtė e pastė, tė ngushėllohet nė kėndin e paanshmėrisė sė tij duke ia lėnė
fajin opozitės pėr frymėn qė i merret nė atė kėnd.
Sa pėr kursin e ri tė
opozitės ėshtė i shpallur, ne i fituam zgjedhjet e 8 majit si rezistencė
opozitare, zgjedhjet e ardhshme do ti fitojmė si alternativė qeverisėse, me
gjithshka kemi nė zemėr, nė mend e nė dorė. Kujt nga ata, qė ju i pėrmblidhni nė
termin mjedis publik shqiptar e qė me tė drejtėn e vet legjitime, si pėlqen
qasja e opozitės, fjalėt e aksionet e saj, le ta bėjė opozitėn sipas mėnyrės sė
vet, pa harruar pėr asnjė ēast qė sot problemi i Shqipėrisė sėshtė opozita po
qeveria. Kėshtu pasurohet, nė mendimin tim modest, edhe opozitarizmi, qė ėshtė
shumė mė i gjerė sesa opozita zyrtare, ajo e partive, e cila smund tė ezaurojė
dot jo kėtu, nė errėsirėn e kėtij vendi me demokraci tė stėrkufizuar, po askund,
as nėn dritėn e demokracive mė tė mėdha, tė gjitha ekzigjencat e kundėrshtisė
qytetare ndaj qeverisė. Ndėrsa bėrja me vend e pa vend e opozitės sė opozitės,
nga ca lartėsira superioriteti moral mbi palėt, qė disa ia japin vetes pėr tė
fjetur tė qetė pasi bėjnė gjykatėsin e paanshėm nė kushtet kur nė Shqipėri pala
nė pushtet vret, vjedh, gėnjen pėrditė zi e mė zi, ėshtė si ajo puna pa dobi e
priftėrinjve qė merreshin me seksin e ėngjėjve teksa po binin muret e
Konstandinopojės.
Nė gati tre vjet opozitarizėm ju keni preferuar mjetin e bojkotit
dhe gjysėm-bojkotin parlamentar. Sa ekziston mundėsia qė nė sesionin e ri
parlamentar tė kemi sėrish njė marrėdhėnie tė tillė tė opozitės mė
parlamentin?
Jo, sjanė tre po dy vitet e kėtij parlamenti dhe bojkoti ka zgjatur vetėm
gjashtė muaj, pėr njė qėllim tė arritur nė fund tė bojkotit, qė ishte vendosja e
ēėshtjes sė krizės sė zgjedhjeve nė tryezėn e punėve tė Shqipėrisė kėtu e kudo
nė botė ku ka njė zyrė qė merret me vendin tonė. Ndėrsa gjysėm-bojkoti se di se
ēėshtė, po nėse i referoni faktit qė ne kemi refuzuar tė votojmė duke qenė tė
pranishėm nė Kuvend, kjo lidhet me burimin e pistė tė mandatit tė shumicės sė
sotme pėr tė qeverisur Shqipėrinė, qasje qė pėrsėri ka dhėnė rezultatin e vet nė
drejtim tė rritjes sė ndjeshmėrisė sė pėrgjithshme pėr ēėshtjen madhore tė
zgjedhjeve. Tė gjithė sot e dinė, nė Shqipėri e nė botė, se ky vend ska
zgjedhje normale, po zgjedhje tė cungėta qė si pėrmbushin standartet
ndėrkombėtare. Dhe ska dyshim se kapakun kėsaj historie tė shėmtuar, qė ne e
bėmė publike me sakrifica e kosto jo tė vogla pėr ne vetė nė dy vjet, e vuri
farsa e madhe e Tiranės nė KQZ e Kolegjin Zgjedhor. E cila ėshtė raportuar
besnikėrisht nga arbitri ndėrkombėtar, misioni i ODHIR-it me shefin e tij tė
admirueshėm Jonathan Stonestreet. Sot vetėm kush sdo tė shohė e tė dėgjojė, nuk
pranon ti drejtojė Saliut gishtin qė tregon fajtorin.
Nė njė lloj kėndvėshtrimi,kundėrshtarėt dhe skeptikėt tuaj
njėkohėsisht, ju cilėsojnė si kryeopozitar i betejave tė forta, por i
rezultateve tė pasuksesshme. Si shembull marrin bilancin e zgjedhjeve tė fundit
nga 2009 deri nė ato tė 8 majit. A mund tu shtohet kėtyre bilanceve edhe
zgjedhja e presidentit nė 2012?
Unė nuk jam nė krye tė njė lėvizjeje tė armatosur, po kam nderin e madh tė
udhėheq njė parti politike qė pas vitit 2005 ka rimarrė kuotėn mė tė lartė nė
spektrin politik shqiptar dhe vetėm ėshtė ngjitur, duke u afirmuar dy herė si
partia mė e madhe e shqiptare dhe fituar tė dyja herėt zgjedhjet, edhe nė vitin
2009 edhe nė vitin 2011.
Nė 2009-ėn ne fituam me votė, po mbetėm nė opozitė
pėr shkak tė vjedhjes sė votės dhe pėr dy vjet bėmė gjithshka mundėm, deri nė
kufijtė e lejueshėm pėr ne, pra deri nė kufijtė e veprimit tė njė force politike
demokratike qė pėrjashton aksionin e dhunshėm, pėr tė vendosur nė themelin e
bashkėjetesės politike nė Shqipėri zgjedhjet e lira. Nė kėndvėshtrimin tim ėshtė
evidente qė dy vjetėt e shkuara na shpėrblyen me njė fitore tė madhe nė 8 maj,
ku e gjithė Shqipėria qė paguan taksa e kėrkon demokraci funksionale votoi pėr
ne, ndėrkohė qė ajo qė ndodhi nė Tiranė pas fitores sė 8 majit nuk ėshtė njė
llogari qė duhet tė na kėrkohet ne, po njė llogari e hapur mes popullit dhe
Saliut. Sepse, e pamohueshme, megjithė manipulimin industrial nė kryeqytet,
humbėsit qė sot kanė pushtuar Tiranėn, nuk i ēoi nė bashki rezultati i numėrimit
tė votave, po grabitja e pacipė e mandatit pas numėrimit. Ndėrsa ushtrimi i
dhunės, qė ishte e vetmja gjė qė su pėrdor prej nesh pas grabitjes ditėn pėr
diell, nuk ėshtė e ska si tė jetė nė asnjė rast pjesė e vizionit, misionit dhe
funksionit tonė. Atė llogari tė hapur u takon qytetarėve tė mos e harrojnė dhe
tia kėrkojnė deri nė njė Saliut nė zgjedhjet e ardhshme, duke u bėrė pjesė
aktive e njė lėvizjeje popullore pėr largimin e tij, qė do tė thotė, mė e pakta
fare, jo vetėm duhet tė votojnė vetė pėr shporrjen e kėtij pushteti anadollak
hajdutėsh e tė paaftėsh, po edhe tė rrisin akoma mė shumė pjesėmarrjen nė
zgjedhje duke e nxjerrė votėn nga ēdo derė ku mund tė trokasin pėr ta bėrė nul
ēdo orvajtje grabitqare.
Sot sipas meje sėshtė mė hiē nė pyetje kush vjen
nesėr nė qeveri, po kush duhet tė largohet nga qeveria dhe, besoj, kėtu pėr
shumicėn dėrrmuese tė shqiptarėve ska asnjė ekuivok a dilemė. E nėse ata qė
vijnė mė pas sjanė nė lartėsinė e pritshmėrisė sė popullit udha e mbarė u qoftė
nė shtėpi edhe atyre me njė shqelm me votė, ky ėshtė ilaēi i demokracisė pėr tė
kuruar plagėt e keqqeverisjes, tė ndryshosh qeverinė pa por, pa prit, pa
megjithatė. Kush thotė po prit, se vėrtet hajduti qė na vodhi dhe na vjedh
pėrditė sy mė sy duhet gozhduar, po nesėr mund tė na dalė njė hajdut tjetėr
prandaj dale tė mendohemi njėherė, nuk meriton asgjė mė shumė sesa tė vidhet e
tė humbasė gjithshka pėr shkak tė hajdutit qė mban nė kurriz prej frikėrash
skllavėruese e ngurrimesh qesharake!
Dy ambasadorė tė njohur perėndimorė nė Tiranė kanė mbėshtetur
idenė e njė Presidenti konsensual, pra qė nuk do tė zgjidhet me shumicė tė
thjeshtė. A ka PS-ja njė strategji tė qartė pėr zgjedhjen e kreut tė ri tė
shtetit nė vitin 2011?
Ne jemi shprehur pėr nevojėn e korrigjimeve kushtetuese. Kemi pranuar se koha
tregoi qė ndryshimi i bėrė nė Kushtetutė pėr mėnyrėn e zgjedhjes sė Presidentit
u dha tė drejtė atyre qė asokohe na kritikuan pėr kėtė ndryshim. Ashtu sikundėr
kemi treguar gatishmėrinė pėr tė riparė kushtetutėn jo vetėm nė sensin e
korrigjimeve po edhe tė pėrmirėsimeve tė saj lidhur me pavarėsinė e pushteteve
kushtetues e madje mė gjerė. Kushtetuta sėshtė tabu, aq mė tepėr smund tė
trajtohet si tabu nga ata qė dje u futėn pėr tė nė grevė urie, duke u betuar
para popullit se sdo dilnin gjallė po tė bėheshin ndryshimet nė fjalė, ndėrsa
sot bėhen mburojė e atyre ndryshimeve duke nxjerrė nė barrikadė barkun e fryrė
nga tė ngrėnat e rėnda me paratė e popullit. Nga ana tjetėr fjala vjen, sot
Bashkimi Europian ka hyrė nė njė debat tė ethshėm pėr vendosjen nė kushtetutė tė
vendeve anėtare tė kufirit tė borxhit publik, problem ky shumė i mprehtė, madje
nė rrezik shpėrthimi aktualisht pėr financat e Shqipėrisė, po ne ēduhet tė
bėjmė nė kėtė drejtim, tė rrimė duke thėnė, Bėje Zot ėndėrr kėtė kular qė po na
mblidhet rreth fytit! apo tė veprojmė me largpamėsi edhe nė perspektivėn e
integrimit europian?!
Thėnė kėto, nė kushtet kur pala tjetėr, Saliu, sdo tė
dėgjojė nga ai vesh, ne jemi tė gatshėm tė bėhemi pjesė e ēdo debati publik e
qytetar, e ēdo koalicioni me ēdo forcė qytetare ose parti tė interesuar pėr
korrigjimet e domosdoshme a pėrmirėsimet e mėtejshme tė Kushtetutės. Por pa ia
lidhur aspak duart vetes nė kėtė pikė. Kushtetuta do dy palė dhe palėt janė kėto
qė janė, ne smund ta ndryshojmė Kushtetutėn me pahir nėse pala tjetėr kapet pas
ndryshimeve tė djeshme pėr tė dėmtuar edhe mė shumė tė ardhmen, qytetarėt le tė
gjykojnė edhe pėr kėtė ēėshtje duke bėrė dallimin mes palėve kur tė vijė dita tė
shprehen me votė.
Sa pėr zgjedhjen e Presidentit vitin e ardhshėm ne e presim
atė qetėsisht nė pikėpamje tė interesave tona si palė, shqetėsimi ynė pėr
mundėsinė qė Sashenka apo Toma tė bėhen presidentė me votat e shumicės sė
thjeshtė e pėr mė tepėr tė vjedhur tė Saliut, slidhet gjėkundi me ndonjė synim
a interes ngushtėsisht tonin, luftė pėr pushtet a pėr bllokim tė zgjedhjes sė
presidentit qė tė bėjmė zgjedhje tė parakohshme siē akuzohemi rėndom, po me
interesin mirėfilli kombėtar. Sepse tashmė ėshtė e qartė qė njė president i
nxjerrė nga xhepi i Saliut ėshtė futja nė xhepin e tij e gjithė shtetit, rėnia
jo vetėm de facto si sot, po edhe de jure, e tė gjithė kufijve ndarės mes
pushteteve kushtetues dhe mbytja nė llumin e oborrit tė pushtetit tė sotėm e
gjithė sistemit kushtetues nė Shqipėri. E sistemit tė drejtėsisė po se po, po pa
harruar edhe shėrbimin sekret, qė Saliu ka treguar mė shumė se njė herė nė kėto
vite se e ka pėrvėlim nė shpirtin e tij prej bajraktari stalinian. Ndėrkohė qė
shqiptarėt sbesoj ta kenė harruar se ēbėri me atė shėrbim kur e drejtonte nga
pallati presidencial pėr tė pėrgjuar e pėrndjekur kėdo, nga bashkėpunėtorėt e
vet tek kundėrshtarėt e gazetarėt e pabindur.
Aktualisht nė PS ka njė situatė pritmėnie. Shumica e deputetėve
kur i pyesim se cili do tė jetė qėndrimi i opozitės pėr sesionin e ri
parlamentar, pėrgjigjen kėtė e di kryetari. Cfarė pėrgjigje mund tė na japė
kryetari Rama pėr aksionin, programin dhe sidomos strategjinė e re opozitare nė
kėtė shtator?
Me siguri ju bėni shaka ose skuptoni shakanė qė ndonjė deputet qė keni
pyetur ka bėrė me ju, sepse strategjinė tonė ne e kemi shpallur publikisht dhe
nėse se mbani mend e gjeni kollaj nė arkivat e gazetės suaj, ndėrsa hapat
konkretė tė jetėsimit tė strategjisė sė shpallur i takojnė kalendarit tė punės
sė ēdo muaji. Mos prisni gjithėsesi qė opozita tė nxjerrė ndonjė ēelės magjik
pėr tė hapur derėn e shpėtimit nga qorrsokaku ku po e asfikson pėrditė
Shqipėrinė Saliu. Ky ēelės nuk ekziston. Ajo derė mund tė hapet vetėm me
pėrpjekje tė pėrditshme, bashkim forcash, vullnet tė hekurt, pasion tė
pakushtėzuar e durim tė fortė, tė tė gjithėve pa dallim, qoftė opozita e arenės
politike e qoftė opozitarėt nėn ēatinė e shtėpisė sė tyre. Parti, organizata,
grupe interesi, media, individė qė hasin me murin e padrejtėsisė qeveritare,
duhet tė mėsyjnė drejt asaj rrugėdaljes.
Tė gjithė ata qė nuk e kuptojnė se
skanė ēpresin dhe se duke qarė si fėmijėt nė djep pse opozita spo u jep
qumėshtin qė u mohon qeveria, skanė asnjė shans tė fitojnė atė qė me tė drejtė
kėrkojnė. Sepse kjo nuk ėshtė njė demokraci qė lejon rrotacionin pėrmes votės,
po njė llumokraci ku ēdo liri dhe e drejtė duhet fituar ēdo ditė me pėrballje nė
front tė gjerė, secili nė llogoren e tij, tė madhe sa Partia Socialiste apo tė
vogėl sa dera e shtėpisė sė vet. Kjo sėshtė beteja e njė partie me njė tjetėr,
po e njė populli tė marrė peng qė duhet ta meritojė atė qė padrejtėsisht i
mohohet nė shkelje tė Kushtetutės, ligjeve e ēdo norme tė bashkėjetesės
demokratike.
Zoti Rama, i keni shtuar sė fundi komunikimit me publikun edhe
atė nėpėrmjet publicistikės, cka solli dhe njė reagim ironik nga Kryeministri.
Ėshtė pjesė e kursit tė ri opozitar edhe kjo mėnyrė komunikimi, apo njė
preferencė e marrė prej praktikės sė ndjekur nga liderė tė ndryshėm politikė nė
Europė?
As njėra as tjetra, thjesht dėshira ime pėr tė shkruar atė qė mendoj dhe mė
falni po, edhe pse mė bėhet qejfi qė merreni me ēdo gjė qė bėn opozita, deri me
ēdo thashethem tė pakonfirmuar qė del nga mbledhjet e kryesisė a grupit tonė
parlamentar apo status nė facebook tė ēdo deputeti, a nuk ju duket se ka diēka
qė sshkon nė tė qėmtuarit, shpesh cinik, tė ēdo fijeje tė flokut tė opozitės
ndėrkohė qė qeveria po ia hedh e paqėmtuar lumenjve tė skandaleve tė
pėrditshme? Pastaj edhe diēka, pse kur merreni me opozitėn kėrkoni patjetėr tė
gjeni me kė ngjajmė ne nė Europė e nė botėn e lirė, kurse ngjashmėrinė fatale,
nė thuajse ēdo gjė, tė Saliut e tė pushtetit tė tij me vende jashtė Europės e
kufijve tė botės sė lirė, e kaloni rėndom si pjesė tė rutinės qė sbėn lajm? Ja,
pėr shembull, ju thoni, dhe sjeni i pari, qė kjo e editorialeve mund tė jetė
njė preferencė e marrė nga liderė tė ndryshėm politikė nė Europė, ndėrkohė qė
kur merreni me qeverinė e merrni tė mirėqenė, pjesė tė rubrikės sė pashkruar No
Comment, qė kryeministri i Shqipėrisė mund tė gėnjejė pėr ēdo gjė, fjala vjen
pėr ēdo shifėr, pėr ēdo tė dhėnė a fakt tė ekonomisė e tė menaxhimit publik. Pa
llogaritur kėtu akuzat, shpifjet e sharjet e pėrditshme pėr opozitėn qė shumė
nga ju, ashtu si shumė shqiptarė tė dėshpėruar po tė paangazhuar, kujtojnė se
nuk u takojnė edhe atyre. E nėse nuk ngrihet si fare rastėsisht ndonjė ndėr ju
tė merret me rrenat njė herė nė shumė herė, fatkeqėsisht gėnjeshtrat mbi
ekonominė, taksat, borxhin, deficitin, shpenzimet, investimet, konēesionet,
turizmin, hyjnė me pikatore nė diagnozat e analistėve opozitarė -, tė gjitha
mbeten pa oponencė tjetėr veē asaj qė bėn opozita si palė jo e pavarur dhe
pėrherė e paragykuar.
Kurse sa pėr reagimin ironik tė Saliut ndaj shkrimit
tim mbi sekllėdinė e tij tė dukshme pėr rėnien e gomarit tė Tripolit ngaqė
ngjajnė si ti kishte pjellė tė dy mushka e Partisė sė Punės, do ta bėja me
qejf njė editorial tjetėr, sėshtė ide e keqe, me bashkėautorėsinė e mikut tim
Arshi Pipa. Ruaj prej tij pėrveē veprės edhe disa kėmbime tė bukura intelektuale
e miqėsore nė periudhėn pas shembjes sė dikturės sė partisė mėmė tė Saliut.
Ndjesė pastė gjithmonė i gjori Arshi, opozitar i palodhur i regjimit komunist,
do rrotullej nė varr po tė dėgjonte dot se shėrbėtori besnik i Enverit kėshillon
sot nga tryeza e qeverisė leximin e vargjeve tė tij duke i pėrmjerrė veprėn pėr
ti ndryshuar kuptimin.
Nė editorialin e parė tė kėtyre ditėve verore, ju flisnit pėr
protesta popullore qė duhet tė nisen nga shtresa tė ndryshme tė popullsisė, pasi
nuk i bėn vetėm opozita. Nga disa kolegė tuaj nė parti pati edhe reagime Kursi i
ri i paralajmėruar nga ju nė ēmasė do ti pėrmbajė protestat qė ndaluan pas
tubimeve para KQZ-sė?
Nuk i di reagimet e kolegėve nė fjalė pėr editorialin qė pėrmendni, jam marrė
me lexime librash tė mbledhur kapicė qė prisnin ca kohė tė lirė prej meje dhe
kam shkruar nė kohėn mes leximeve duke shijuar lirinė e rigjetur pėrballė vetes.
Por duke ju dėgjuar tė riktheheni nė ēdo pyetje tek kursi i ri, e shoh tė udhės
tė nėnvizoj edhe njėherė, shumė thjeshtė, se ne do tė jemi nė krye tė detyrės
sonė duke u munduar tė bėjmė mė tė mirėn pėr tu dhėnė shqiptarėve alternativėn
qeverisėse qė u duhet. Shqiptarėt le tė zgjedhin pastaj mes zhytjes nė
llumokraci symbyllur prej frikėrave tė kota dhe ngritjes krye pėr tė dalė me
sakrificat e domosdoshme nga llumi.
Keni propozuar ndryshimet kushtetuese si kusht pėr dialogun me
mazhorancėn. Berisha e ka refuzuar kategorikisht kėtė mundėsi, ndėrkohė qė nga e
majta aleatėt tuaj kėrkojnė ndėrprerjen e komunikimit. Cila do tė jetė rruga
politike pėr tė arritur nė reformat e kėrkuara
institucionale?
Skemi vėnė ne ndonjė kusht pėr dialog, kemi thėnė vetėm qė ska kushte pėr
tė bėrė tė mundur dialogun e shumėkėrkuar po edhe tė shumėnevojshėm pėr vendin.
Nga ana jonė jemi gati tė punojmė me gjithė sa mundemi pėr ti krijuar kėto
kushte, ndėrsa kėrkesėn pėr ndėrprerje komunikimi se kuptoj pėrderisa ska
asnjė komunikim.
Raporti i OSBE-ODIHR u dha dorė akuzave tė opozitės pėr zgjedhjet
nė Tiranė. Cili do tė jetė aksioni i opozitės dhe cili do tė jetė pikėrisht me
bashkinė e Tiranės?
Bashkia e Tiranės ka rėnė sot nė dorėn e pushtetit tė grabitėsve tė votės,
ėshtė njė institucion i kapur pa asnjė legjitimitet, u takon qytetarėve tė
Tiranės ta gjykojnė nė rrugėtimin e nisur sė prapthi. Ndėrsa ne do bėjmė
gjithshka qė ajo qė ndodhi tė mos pėrsėritet mė kurrė, duke bėrė njė mė njė
detyrat tona. Njėra ndėr to ėshtė padyshim edhe detyra qė ta projektojmė
betejėn e ardhshme duke e vlerėsuar raportin e ODHIR-it si njė nga pikat e
palėvizshme tė referimit pėr gjithė rrugėtimin tonė drejt fitores sė zgjedhjeve
qė vijnė.
Njė plotėsim kėtu zoti Rama, nė Bashkinė e Tiranės ka filluar nė
masė fshesa ndaj pastrueseve, shoferėve, nėpunėsve civilė tė administratės suaj.
Cfarė do tė bėni ju pėr ti marrė nė mbrojtje kėta njerėz?
Ajo e Bashkisė sė Tiranės sishte administrata ime, po administratė e shtetit
shqiptar, modeli i vetėm sot pėr sot i funksionimit tė administratės nė kėtė
vend ku shteti ėshtė bėrė lesh e li edhe pėr shkak tė rekrutimeve pa asnjė
kriter e moral tjetėr pėrveē kriterit partiak e moralit tribal. As qė e dyshoja
kėtė qė po ndodh, siē nuk dyshoj nė shumėēka tjetėr do tė ndodhė mė tutje nė dėm
tė Tiranės e tė qytetarėve tė saj, por skam asgjė mė shumė pėr tė thėnė pėr
kėtė fabul tė njohur tash gjashtė vjet me flakje njerėzish nė rrugė pėr
hakmarrje politike dhe rekrutime mizerabėl nga rruga pėr orekse politike,
pėrveēse tu them edhe publikisht tė papunėve mė tė rinj tė qytetit atė qė u kam
thėnė para se tė largohesha nga zyra nė bashki: Dilini zot vetes, bėni luftėn
tuaj qytetare kundėr barbarisė nė pushtet, nėse ju duhem pėr ta bėrė kėtė e dini
ku mė gjeni!
Si kėrkoj askujt, asnjė shqiptari qė se do kėtė qeveri, tė
ndjekė medoemos rrugėn e Partisė Socialiste, por mes qėndrimit nė gjunj a
duarkryq me sytė nga qielli dhe rrugės sonė pėr tė ringritur Shqipėrinė e pėr tė
ndėrtuar shtetin modern shqiptar, mbi tė tjera kritere e norma nga kėto qė ka
imponuar pushteti anadollak i Saliut, askush qė dėshiron tė luftojė dhe se gjen
dot njė rrugė qė ti pėlqejė mė shumė, ska pse ngurron pėr asnjė ēast qė tė na
bashkohet nė familjen mė tė madhe politike tė vendit.
Nga disa kolegė tuaj nė parti ėshtė hedhur ideja qė zgjedhjet e
ardhshme tė administrohen nga ndėrkombėtarėt. Si e gjykoni kėtė ide dhe cili
ėshtė mendimi juaj pėr variantin alternativ?
KQZ-ja dhe Kolegji Zgjedhor janė mbytur bashkė me zgjedhjet nė Tiranė.
Shkrirja e tyre ėshtė A-ja e njė projekti realist pėr njė reformė zgjedhore qė
tė krijojė themele tė paprekshme nga dora grabitqare e pushtetit tė votave tė
vjedhura. Variantet e mundshme pėr rindėrtimin e administratės zgjedhore janė mė
shumė se njė, jemi tė hapur, ndėrsa pavarėsia nga qeveria e vendimmarrjes gjatė
administrimit tė zgjedhjeve nuk ėshtė variant, po njė kusht themelor i
patjetėrsueshėm.
Ėshtė folur pėr nisma ligjore tė opozitės nė luftėn parlamentare.
Kemi parė nė tė kaluarėn se kėto janė rrėzuar me lehtėsi nga mazhoranca. Beteja
juaj parlamentare ku do tė mbėshtetet, apo do tė kemi njė panoramė tė ngjashme
me sezonin e kaluar?
Cdo maxhorancė numerike rrėzon me lehtėsi falė peshės sė numrave ēdo nisėm
ligjore tė opozitės, kudo nė botė e jo mė nė Kuvendin e Sashenkės, ku edhe pa
numrat e nevojshėm nė sallė, nė sytė e gjithė Shqipėrisė miratohen ligje, si nė
rastin flagrant tė ligjit pėr regjistrimin e popullsisė, apo kėrkohen heqje
mandatesh parlamentare si nė rastin skandaloz tė deputetit tė opozitės Ilir
Beqja.
Nė njė parlament demokratik, kudo, nismat ligjore tė opozitės nuk
lindin pėr tė pasur medoemos miratimin e maxhorancės, po pėr tė shpalosur njė
kėndvėshtrim alternativ mbi ēka ligjėrohet. Qė do tė thotė se i jepet sigurisht
mundėsia qeverisė tė reflektojė, bėhet ēdo pėrpjekje qė kjo tė ndodhė duke dhėnė
tė gjithė argumentat, punohet deri nė fund pėr zgjidhje kompromisi aty ku tė
parėt e qeverisė janė shtetarė jo karagjozė zullumqarė, por njėkohėsisht, e ky
ėshtė thelbi i parlamentarizmit, i jepet zgjedhėsve tė pėrfaqėsuar tėrėsisht
mundėsia tė shohin, dėgjojnė, gjykojnė. Parlamenti demokratik ėshtė e vetmja
shfaqje mendimesh e fjalėsh nė botėn e lirė qė nuk vihet nė skenė nga njė regji
a njė kompani prodhuese spektaklesh, po nga populli, i cili me votėn e vet tė
lirė pėrcakton rolet, shumicė-pakicė, dhe gjatė katėr vjetėve ndjek shfaqjen e
alternativave pėr tė gjykuar kur i vjen dita tė rizgjedhė nėse duhet ti ruajė
apo ti ndėrrojė rolet e atyre qė voton.
Problemi ynė ėshtė se nė Shqipėri
nuk ndodh kėshtu, grabitja e votės e ka kthyer parlamentin nė njė teatėr ku
vendos regjia politike, pushteti qė vjedh zgjedhjet, prandaj edhe ēdo gjė qė
ndodh nė parlament shpeshherė nuk konceptohet nga njerėzit, as nga ju,
komentatorėt, si proēes gjykimi mbi rolet e aktorėve nė skenė qė do tė ndikojė
vendimin me votė kur tė vijė dita, po si njė betejė finale, aty, atė ditė, pėr
atė ēėshtje. Dhe pastaj natyrisht thuhet ja, u rrėzua lehtėsisht nisma qė
opozita na foli njė muaj rresht, sdėgjon Ai, sjepet Ai, srrėzohet kėshtu Ai,
duhet forcė, duhet pėrplasje, duhet luftė, ndėrkohė qė askush sdi ta thotė pėr
ēfarė pėrplasje, force, lufte, e ka fjalėn. E ska si ta thotė se ska ku ta
gjejė, sepse zėri i arsyes nuk e pranon dhunėn si mjetin pėr ta marrė atė qė
shumėkush e kėrkon aty pėr aty prej dėshpėrimit tė justifikuar plotėsisht nga
koha qė ikėn, hallet qė shtohen, plagėt qė zmadhohen!
Le ta rrotullojmė nga
tė duam analizėn e le tė fluturojmė sa tė duam me krahėt e dėshirave dhe
hamendjeve pėr ta gjetur themelin e problemit gjetkė, ai ėshtė tek zgjedhjet,
tek kriza e votės, tek dhunimi i sovranitetit tė popullit pėr tu qeverisur nga
ata qė zgjedh, jo pėr tu sunduar nga ata qė nuk e lėnė tė zgjedhė. Kriza e
zgjedhjeve ėshtė gjeneratori i tė gjitha krizave tė sotme tė Shqipėrisė, nė njė
pjesė tė mirė kjo u kuptua nga njerėzit qė u derdhėn masivisht drejt kutive tė
votimit nė 8 maj. Por ka ende shumė pėr tė bėrė nė kėtė drejtim, qė edhe ata qė
e shesin votėn pėr njė thes miell a ca lekė pėr tė shtyrė muajin ta kuptojnė se,
nė fakt, vota qė shesin ėshtė arsyeja pse katėr vjet si pyet askush dhe mbeten
ēdo muaj pa miell e as lekė qė tė kapin muajin e rradhės. Po jo vetėm ata, edhe
tė tjerė, mė tė ngritur, duhet ta kuptojnė se beteja e opozitės pėr votėn ska
qenė asnjė ditė luftė pėr pushtet mes dy palėsh, as braktisje e detyrės
opozitare pėr problemet ekonomike e sociale, po vetė thelbi i pėrpjekjes pėr ta
ēliruar shoqėrinė, demokracinė, drejtėsinė, vetė ekonominė, duke ēliruar votėn.
Kush ta merr votėn pa ia dhėnė tė merr shpirtin, dinjitetin, punėn, lekėt, tė
ardhmen, tė merr edhe jetėn, duke tė qėlluar me pushkė si nė 21 janar, sepse
ska frikė nga gjykimi yt, sdo tė tė vijė rradha tė gjykosh, armėn qė ke pėr tė
marrė hakun qė tė takon, votėn, ta ka marrė, tė ka neutralizuar, bėn ētė dojė
me ty. Madje tė thotė pėrditė ji i lumtur qė mė ke mua, Shqipėria po
ndryshon!
Me largimin e deputetėve Islami e Harasani, grupi socialist sa
vjen e zvogėlohet nė numėr duke ulur peshėn specifike tė numrave nė Kuvend.
Besoni se mazhoranca do ta ketė mė tė lehtė qeverisjen nė kushtet e kėsaj
rrjedhjeje parlamentare opozitare?
Pesha specifike e opozitės, kudo, nė ēdo demokraci tė botės, nuk pėrcaktohet
nga numrat, sepse numrat natyrisht e mbajnė gjithnjė peshoren nga shumica, po
nga drejtėsia e qėndrimeve tė saj, forca morale dhe argumentuese qė shfaq. E
pėrsėris, opozita nuk ekziston pėr tė peshuar numerikisht mė shumė nė parlament,
po pėr tė anuar peshoren nga ana e vet kur populli zgjedh, me votė, dhe fokusi
ynė do tė jetė i tėri tek thithja e njė konsensusi sa mė tė madh popullor, duke
i dhėnė popullit pėrditė arsyet e shembujt qė nė zgjedhjet qė vijnė ai tė bėjė
shumicėn mė tė madhe ndonjėherė nė frontin e Aleancės sonė pėr tė Ardhmen.
Dy institucionet kushtetuese qė kėrkojnė menjėherė zgjedhjen e
krerėve tė rinj tė tyre janė Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė dhe kreu i
Kontrollit tė Lartė tė Shtetit. A do tė propozojė PS kandidatė pėr kėto
poste?
Kėto propozime janė tagėr i Presidentit tė Republikės. Uroj qė Presidenti tė
mos kompleksohet mė gjatė nga sulmet e diversionet e shpifura tė Saliut, tė
Sashenkės sė Kuvendit a tė Tomės sė Punėve Publike. Tė mos propozojė kandidatura
me shaminė e Saliut nė xhepin e xhaketės ose me kėllqe tė dobėta nga ata qė bien
ndenjun sapo dėgjojnė zėrin e ish-kryetarit tė partisė sė tij, siē ka bėrė
fatkeqėsisht nė jo njė rast deri sot zoti President. Dhe, padyshim, tė mos
mjaftohet me ca predikime tė koduara si ato qė ka bėrė kur kandidatė seriozė pėr
gjykatat e vendit janė rrėzuar nga tomashenkėt e Komisionit tė Ligjeve pasi janė
keqtrajtuar rrugaēėrisht nė dėgjesa tė turpshme publike, si tė ishin tė pandehur
tė hetuesisė komuniste.
Bamir Topi sduhet tė merakoset shumė as nga sikleti
se do tu duket shqiptarėve si aleat i imi nėse i kundėrvihet pėrdhunimit tė
vijueshėm qė po i bėjnė ata qė e zgjodhėn president. Sepse shqiptarėt ka mė
shumė gjasė ti turbullojė steriliteti i qėndrimeve tė tij sesa propaganda e
shthurrur qė bėhet kundėr tij pėr ta kompleksuar deri nė paralizė. Ska shqiptar
qė nuk e di se Bamir Topi mund tė jetė socialist aq sa ēmund tė jetė Saliu
suedez dhe ska qytetar tė kėtij vendi qė se kupton pse ai sulmohet kaq
poshtėrsisht nga kryetari i PD-sė, ndėrkohė qė mė rezulton se janė gjithnjė e mė
tė shumtė qytetarėt qė skuptojnė pse Presidenti i Republikės flet me vete e jo
me popullin kur goditet paudhėsisht jo personi, po institucioni i tij.
Kjo
sėshtė njė yshtje nė konflikt pėr zotin Topi, po njė thirrje qė Presidenti i
Republikės tė dalė nga cepi ku e ka futur konflikti i imponuar djallėzisht prej
Saliut, duke kuptuar se tė qenit mbi palėt sėshtė tė qėndruarit jashtė ēdo
debati ku palėt janė tė pėrfshira, po tė qenit me zė tė lartė mbi interesat e
palėve kur njėra a tjetra palė rrėshqet dhe prek themelet kushtetuese, ligjore e
morale tė bashkėjetesės nė atdheun e pėrbashkėt. Lėnia pa zė e institucionit tė
Presidentit kur cėnohet interesi kombėtar, kushtetuta, parlamentarizmi,
drejtėsia, publiku, nuk e bėn Bamir Topin mė tė paanshėm, po bėn Shqipėrinė e
popullin e vet mė tė pambrojtur.
Po ju smund tė mohoni se nė horizont po ravijėzohet njė parti e
Bamir Topit pas largimit tė tij nga zyra e Presidentit vitin tjetėr dhe kjo
natyrshėm e bėn kryeministrin tė interesuar pėr ta vėnė atė nė cep pėrmes njė
konflikti ku e paragjykon vazhdimisht si aleatin tuaj. A nuk jeni dakord qė zoti
Berisha ka filluar betejėn pėr tė minimizuar maksimalisht efektin elektoral tė
partisė sė ardhshme tė zotit Topi duke e futur qė tani nė njė thes me tė
majtėn?
Se di fare sa e bazuar ėshtė hamendja se Presidenti i Republikės do tė
zbresė nė fushėn e betejės politike me njė parti tė tijėn pas refuzimit tė hapur
tė partisė sė tij tė deridjeshme pėr ta rimandatuar si kryetar tė shtetit. Eshtė
e gjitha pėr tu parė ēfarė do bėjė ai nesėr dhe ēfarėdo tė bėjė as nuk shoh
ndonjė mundėsi qė ta bėjė nė funksion a nė favorin e Partisė Socialiste, as dua
tė humbas kohėn me hamendje tė tilla. Di vetėm qė pėr sa kohė do tė jetė nė atė
zyrė, Presidentit tė vendit, garantit tė unitetit kombėtar e tė Kushtetutės sė
Republikės sė Shqipėrisė, i takon ti bėjė gjėrat nė funksion e nė favor tė
popullit shqiptar si njė i tėrė. Pa iu shmangur asnjėherė kėtij detyrimi tė
madh, sigurisht mbi palėt po assesi jashtė debatit pėr ēdo temė tė nxehtė qė i
djeg atdheut tonė. Jo me fraza tė rrumbullakuara deri nė humbje tė kuptimit a me
deklarata shtypi nė stilin stėrlakonik tė poezive Haiku, po me zė e me figurė
pėrpara shqiptarėve, edhe sikur Saliu ta akuzojė si agjent tė Ramiz Alisė a tė
Gramoz Ruēit apo Sashenka e Kuvendit ti qepet pas me tė gjithė gurėt e torbės
sė pistė tė vulgaritetit tė saj. Mė shumė se i thanė pėr turp tė tyre nė janar,
Horr bulevardi!, skanė ēi thonė sidoqoftė.
Ndėrsa ju si opozitė kėrkoni largimin e qeverisė,kryeministri
pėrgatit ndryshime nė kabinetin e tij. Pėr kreun e opozitės ėshtė kjo njė shenjė
sigurie dhe jetėgjatėsie pėr qeverisje tė mėtejshme nga politikani jetėgjatė
Berisha apo ?
Jetėgjatė nė politikė mund tė jesh nė shumė mėnyra, Kadafi ishte dy herė mė
jetėgjatė sesa Saliu, rėndėsi ka ēfarė sjell jetėgjatėsia e qenies politike nė
mėnyrėn e tė qenit tė njerėzve qė pėrfaqėson dhe nė punėt e historinė e vendit
tėnd. Fatkeqėsisht pėr tė, Saliu nuk do qė nuk do qė tė mbahet mend pėr mirė
nga ky popull. Dhe kur mendon qė mundėsia iu dha dy herė jo njė, kjo tė shtyn
tė parafytyrosh se po e kėrkon damkėn e historisė siē kėrkon njė kumarxhi
shkatėrrimin nė derėn e kazinosė duke futur nė dorėn e fundit shtėpinė megjithė
familjen. Zgjedhja e tij dhe taksirati i Shqipėrisė.
Sa pėr ndryshimet nė
kabinet le tė bėjė ēndryshime tė dojė nė rradhėt e dėgjuesve tė zellshėm tė
fjalimeve tė tij tė ēartura nė tryezėn e qeverisė, ikėn Sashenka e vjen Toma ose
anasjelltas, problemi mbetet po ai, gjithnjė e mė i madh, po edhe gjithnjė e mė
i qartė pėr tė gjithė.
Cilat janė gjasat qė opozita tė pėrshpejtojė zgjedhjet e reja nė
Shqipėri?
Pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje mund ta japė vetėm populli, askush veē tij ska
fuqinė tė ndryshojė kalendarin e zgjedhjeve nė njė vend ku qeveriset me vota tė
vjedhura. Partia Socialiste ka nisur punėn pėr zgjedhjet e vitit 2013. Nėse
populli sdo tė durojė dot deri atėherė, ne do tė jemi pa asnjė ngurrim nė
krahun e tė drejtės sovrane tė tij pėr tė vendosur me votė se kush do tė jetė
shumica e kush pakica nė Kuvendin e ardhshėm
No Comment.