Futbollistėt nuk janė tė shquar shpesh pėr zgjuarsinė e tyre, por njė studim i ri tregoi se nė tė vėrtetė, ata mund tė pėrbėjnė njė prej klasave me inteligjencėn mė tė lartė nė shoqėri.
I udhėhequr nga Instituti Karolinska nė Stokholm, studimi tregoi se ndonėse koefiēenti i zgjaursisė (IQ) mund tė variojė, futbollistėt spikasin nė aftėsitė konjitive ose nė forcėn e trurit, qė komandon shpejtėsinė me tė cilėn reagojmė, pėrshtatemi, kundėrpėrgjigjemi apo pėrvetėsojmė diēka tė re.
Varėsia shprehet pothuajse gjithmonė edhe nė fushėn e lojės, me futbollistėt mė tė mirė qė renditen midis 2% tė popullsisė botėrore mė tė aftė nė kėtė drejtim, ku pėrfshihen edhe shkencėtarėt e fizikantėt.
Studimi u fokusua nė disa mijėra persona dhe nė mėnyrė befasuese, futbollistėt e kampionatit suedez renditeshin midis atyre me rezultatet mė mbesėlėnėse.
Sipas autorėve tė kėtij vėzhgimi, futbollistėt duken budallenj vetėm sepse nuk kanė kohė tė mjaftueshme pėr tė mėsuar, por nė tė vėrtetė ata janė shumė mė tė artė pėr tė pėrvetėsuar informacion tė ri dhe pėr tė zbatuar detyra tė ndryshme se sa shumica e popullsisė. /BotaSot/