Shumė media tė specializuara nė tė gjithė botėn kanė ngritur shqetėsimin e njė tė ardhmeje pa antibiotikė.
Gjatė javėve tė fundit, artikuj tė ndryshėm janė shkruar nė lidhje me shtimin e numrit tė infeksioneve, tė cilat ėshtė e pamundur qė tė kurohen me antibiotikė, madje edhe ata me spektėr tė gjerė. Bėhet fjalė pėr njė skenar deri-diku tė frikshėm dhe pėr njė alarm qė po merr gjithnjė e mė shumė pėrmasa tė mėdha, me paralajmėrime nga ekspertė tė fushės
Sė fundi, shumė media tė specializuara nė tė gjithė botėn kanė ngritur shqetėsimin e njė tė ardhmeje pa antibiotikė. Kjo nė kontekstin kur njė pjesė e madhe e infeksioneve qė shfaqen sot nuk po gjejnė shėrim nga pėrdorimi i medikamenteve, tė cilat mė parė ishin me shumė rezultat. Gjatė javėve tė fundit, artikuj tė ndryshėm janė shkruar nė lidhje me shtimin e numrit tė infeksioneve, tė cilat ėshtė e pamundur qė tė kurohen me antibiotikė, madje edhe ata me spektėr tė gjerė. Bėhet fjalė pėr njė skenar deri-diku tė frikshėm dhe pėr njė alarm qė po merr gjithnjė e mė shumė pėrmasa tė mėdha, me paralajmėrime nga ekspertė tė fushės, tė cilat kanė pasur kryesisht disa komente tė bėra sė fundi nga drejtoresha e pėrgjithshme e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, Margaret Chan, nė njė takim pėr infeksionet nė Kopenhagėn. Sipas saj, njė epokė post-antibiotike do tė thotė fund i epokės sė mjekėsisė moderne, siē njihet deri mė sot. Tė gjithė ata qė i lexojnė lajme tė tilla - dhe sė fundi OBSH, ka publikuar edhe njė libėr pėr kėtė argument do tė faleshin nėse do tė ēonin nėpėr mend se jemi pėrballė njė tė ardhmeje tė paqartė nė mjekėsi.
Por kjo, nė njė tjetėr kėndvėshtrim, mund tė jetė njė krizė me njė fund pozitiv. Mund tė dalin mėnyra dhe metoda tė reja tė kujdesit shėndetėsor dhe tė shėndetėsisė vetė, qė janė nė pritje tė futjes nė skenė si pėr tė ashtuquajturėn mjekėsia e mrekullive. Sot ka nga ata qė mendojnė dhe madje bėjnė thirrje pėr njė mėnyrė tėrėsisht tė ndryshme tė tė bėrit mjekėsi, tėrėsisht radikale nga ajo qė ekziston. Flitet pėr njė mėnyrė shumė intriguese, e bazuar nė punėn e njeriut me veten, e cila thuhet se arrin qė tė shmangė 50% tė problemeve tona shėndetėsore dhe tė na mbajė kėsisoj larg spitaleve, klinikave, ambulancave. Bėhet thirrje pėr rikthimin nė masė te mėnyrat e vjetra tė ekzaminimit fizik, si bisedat e gjata me mjekun, mirėqenia e brendshme, informacioni i bollshėm, si dhe futjen e sė kundėrtės sė kulturės aktuale tė mohimit, qė i parandalon mjekėt nga pėrmirėsimi i kujdesit pėr pacientin, pėrmes mėsimit nga gabimet e sė shkuarės dhe pėrvoja.
Njė tjetėr zė alternativ nėnvizon rolin e mendjes nė ēėshtjet e shėndetit tonė dhe mbi tė gjitha, rolin e spiritualitetit. Nė rizbulimin e mjekėsisė ekzistojnė tri epoka tė kujdesit shėndetėsor: E para ėshtė mėnyra familjare e mjekėsisė mekanike, materiale apo fizike. E dyta, epoka e mjekėsisė mendje-tru, nė tė cilėn mjekėt dhe pacientėt njihen me njėri-tjetrin hollėsisht pėrmes pėrdorimit terapeutik tė psikoneuroimunologjisė, kujdesit, relaksimit. Mjekėsia mendje-trup bazohet nė faktin se mendimet tona luajnė rol shumė tė madh nė shėndetin tonė, nė rimarrjen dhe kurimin e tij. Nė fakt, lidhja qė ekziston midis mendjes dhe trupit ėshtė studiuar shumė nga shkencėtarėt dhe tashmė ėshtė e dokumentuar.
Epoka e tretė ofron njė dritė tė re nė horizont, nė tė cilėn do tė shohim qartazi se si mendja ėshtė faktor nė procesin e shėrimit si brenda njeriut, ashtu edhe midis personave. Kjo pėrfshin procesin e vėshtirė tė tė kuptuarit tė rolit tė madh qė kemi ne vetė nė shėndetin dhe mirėqenien tonė fizike, pra tė pasurit tė ndjenjės sė pronėsisė ndaj shėndetit tonė. Por shpesh ky ėshtė njė proces i vėshtirė, qė na bėn nė rrugė e sipėr ta braktisim dhe tė kėrkojmė tė tjera mundėsi shėrimi, qė kanė njė dukje mė intriguese. A mos vallė deklaratat dhe vėzhgimet e OBSH-sė pėr problemet e fundit janė nė fakt sinjali i njė periudhe tranzicioni dhe futja e njė mėnyre krejtėsisht tė re tė tė bėrit mjekėsi? Thelbi i forcės sė mendjes dhe shpirtit nė mirėqenien e organizmit tonė dhe nė vetė shėrimin e tij, kjo metodė qė ka nevojė pėr vėmendjen dhe besimin tonė, ėshtė pikėrisht fuqia shėndet-dhėnėse e njė mėnyre mė shpirtėrore tė tė jetuarit. Nė kėtė kuadėr, mbrojtėsit e kėsaj teorie thonė se fuqia e dashurisė pėr tė ndryshuar trupat ėshtė legjendare dhe atė e gjejmė kudo, duke filluar qė nga folklori, fjalėt e urėta qė janė trashėguar brez pas brezi, nė pėrralla e legjenda dhe nė pėrvojėn e pėrditshme.
Autori i kėtyre radhėve, njė mjek britanik, rrėfen se pas njė lufte tė gjatė pėr tė shėruar njė infeksion tė sinusit, qė nuk u shėrua nga antibiotikėt, e prezantuan me njė mėnyrė shpirtėrore tė shėrimit. Duke e zbatuar kėtė praktikė nė momentet e krizės shėndetėsore me sinusin e infektuar, dhimbja e tij nisi qė tė pakėsohej dhe mė pas, tė zhdukej tėrėsisht. Kjo ndodhi 25 vjet mė parė dhe qė nga ajo kohė, ai nuk ka ndjerė mė probleme me sinusin e tij. Por fatkeqėsisht, pėrvoja tė tilla janė konsideruar deri mė tani si anekdota ose mashtrime, duke qenė se hedhin poshtė dhe kundėrshtojnė mjekėsinė shkencore. Profesorėt e shkencės thonė se sado joshėse, histori tė tilla nuk e pėrcaktojnė tė vėrtetėn empirike. Megjithatė, pėrmirėsimet e shėndetit pėrmes metodės shpirtėrore dhe asaj tė mendjes janė shumė tė vėrteta dhe reale, por vetėm pėr ata individė qė kėrkojnė dhe gjejnė shpėtim tė pėrhershėm nga njė problem qė nuk mund tė zgjidhet nga mjekėsia shkencore.
Ndėrsa paralajmėrimi i OBSH-sė tingėllon nė veshėt tanė i qartė, duhet ta dimė qė ekziston mundėsia pėr ne qė tė zhvendosemi pėrtej kufijve tė paramenduar tė pritshmėrive materiale dhe tė eksplorojmė rrugė mė shpirtėrore. Ndėrsa e bėjmė kėtė gjė, mund ta gjejmė veten nė njė epokė tė re fuqizimi. Antibiotikėt mund tė shndėrrohen shumė shpejt nė njė gjė qė i pėrket sė shkuarės, por e ardhmja jonė nuk duhet kurrsesi tė jetė njė skenar frike nga sulmi i infeksioneve tė pakontrolluara.