Krijimi i Vestas regjistrohet 4.5 miliard vite mė parė, pėrpara formimit tė Tokės, shpjegojne specialistet.
Njė planet i vėrtetė i lindur qė pėrpara Tokės e qė mbijetoi thuajse pa u cenuar, prej fillimeve tė lindjes sė sistemit diellor. Bėhet fjalė pėr asteroidin Vespa, njė fosil astronomik, qė falė tė dhėnave tė mbledhura nga sonda Dawn, lejon nxjerrjen nė dritė tė momenteve tė para tė lindjes sė njė planeti, tė cilit revista prestigjioze "Science" i ka dedikuar njė hapėsirė tė gjerė, shoqėruar nga plot 6 studime.
Krijimi i Vestas regjistrohet 4.5 miliard vite mė parė, pėrpara formimit tė Tokės, ka shpjeguar Maria Cristina De Sanctis e Institutit tė Astro Fizikės, autore e njė prej artikujve tė publikuar. Tė dhėnat e mbledhura mbi Vestėn, asteroidin e dytė tė sistemit diellor, mund tė hedhin dritė mbi fillesėn e formimit tė sistemit tonė planetar dhe tė planetėve nė pėrgjithėsi. Ky asteroid rezulton njė farė embrioni planetesh, qė ka mbetur i ngrirė nė fazat e tij tė para tė formimit, duke i ofruar kėrkuesve njė panormė unike nė llojin e vet, pėrsa i takon mekanizmave evolues tė sistemit diellor.
Vesta ka kryer hapat tipikė qė kanė sjellė formimet e planetit, po ato qė janė kryer edhe deri nė formimin e Tokės kanė shpjeguar specialistėt -. Por ai nuk arriti dot tė pėrfundojė rrugėn e vet. Faktikisht nuk arriti tė kompletojė rritjen dhe mbeti shumė i vogėl (vetėm 530 km nė diametėr), i shqetėsuar nga prania e madhe gravitacionale e Jupiterit. Ndėrkohė qė thuhet se me shumė mundėsi do tė kishte arritur tė shndėrrohej nė njė planet tė ngjashėm me Marsin. /ikub/