Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Mė pak se gjashtė orė gjumė e rrit tejmase rrezikun pėr infarkt nė zemėr edhe nėse ju jeni nė formė dhe i shėndetshėm
Nėse ju arsyetoheni tek vetvetja pėr tė qėndruar mė gjatė i shtrirė nė krevat, atėherė kjo duhet tė jetė shenja.
Tė gjithė ata tė cilėt vazhdimisht bėjnė mė pak gjumė se sa gjashtė orė gjatė natės janė nė rrezik mė tė madh pėr tė pėsuar infarkt nė zemėr, ka sugjeruar njė studim i ri.
Hulumtuesit kanė zbuluar se njerėzit e moshės sė mesme tė cilėt nuk kanė bėrė gjumė aq sa rekomandohet kanė gjasa mė tė mėdha qė tė pėsojnė simptoma tė infarktit se sa ata tė cilėt kanė bėrė tė paktėn nėnė orė gjumė nė ditė edhe nėse ata kanė qenė tė shėndetshėm dhe pa kurrfarė incidenti tė mėparshėm nė familje me infarkte nė zemėr.
Mė shumė se 5 000 pjesėmarrės, tė cilėt ishin mes moshės 45 vjeē dhe moshės sė pensionimit, ishin monitoruar pėr tri vite si pjesė njė studimi amerikan.
Ata tė cilėt kishin fjetur pėr mė pak se gjashtė orė ishin mė tė ekspozuar ndaj simptomave si mpirje ose dobėsim nė njėrėn pjesė tė trupit tė tyre, trillim, humbje tė pamjes ose njė pamundėsi tė papritur pėr tu shprehur me gojė ose me shkrim.
Shkencėtarėt nė Universitetin e Alabamės thanė se ndikimi i mungesės sė gjumit ėshtė njė problem shumė i madh, edhe pasi u mor nė konsideratė mosha, pesha dhe rreziqet e tjera tė njohura si presioni i lartė i gjakut.
Pjesėmarrėsit ishin ndarė nė pesė grupe, sipas asaj se sa orė gjumė kanė bėrė ata gjatė njė nate. Atyre i ėshtė kėrkuar qė tė raportojnė simptomat e tyre ēdo gjashtė muaj.
Bashkė-autorja e studimit Virginia Howard, njė profesoreshė e epidemiologjisė, tha: Shumė njerėz mund tė kenė kėto simptoma dhe tė mos i njohin ato si nxitėse tė infarktit nė zemėr, dhe ndoshta as tė mos i pėrmendin ato tek mjeku fare.
