Tė rėnėt nė dashuri nuk ėshtė njė veprim aq i thjeshtė sa ēmund tė duket, por ėshtė njė reaksion shumė i shpejtė.
Ato ndjenja tė jashtėzakonshme dhe gjithėpėrfshirėse tė tė qenėt kokė e kėmbė nė dashuri, ēmendurisht tė lidhur me njė person tė dashur, janė rezultat i njė reaksioni shumė tė shpejtė dhe kompleks tė trurit.Tė qenėt nė dashuri, ose mė saktėsisht tė qenėt nė njė gjendje emocionale intensive tė nevojės pėr tu bashkuar me njė person tjetėr, nė tė cilėn pėrfshihen komponentė tė sjelljes, kimikė e tė tjerė, ėshtė njė ēėshtje shumė e ndėrlikuar.
Sipas njė kėrkimi tė ri, nuk bėhet fjalė sikundėr mendojnė disa pėr njė ndjenjė bazike, por pėr njė proces gjithėpėrfshirės, nė tė cilin pėrfshihen 12 zona tė trurit, qė bashkėpunojnė dhe prodhojnė njė moment qė e quajmė magjik.
Studimet shkencore
Ėshtė zbuluar se aktiviteti i parė specifik nė lidhje me dashurinė nis brenda njė fraksioni shumė tė shkurtėr kohor. Sipas njė studimi tė ri tė titulluar Neuroimagjinata e dashurisė, rajone tė ndryshme tė trurit me emra tė vėshtirė tė tillė si dorsolateral, frontal, apo anterior, si dhe elemente kimike tė tilla si dopamina dhe oksitoksina, pėrfshihen nė krijimin e ndjenjave tė dashurisė.
Disa nga kėto zona aktivizohen edhe kur njerėzit janė nėn ndikimin e alkoolit, apo tė drogave, pra tė pėrfshirė nga euforia. Edhe pse shumė teori nė lidhje me emocionet e kanė cilėsuar dashurinė si njė emocion bazė, dashuria nė fakt ėshtė shumė mė tepėr se kaq,- deklaron njė mjek. Sipas tij, dashuria pėrfshin emocione bazė dhe gjithashtu edhe emocione tė ndėrlikuara, motive dhe objektiva, pamje e njohje.
Dashuria pasionante, qė ka qenė dhe ėshtė vazhdimisht objektivi kryesor i vargjeve tė poetėve, shkrimtarėve dhe artistėve, po studiohet gjithnjė e mė shumė nga shkencėtarėt. Sa mė e mirė tė jetė pėr ne shkalla e tė kuptuarit tė dashurisė, aq mė i madh do tė jetė respekti ynė pėr domethėnien dhe fuqinė e rolit tė dashurisė nė shėndetin mendor dhe fizik,- thotė njė mjek.
Eksperimenti
Gjashtė studime janė zhvilluar deri mė tani dhe nė kėto studime janė pėrfshirė 120 persona. Nė njė nga kėto eksperimente, 17 meshkuj dhe gra, tė cilėt deklaruan se ishin tėrėsisht tė dashuruar me partnerėt e tyre, pranuan qė ti nėnshtroheshin skanimit tė trurit, ndėrsa ishin duke parė njė foto tė tė dashurit tė zemrės pėr gjatė njė kohe prej 17 sekondash.
Skanimi tregoi se nė ato sekonda kishte njė aktivitet shumė tė madh tė disa neuroneve nė disa zona tė veēanta tė trurit, prej tė cilave aktivizoheshin edhe emetimi i disa lėndėve kimike. Ndėrkohė, po nė kėto sekonda ka njė ulje shumė tė ndjeshme tė zonave nė tė cilat pėrqendrohen aktivitetet e ndjenjave tė frikės dhe ankthit.Sipas mjekėve dhe pėr tė gjithė studiuesit, pushteti dhe forca e dashurisė sė vėrtetė ėshtė shumė mė e madhe edhe se dėshira seksuale dhe forca mė e madhe ndryshuese dhe pėrmirėsuese e njeriut. /ikub/