Moti i acartė qė ka pėrfshirė Evropėn ka cuar nė njė shkurtim tė furnizimeve me gazin rus pėr shumė vende, njoftojnė autoritetet. Njė zėdhėnėse e Bashkimit Evropian ka deklaruar se tetė vende kanė parė njė reduktim tė gazit pėr shkak tė rritjes sė ndjeshme tė kėrkesės nė Rusi. Zėdhėnėsja ka nėnvizuar se situata nuk pėrbėn njė emergjencė, por po monitorohej nga autoritetet pėrgjegjėse pėr energjinė nė BE. Moti i ftohtė ėshtė konsideruar pėrgjegjės pėr vdekjen e rreth 160 personave, kryesisht nė Evropėn lindore, ku temperaturat kanė rėnė nėn -35 gradė Celsius.
Gjithashtu, temperatura tė tilla kanė pėrfshirė edhe vende si Italia dhe Franca, ndėrkohė qė Britania ėshtė nė paralajmėrim pėr rėnie dėbore gjatė fundjavės.
Mund tė konfirmoj se ka pasur njė rėnie tė furnizimit me gaz nė shtete tė ndryshme anėtare si nė Poloni, Sllovaki, Austri, Hungari, Bullgari, Rumani, Greqi dhe Itali. Megjithatė, nuk ėshtė njė situatė emergjente, ka deklaruar zėdhėnėsja Marlene Holzner. Ndėrsa korrespondentėt e mediave ndėrkombėtare deklarojnė se rėnia e papritur e furnizimeve me gazin rus, qė kalon pėrmes Ukrainės, po shkakton frikė pėr njė pėrsėritje tė krizės sė vitit 2009, kur tensionet mes Moskės dhe Kievit cuan nė ndėrprerjen e furnizimeve pėr njė pjesė tė Evropės pėr rreth 2 javė. Vende si Bullgaria, Serbia dhe Bosnja varen pothuajse tėrėsisht nga Ukraina. Gazprom, kompania ruse qė ka monopolin e eksportit tė gazit, deklaroi tė premten se po furnizonte brenda tė gjitha mundėsive.