Vullneti politik ashtu edhe fondet federale pėr tė mbėshtetur kėtė nivel arritjeje duket se janė zbehur.
Ulja e dy amerikanėve nė Hėnė nė korrik tė vitit 1969, ishte njė nga arritjet mė frymėzuese shkencore dhe teknike nė historinė njerėzore. Programi i hapėsirės sė NASA-s ka dhėnė gjithashtu rezultate tė suksesshme teknologjike nga tė cilat shoqėria ka pėrfituar nė shumė mėnyra. Por sot, si vullneti politik ashtu edhe fondet federale pėr tė mbėshtetur kėtė nivel arritjeje duket se janė zbehur. Njė nga shkencėtarėt amerikanė mė tė njohur tė hapėsirės shpjegoi arsyet pse ai mendon se kjo prirje ėshtė thellėsisht shqetėsuese.
Astrofizikani Neil deGrasse Tyson ėshtė njė prej mbrojtėsve mė tė hapur tė vendit pėr kėrkimet dhe eksplorimin e hapėsirės. Pasioni i tij ėshtė i dukshėm nė punėn e tij. Ai ėshtė drejtor i Muzeut Amerikan tė Qendrės Rose tė Historisė Natyrore pėr Tokėn dhe Hapėsirėn nė Nju Jork. Ka shkruar me dhjetra libra pėr kėtė temė, duke pėrfshirė mė tė fundit: Space Chronicles: Facing the Ultimate Frontier. Libri pėrfshinė ēdo mendim qė kam pasur ndonjėherė nė lidhje me tė kaluarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen e hapėsirės. Tyson u rrit gjatė viteve 1960 dhe 70. Ishte njė epokė e optimizmit tė shfrenuar pėr eksplorimin e hapėsirės qė ēoi nė uljen nė Hėnė dhe programin e anijeve tė hapėsirės. Ajo ishte gjithashtu njė epokė e financimeve bujare federale pėr Nasėn. Por kjo epokė, thotė Tyson, ka marrė fund. Administrata Obama propozoi kohėt e fundit shkurtime tė thella nė buxhetin e vitit 2013 pėr agjencinė amerikane tė hapėsirės, pothuajse njė vit pasi ajo mbylli programin e saj 30-vjeēar tė anijeve nė hapėsirė: "Tani, Shtetet e Bashkuara nuk kanė njė anije tė vetėn pėr tė marrė astronautėt tanė nė orbitė. Ne duhet tu kėrkojmė rusėve tė na marrin e tė na ēojnė. Nėse ju kėrkon njė udhėtim kjo nėnkupton se po e bėjnė falas kėtė veprim. Por ne jemi duke udhėtuar me rusėt, sepse po paguajnė pėr ato vende. Ėshtė pak e turpshme, mendoj."
Tyson dėshiron qė buxheti i Nasės tė rritet nė mėnyrė dramatike. Ai thotė se vendi nuk mund tė mos e ketė hapėsirėn njė prioritet kombėtar kur bėhet fjalė pėr financim. "Kjo ėshtė njė lloj aventure qė i jep hov ekonomisė sonė dhe nė shekullin e 21-tė risitė shkencore dhe teknologjike do tė pėrcaktojnė se kush ecėn pėrpara dhe kush mbetet prapa. Ajo qė zbuluam nė Periudhėn e Artė tė eksplorimit tė hapėsirės nė Amerikė, edhe pse ajo u nxit nga lufta, ishte njė ndryshim i plotė nė opinion e gjithė vendi pėr atė qė ishte e mundur tė realizonim pėr tė ardhmen tonė .... Dhe njerėzit qė sjellin tė ardhmen mė pranė janė shkencėtarėt dhe teknologjitė e reja."
Kjo mund tė shihet, thotė Tyson, nė shumėllojshmėrinė e pajisjeve qė dikur dukeshin si fantashkencė, por qė tani janė tė zakonshme. Pajisje elektronike tė vogla. Kirurgjia me rreze lazer pėr sytė e deri tek mjetet e komunikimit nė rrjet. Por pėr Tyson, rezultati mė i vlefshėm i njė programi tė forcuar tė hapėsirės ėshtė frymėzimi qė ai mund tu sigurojė tė rinjve pėr t'u bėrė novatorėt dhe vizionarėt e sė ardhmes. "Eshtė njė thėnie, nuk mė kujtohet se e kujt por qė thotė, " nėse doni tė mėsoni dikė tė lundrojnė, nuk duhet ti mėsoni se si tė ndėrtojnė njė barkė. Duhet thjesht ti frymėzoni pėr detin e hapur. Dhe ėshtė kjo dėshirė e madhe qė nxit risitė, sepse arritja e synimit pėrmes dashurisė dhe romancės ėshtė ajo qė stimulon krijimtarinė". Do tė duhet "njė ndryshim nė mendim", thotė astrofizikani dhe autori Neil deGrasse Tyson, pėr tė nxitur njė rilindje tė vėrtetė nė shkencėn e hapėsirės. Ai beson se kjo rilindje mund tė rigjallėrojė si ekonominė amerikane ashtu edhe shpirtin kombėtar.