Shpesh themi qė meshkujt "pėr njė moment bėhen budallenj" kur e shohin njė femėr shumė tė bukur. Duket qė tani ka edhe mbėshtetje shkencore pėr kėtė.
Hulumtimet e reja tregojnė qė madje edhe vetėm pėrmendja e emrit tė femrės mund tė ndikojė pėrkohėsisht nė punėn e trurit tė mashkullit.
Universiteti holandez Radboud ka kryer testet nė 90 heteroseksualė tė rinj meshkuj dhe femra. Detyra ka qenė qė tė lexojnė me zė fjalė tė shkurtra nga goja e hulumtuesve. Kur u ėshtė kėrkuar, ta bėjnė kėtė nė prani tė femrave, meshkujt e kryenin detyrėn mė dobėt.
Nga ana tjetėr, kur kjo provė ėshtė bėrė me femrat nuk ka pasur asnjė dallim. Udhėheqėsi i hulumtimit, psikologu Johan Karremans thotė se "vetėm pėrmendja e femrave ishte e mjaftueshme pėr tė reduktuar aftėsitė konjutive tė meshkujve".
Po ky kėrkues nė vitin 2009 ka kryer hulumtimin nga i cili doli pėrfundimi se mashkulli pėrballė njė femre vuan nga "budallallėku" i pėrkohshėm. Shkencėtarėt nuk kanė shpjegim pėr kėtė dukuri, e as edhe pėr dallimin e dukshėm nė mes reagimit tė femrės dhe mashkullit kur pėrmendet gjinia e kundėrt.
Ekziston teoria e cila thotė kėshtu: femrat pėr tė tėrhequr vėmendjen e gjinisė sė kundėrt mbėshteten para sė gjithash nė pamje ndėrsa meshkujt mbėshteten nė karakter dhe inteligjencė, prandaj sjellja e tyre nė situatat e tilla pėrjeton ndryshime mė tė mėdha.
Megjithatė, duhet theksuar qė mosha mesatare e tė anketuarve ishte 21 vjeē, ēka jep shpresė qė meshkujt me kalimin e kohės do tė sillen mė me maturi.