Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga 
Emri: Ismail
Mbiemri: Qemali
Emri alternativ: Ismail bej Vlora
Profesioni: politikan, diplomat
Ditėlindja: 24 janar, 1844
Vendlindja: Vlorė
Ditėvdekja: 24 janar, 1919
Vendvdekja: Itali
Nėnshtetėsia: shqiptar
Ismail Qemali lindi nė Vlorė nė njė familje ēifligare mė 24 janar tė vitit 1844, vdiq nė Itali nga njė atentat me helm mė 24 janar tė vitit 1919. Ishte udhėheqės i shquar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare dhe kryetar i parė i Shqipėrisė sė pavarur. Pasi kreu shkollėn fillore nė qytetin e lindjes dhe gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mė 1859 u vendos me familjen e tij nė Stamboll, ku u aktivizua nė lėvizjen patriotike shqiptare: mori pjesė nė pėrpjekjet pėr caktimin e njė alfabeti tė pėrbashkėt tė gjuhės shqipe dhe pėr formimin e njė shoqėrie kulturore shqiptare. Nė Perandorinė Osmane pati funksione tė rėndėsishme administrative dhe u shqua shumė shpejt si personalitet me pikėpamje liberale. Postet e tij i pėrdori jo vetėm pėr tė ndihmuar lėvizjen ēlirimtare tė bashkatdhetarėve, par edhe pėr tė lehtėsuar sado pak gjendjen e vėshtirė tė popujve tė shtypur tė perandorisė duke luftuar kundėr obskurantizmit e dallimit racor dhe duke pėrkrahur pėrhapjen e kulturės e tė dijeve shkencore. Kėrkesat e Ismail Qemalit pėr zbatimin e reformave demokratike e ēuan nė konflikt me rrethet konservatore tė Stambollit. U dėnua nga Porta e Lartė me internim, tė cilin e vuajti pėr 7 vjet. Nė maj tė 1900, pėr t'u shpėtuar ndjekjeve tė Sulltanit, u arratis nga Stambolli dhe qėndroi nė vise tė ndryshme tė Evropės, ku vendosi lidhje dhe bashkėpunoi me rrethet politike tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare.
Ismail Qemali zhvilloi njė aktivitet tė dendur politik pėr njohjen e Shqipėrisė nė opinionin evropian. Ai shpalli botėrisht programin e tij autonomist nė intervista e artikuj tė botuar nė shtypin shqiptar tė kohės dhe nė organe tė huaja. Platforma politike e Ismail Qemalit. nė pėrgjithėsi pėrputhej me atė tė ideologėve tė tjerė tė Rilindjes, por me disa veēori nė lidhje me rrugėt e mjetet pėr sigurimin e autonomisė. Nė kėtė etapė tė veprimtarisė sė tij ai mendonte tė vazhdohej rruga reformiste pėr sigurimin e autonomisė nga lart, i shqetėsuar se mos kryengritjet i jepnin shkas ndėrhyrjes sė huaj.
Mori pjesė aktive nė lėvizjen xhonturke, nė krahun pėrparimtar tė saj qė ishte pėr njohjen e tė drejtave tė kombeve tė Perandorisė dhe u hodh kundėr xhonturqve kur kėta morėn pushtetin dhe vendosėn diktaturėn ushtarake. Nė dhjetor tė 1908, me gjithė luftėn qė i bėnė autoritetet xhonturke, u zgjodh deputet i sanxhakut tė Beratit nė parlamentin osman ku, sė bashku me grupin e deputetėve patriotė, mbrojti interesat e kombit shqiptar. Nė kėtė kohė ai kaloi nė pozitat mė tė pėrparuara duke e konsideruar kryengritjen e armatosur si mjet pėr sigurimin e autonomisė sė Shqipėrisė. U dallua si frymėzues dhe organizator i kryengritjeve antiosmane tė viteve 1910-1912. Sė bashku nie L. Gurakuqin e patriotė tė tjerė hartoi memorandumin e Greēės tė qershorit 1911 dhe nė fund tė atij viti mori nismėn pėr organizimin e kryengritjes sė pėrgjithshme tė 1912. I ngarkuar nga rrethet patriotike tė vendit shkoi nė Stamboll pėr ta bindur qeverinė osmane t'u jepte shqiptarėve autonominė. Pas fillimit tė Luftės sė Parė Ballkanike ndėrmori sė bashku me Luigj Gurakuqin njė aksion tė ri politik pėr tė shpėtuar atdheun. Nė mbledhjen e Bukureshtit mė 5 nėntor 1912 gjeti pėrkrahjen e kolonisė shqiptare tė atjeshme dhe prej andej shkoi nė Vjenė ku u takua me personalitete politike austro-hungareze dhe me pėrfaqėsues diplomatikė tė Fuqive pėr tė shtruar e mbrojtur ēėshtjen shqiptare duke pasur parasysh kontradiktat qė ekzistonin midis fuqive. Ai pėr ēlirimin e plotė tė vendit. Mė 19 nėntor 1912 njoftoi nė atdhe se do tė shpallej pavarėsia nga Kuvendi Kombėtar qė do tė mblidhej pėr tė vendosur mbi tė ardhmen e vendit. U kthye me bashkėpunėtorėt e tij nė Shqipėri. Nė Vlorė kryesoi mbledhjen e Kuvendit Kombėtar qė shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė mė 28 Nėntor 1912.
U caktua kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme. Nė politikėn e brendshme dhe tė jashtme tė qeverisė kombėtare u tregua i prirur pėr kompromise me ēifligarėt, pėr tė pėrfituar nga ndikimi qė gėzonin kėta nė shtresat e pasura e tė mesme, por edhe i vendosur pėr demokratizimin e jetės sė vendit, i vėmendshėm kundrejt politikės sė Fuqive pėr tė shpėtuar atė qė mund tė shpėtohej nė dobi tė atdheut, por i papajtueshėm me ēdo cenim nga ana e tyre tė pavarėsisė e tė sovranitetit kombėtar, i lirė nga paragjykimet kundrejt fqinjėve me tė cilėt kėrkonte tė kishte marrėdhėnie miqėsore, por edhe kundėrshtar i rreptė i synimit tė tyre pėr tė copėtuar Shqipėrinė. Qeveria e kryesuar nga Ismail Qemali, ndonėse nė kushte shumė tė vėshtira tė brendshme e tė jashtme, mori njė varg masash nė fushėn e ekonomisė, tė ndėrtimit shtetėror dhe tė kulturės kombėtare qė hapnin rrugėn e zhvillimit demokratik tė atdheut. Mbrojti pranė Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit dhe pranė kancelarive tė Fuqive tė Mėdha tė drejtat e ligjshme tė popullit shqiptar, tėrėsinė territoriale tė vendit. Nė tė gjitha kėto veprime Ismail Qemali u tregua burrė shteti dhe diplomat largpamės. Me politikėn e tij ngjalli kundėrshtimin e rretheve konservatore e reaksionare ēifligare si edhe tė imperialistėve, tė cilėt e rrėzuan qeverinė kombėtare tė kryesuar prej tij nė janar 1914. Vitet e fundit tė jetės sė tij tė kaluara nė mėrgim Ismail Qemali i pėrdori nė dobi tė ēėshtjes shqiptare.
