nga Vizitor 25/6/2009, 12:59Sa keq ndjehem ne kete momente kur kujtoj netete pa gjum,qe isha mesuar te shoh floket tu te gjata,gjumi nuk me merrte ,kujjtonte bukurin tende,ne mengjez zgjimi me solli te kroji, aPO gurra me uje te ftohete burim toke,lulet me rrethonin ,e une ne heshtje rrija, ndjekja dashurin qe, vetem ti me more,,,,Nje freski me solli ne parajs bashk me me ty ,teksa mbylla syt,freski vere,ledhatime,, te gjitha,krijva ndjeva,dhe vendosa te fundosem ne miresin tende per jet ,nuk kisha forc te ngihesha ,ta lija ate burim,te qet,pa kengen time,doja ta shoqeronte edhe zeri yt,por nuk dija ta emitoja,doja ta mesoja krojin e heshtur me ca krisma zvarritje uji,qe kur te vish aty,mos te jet befasi,mbarova me lulet nje rreth ,u mundova ta qendis ,por gishterinjet punonin vet,e une mendjen kisha tek ty,dhe ne ledhatimin tend isha prer,sikur more guximin e sa kohe te pritur nga une,mbeta aty,e aty do te me gjesh,aty kudeshiron te flesh,ta ngroh folen,qe dimrin ,ta kalosh ne ngrohtesine trupit tim lakuriq,do te vazhdosh te kendosh se tani jemi ne vere,lulet nuk kan shpetim
NDARJA
Vizitor- Vizitor
Ngadal zgjohem ne kete mengjes ,befas me lindi ideja te shkruaj nje leter pa emer e pa destinacion e ndoshat dikush kupton letren tim,,,,,
Kur te flas per dashurin mos humb durimin sepse prek thell ate ,mos mendo se shrkuaj ne nje mengjes te bukur,sepse i vetem jam,mos me thuaj i huaj, se zemer kam,mos loz me shpirtin tim,sepse nuk eshte loj, loja filloj qe tani e ,loje e gjat do jete,,,nuk mendoj te vras njeri me ndonje fjal,thjeshte i flas shpirtit imagjinata dhe mendime ,po si do te dukej kjo leter ne kete mengjes nga Pacman ia keshtu::::E imagjinuar...
Ne kete mengjes u ndjeva i vetmuar,nga zgjimi lutje e kesaj dite me fat,mora rrugen per qetesim tek nje ujvare freskuese leckat i mora me vete, me ishin perlyer per trup,,,e trupi i rrencethur,,arrita tek ujvara sikur nuk i ngjante asaj bukurie zemra ime e heshtur shikonte gjdo cep e dekor qe zoti kishte krijuar mbi dhe per ujvaen ,mos vall une do jem pjes ,dashuri e kesaj ujvare,mos vall heshtja e ujvares me ben ta dashuroj edhe me mijra her ,amazon i kohes dukesha aty i vogel afer saj,ngadal filllova te flisja me vetveten i vetmuar ,e sa shum knaqesi do te doja te ishe aty vetem te ndegjosh ate bised sy me sy me heshtjen ,,vetem heshte edhe ti ,,mos me ndal se qeshurie e se pyeturi ....Pak nga pak fillova te hyj brendesis se kesaj ujvare,,, ishte nje rrug e gurosur prej nje shkembi te copetuar nje freski qe i sillej trupit tim ,e une ndjehesha i dashurruar afer saj,gjeja me e bukur e gjuhes se ujvares, uji hijeshonte me tinguj, e une mendoja se sa shpirt te madhe e te gjer paska kjo ujvare, gjithnje i derdhet shpirti ,,e une, ngelem i lodhur vetem per nje zemer qe ndoshta dikush do me marr ne kete jete,,,nje leter e ngrisur e e bute nga lageshtia mbaj kujtim letren time ,e nje dit do ti gjesh kuptim e fjales ujvar,e e shpirtit te derdhur lidh nyje aty do flej per gjithmon ,,aty gjeta freskin aty gjeta dashurin e heshtur, aty gjeta gjith boten time miresi per ty....
Kur te flas per dashurin mos humb durimin sepse prek thell ate ,mos mendo se shrkuaj ne nje mengjes te bukur,sepse i vetem jam,mos me thuaj i huaj, se zemer kam,mos loz me shpirtin tim,sepse nuk eshte loj, loja filloj qe tani e ,loje e gjat do jete,,,nuk mendoj te vras njeri me ndonje fjal,thjeshte i flas shpirtit imagjinata dhe mendime ,po si do te dukej kjo leter ne kete mengjes nga Pacman ia keshtu::::E imagjinuar...
Ne kete mengjes u ndjeva i vetmuar,nga zgjimi lutje e kesaj dite me fat,mora rrugen per qetesim tek nje ujvare freskuese leckat i mora me vete, me ishin perlyer per trup,,,e trupi i rrencethur,,arrita tek ujvara sikur nuk i ngjante asaj bukurie zemra ime e heshtur shikonte gjdo cep e dekor qe zoti kishte krijuar mbi dhe per ujvaen ,mos vall une do jem pjes ,dashuri e kesaj ujvare,mos vall heshtja e ujvares me ben ta dashuroj edhe me mijra her ,amazon i kohes dukesha aty i vogel afer saj,ngadal filllova te flisja me vetveten i vetmuar ,e sa shum knaqesi do te doja te ishe aty vetem te ndegjosh ate bised sy me sy me heshtjen ,,vetem heshte edhe ti ,,mos me ndal se qeshurie e se pyeturi ....Pak nga pak fillova te hyj brendesis se kesaj ujvare,,, ishte nje rrug e gurosur prej nje shkembi te copetuar nje freski qe i sillej trupit tim ,e une ndjehesha i dashurruar afer saj,gjeja me e bukur e gjuhes se ujvares, uji hijeshonte me tinguj, e une mendoja se sa shpirt te madhe e te gjer paska kjo ujvare, gjithnje i derdhet shpirti ,,e une, ngelem i lodhur vetem per nje zemer qe ndoshta dikush do me marr ne kete jete,,,nje leter e ngrisur e e bute nga lageshtia mbaj kujtim letren time ,e nje dit do ti gjesh kuptim e fjales ujvar,e e shpirtit te derdhur lidh nyje aty do flej per gjithmon ,,aty gjeta freskin aty gjeta dashurin e heshtur, aty gjeta gjith boten time miresi per ty....
Vizitor- Vizitor
Une pata degjuar nje fjale te urte qe thoshte:"Edhe pse ti je marrezisht i dashuruar dhe gjithcka per ty eshte ai njeri,bota nuk eshte ndalur duke u rrotulluar"-Po,mendoj edhe une,bota nuk eshte ndalur por bota ime nuk sillet me rreth diellit por rreth tij.
Ne mbremje kur shtrihem te flej perpiqem qe te bind veten se gjumi eshte shume i rendesishem,por kam nje problem me zemren:ajo nuk eshte e te njejtit mendim.
Qe aq shume te dua une e kam te qarte,por perse duhet te mos flej kete nuk e kuptoj.Ti je ne syte e mi magjike,sepse vevtvetja me duket magji kur ec neper kete parajse ndjenjash te bukura.Cfare do qe te bej ka kuptim dhe eshte e bukur vetem kur mendoj se te kam prane.Po te shihnin boten te gjithe me syte e te dashuruarve sigurisht se kurre nuk do te kishte lufte ne boten tone.Sepse ata qe dashurojne e duan boten te bukur,sepse ata nuk mund te shohin keq...
Une mundohem qe te perkufizoj dashurine qe kam per ty,por me duket se kurre nuk do te mund ta bej nje te tille,sepse asnje fjale nuk eshte me e bukur nga ajo qe ndjej per ty.
Po te me ofronin krejt boten,me beso do te refuzoja sepse nese ate bote nuk do te ishe ti per mua do te ishte nje hic.
Une e falenderoj zotin qe eshte kujtuar per mua atehere kur mendoja se me kane harruar te gjithe,e falenderoj qe ka krijuar dashurine,e falenderoj qe te ka krijuar ty.
Ne mbremje kur shtrihem te flej perpiqem qe te bind veten se gjumi eshte shume i rendesishem,por kam nje problem me zemren:ajo nuk eshte e te njejtit mendim.
Qe aq shume te dua une e kam te qarte,por perse duhet te mos flej kete nuk e kuptoj.Ti je ne syte e mi magjike,sepse vevtvetja me duket magji kur ec neper kete parajse ndjenjash te bukura.Cfare do qe te bej ka kuptim dhe eshte e bukur vetem kur mendoj se te kam prane.Po te shihnin boten te gjithe me syte e te dashuruarve sigurisht se kurre nuk do te kishte lufte ne boten tone.Sepse ata qe dashurojne e duan boten te bukur,sepse ata nuk mund te shohin keq...
Une mundohem qe te perkufizoj dashurine qe kam per ty,por me duket se kurre nuk do te mund ta bej nje te tille,sepse asnje fjale nuk eshte me e bukur nga ajo qe ndjej per ty.
Po te me ofronin krejt boten,me beso do te refuzoja sepse nese ate bote nuk do te ishe ti per mua do te ishte nje hic.
Une e falenderoj zotin qe eshte kujtuar per mua atehere kur mendoja se me kane harruar te gjithe,e falenderoj qe ka krijuar dashurine,e falenderoj qe te ka krijuar ty.
Vizitor- Vizitor
Gjithmon me thoje se me don shum po ashtu nuk me doli u zhgenjeva nga ti shum edhe pse nuk e prita kete po fati ishte ne doren tende nuk dije ta shfrytezoje...
Me shum deshir do ta kisha falur kete gabim po tashti eshte shum von ..
Ate nate erresire kur ne te dy u ndam nuk do ta harroj deri sa te me mbulon dheu i zi ..fjalet qe mi the jane ende ne thellsin e shpirtit tim edhe pse kaluan kto dit ICH LIEBE DICH
Me shum deshir do ta kisha falur kete gabim po tashti eshte shum von ..
Ate nate erresire kur ne te dy u ndam nuk do ta harroj deri sa te me mbulon dheu i zi ..fjalet qe mi the jane ende ne thellsin e shpirtit tim edhe pse kaluan kto dit ICH LIEBE DICH
Vizitor- Vizitor
Dy pika lot me ran ne faqe kur me the lamturi..
shpirti i plagosur te kerkon ne erresir
ej tek un se prap po te pres ne kafazin e dashuris
ti tek une kurr nuk do te vdes
Shpirti i lenduar ty te kerkon
tmi sheron plaget dhe prap per ty te punon
athua ku kam gabuar qe nuk jam pran buzeve tua
te puth ku kam deshir dhe te them naten e mir
shpirti i plagosur te kerkon ne erresir
ej tek un se prap po te pres ne kafazin e dashuris
ti tek une kurr nuk do te vdes
Shpirti i lenduar ty te kerkon
tmi sheron plaget dhe prap per ty te punon
athua ku kam gabuar qe nuk jam pran buzeve tua
te puth ku kam deshir dhe te them naten e mir
Vizitor- Vizitor
UNAZA
Shkėlqimi i unazės nė pasqyrė, ia vodhi shikimin derisa pastronte palat e flokėve qė vezullonin nga yndyra e lulevjollcės. Por dora i mbeti e shtėrnguar e gjysma e majave tė krehėrit e ngritur flokėve. Ai i mbylli sytė dhe pėr njė ēast iu turbullua pamja, ofshama iku grykės sė ventilatorit bashkė me kundėrmimin e dhėmbėve ende tė pa larė. Nga bota e kujtimeve tė dikurshme, filloi ta largoi mykun e harrimit, pėr t'iu kthyer mendimeve tė moteve tė ikura, udhėn e tė cilave moti e kishte humbur divaneve tė buta tė perėndimit. Asnjėherė deri nė atė qastė s'e kishte vrarė mendjen se kishin ikur pesė vjet, nga dita e ndarjes, se si i shkrepi rrufeja e mendimeve, apo shkėlqimi i unazės ja vrau instiktin e ndėrgjegjies qė moti e kishte humbur.
Oh zot, klithi nė vete, ku jam unė, mbėshteti duart mbi faqe, por prapė shkėlqim i unazės nė pasqyrė, ia ngacmoi ethet e albumit tė kujtimeve rinore. Pesė vjet, pėrshpėriti me vehte, pesė netė, pesė orė, pesė minuta, pesė, pesė...
Vallė ku mundė tė jet ajo tani, - pyeti vehten, po edhe ajo, mundė tė jet harruar ėndrrave tė dashurisė tė ndonjė djali,... jo, jo, - i dha shpresė vehtes, ajo i ruanė kujtimet e takimeve tona, nuk e shkelė besėn.
I marrė, - ia ktheu vehtes nė pasqyrė, ti... flet pėr besė, ti... qė njėmijė herė e shkele unazėn, vrave zemėr e prishe ėndrra, ti... ti i pa besė qė shkele besėn e tokės, dheut tė tė parėve, ti... tiiiii.
Zemrimi, tani mė e kishte hudhur humnerave tė pendimit, ndėrsa kujtimet e moteve bashkė, ja shponin ethet e zhgėnjimit, njėra pas tjetrės.
Dita e fejesės, kishte qenė kulmi i gjithė atyre ditėve tė ėmblla rinore, - sa mirė! - i tha vehtes.
Dita vraponte kujtimeve, ndėrsa nata, shkrihej takimeve, - kurrė s'e kishim menduar ndarjen, sa herė i kishim thėnė njėri tjetrit; do tė jetojmė nė Kosovėn tonė, do tė i rrisim fėmijėt si lisat, ahhh, sa tė lumtur do tė jemi.
Buzėqeshja e sajė, ja ngaconte ėndrrat, oh zot, - klithi me vehte, sa mė paska marrė malli.
Sa i marrė paskam qenė, - gjykoi vehten.
Ndjenja e pendimit, tani mė ja kishte pushtuar tė gjitha hapsirat, ndėrsa qėndrimi brenda lėkurės sė tradhėtisė, ja nxirrte tė gjitha vlerat e njeriut normal.
Kėtijė pendimi po bredhte ato qaste, ndėrsa koka po i vlonte nga pendesa.
Dita e ndarjes, ja ngacmoi ndjenjėn e kthimit, - kur ju kujtua ajo, sikur e ndjeu njė lehtėsim brenga kafkės qė po i vlonte nga pendimi.
Mbase do tė ikė dhe unė, si shumė shokė tė mi, vetėm sa tė rregullohem me azil, e do tė tė marrė dhe ty, - i kishte thėnė ditėn e ndarjes.
Kur ju kujtua kjo fjalė, e ndjeu vehten shum rėndė, paja ju errėsua pė njė qastė, ndėrsa loti i sajė nė qastin e ndarjes i doli si pika shiu pėrpara.
Do tė tė pres, sa tė jetė toka dhe dielli, i kishte thėnė nė qastet ndarjes, ajo.
Sa tė jetė toka dhe dielli, - pėrsėriti me vehte.
O zot, po ku mbeta unė, ku ėshtė besa? - fjala ja ngacmoi idenė e udhėve qė po e pritnin.
Nė koridor u dėgjua zėri i zonjės Haidi; I dashur, ikėn dhjetė minuta, na pretė motra e ime nė Cyrih.
Shkėlqimi i unazės nė pasqyrė, ia vodhi shikimin derisa pastronte palat e flokėve qė vezullonin nga yndyra e lulevjollcės. Por dora i mbeti e shtėrnguar e gjysma e majave tė krehėrit e ngritur flokėve. Ai i mbylli sytė dhe pėr njė ēast iu turbullua pamja, ofshama iku grykės sė ventilatorit bashkė me kundėrmimin e dhėmbėve ende tė pa larė. Nga bota e kujtimeve tė dikurshme, filloi ta largoi mykun e harrimit, pėr t'iu kthyer mendimeve tė moteve tė ikura, udhėn e tė cilave moti e kishte humbur divaneve tė buta tė perėndimit. Asnjėherė deri nė atė qastė s'e kishte vrarė mendjen se kishin ikur pesė vjet, nga dita e ndarjes, se si i shkrepi rrufeja e mendimeve, apo shkėlqimi i unazės ja vrau instiktin e ndėrgjegjies qė moti e kishte humbur.
Oh zot, klithi nė vete, ku jam unė, mbėshteti duart mbi faqe, por prapė shkėlqim i unazės nė pasqyrė, ia ngacmoi ethet e albumit tė kujtimeve rinore. Pesė vjet, pėrshpėriti me vehte, pesė netė, pesė orė, pesė minuta, pesė, pesė...
Vallė ku mundė tė jet ajo tani, - pyeti vehten, po edhe ajo, mundė tė jet harruar ėndrrave tė dashurisė tė ndonjė djali,... jo, jo, - i dha shpresė vehtes, ajo i ruanė kujtimet e takimeve tona, nuk e shkelė besėn.
I marrė, - ia ktheu vehtes nė pasqyrė, ti... flet pėr besė, ti... qė njėmijė herė e shkele unazėn, vrave zemėr e prishe ėndrra, ti... ti i pa besė qė shkele besėn e tokės, dheut tė tė parėve, ti... tiiiii.
Zemrimi, tani mė e kishte hudhur humnerave tė pendimit, ndėrsa kujtimet e moteve bashkė, ja shponin ethet e zhgėnjimit, njėra pas tjetrės.
Dita e fejesės, kishte qenė kulmi i gjithė atyre ditėve tė ėmblla rinore, - sa mirė! - i tha vehtes.
Dita vraponte kujtimeve, ndėrsa nata, shkrihej takimeve, - kurrė s'e kishim menduar ndarjen, sa herė i kishim thėnė njėri tjetrit; do tė jetojmė nė Kosovėn tonė, do tė i rrisim fėmijėt si lisat, ahhh, sa tė lumtur do tė jemi.
Buzėqeshja e sajė, ja ngaconte ėndrrat, oh zot, - klithi me vehte, sa mė paska marrė malli.
Sa i marrė paskam qenė, - gjykoi vehten.
Ndjenja e pendimit, tani mė ja kishte pushtuar tė gjitha hapsirat, ndėrsa qėndrimi brenda lėkurės sė tradhėtisė, ja nxirrte tė gjitha vlerat e njeriut normal.
Kėtijė pendimi po bredhte ato qaste, ndėrsa koka po i vlonte nga pendesa.
Dita e ndarjes, ja ngacmoi ndjenjėn e kthimit, - kur ju kujtua ajo, sikur e ndjeu njė lehtėsim brenga kafkės qė po i vlonte nga pendimi.
Mbase do tė ikė dhe unė, si shumė shokė tė mi, vetėm sa tė rregullohem me azil, e do tė tė marrė dhe ty, - i kishte thėnė ditėn e ndarjes.
Kur ju kujtua kjo fjalė, e ndjeu vehten shum rėndė, paja ju errėsua pė njė qastė, ndėrsa loti i sajė nė qastin e ndarjes i doli si pika shiu pėrpara.
Do tė tė pres, sa tė jetė toka dhe dielli, i kishte thėnė nė qastet ndarjes, ajo.
Sa tė jetė toka dhe dielli, - pėrsėriti me vehte.
O zot, po ku mbeta unė, ku ėshtė besa? - fjala ja ngacmoi idenė e udhėve qė po e pritnin.
Nė koridor u dėgjua zėri i zonjės Haidi; I dashur, ikėn dhjetė minuta, na pretė motra e ime nė Cyrih.
Vizitor- Vizitor
KUJTIME E DHIMBJE
Kishte kohė qė nata e kishte veshur vellon e zezė. shkėlqimin e hėnės ia vidhnin ca re tė zeza, qė ja shtonin trishtimin e asajė nate. Nga njėri skajė i dritares, vėshtroja qiellin e zymtė tė mbuluar me re, qė kishin munguar gjatė gjithė prillit. Ndoshta ishte kjo nata mė e trishtė pėr mua gjat gjithė kėtijė muaji. Pamja e sajė sikur mė fuste trishtim. Pikėrishtė atyre ēasteve mu kujtuan miqtė e mi diku largė nė Prishtine. Sa mallė ndjeva atyre ēasteve. Mallkova udhėt e mėrgimit. Largėsinė. Kohėn aq te cinguar qė po ma vjedhin udhet e mallit. Mallkova gjithqka me kėto udhė. Dhe nė ato ēaste kujtova njė vargė tė mikut tim;
A besoni se ndjej mall,
te pashuar per,
shpeshhere ulem ne ndonje cafe
apo restorant
marre nje kafe pėr vete dhe per ju,
fill i vetėm
(ME BESONI)
Sytė mu mbushėn lotė. Kujtova mikun tim te sėmurė dhe njė ndjejnjė dhimbje mė ligėshtoi. Pikėrishtė atyre ēasteve mu kujtua shėtitja nėpėr Prishtinė. Kujtimet filluan tė pėrzihen si njė lėmsh. Vapėn e verės qė pėrcellonte mbi ne e shuam nė kopshtin e hotelit Grand. Mikut timė e shkėlqente nuri atyre ēasteve. Kishim kohe nuk ishim pare. Isha une ai qė mungoja. Megjithate miku i kuptonte vuajtjet e mėrgimit. Na mungon Flori, mė tha, ka ikur nė pushime. Sikur ma kishte lexuar deshiren e atij udhetimi. Ne do te kthehemi pėrsėri nė Prishtinė dhe do ngrejm edhe dolli bashkė, ndoshta nė festat e librit, i thashė. Me njė luhatje tė kokės, sikur deshi tė mė thoshte diq, por fjalė nuk nxorri nga goja. Herė herė ndrronin ndonje fjalė edhe dy miqtė tanė Dr. Afrim Poniku dhe z. Hajdar Fejzullahu, i cili ishte mik i ngushtė i I. Herė herė, miku imė ulte kokėn dhe sikur ai qėndrim i tijė ndjellte trishtim nė mua. Ishte i qetė. Nuk jepej lehtė. Megjithatė mua mė bėnte tė brengosesha, se me shėndetin nuk ndjehej mire. U ndamė asaj pasditeje gushti, me urimet me te mira, deri ne vitin tjetėr. Tė gjitha kėto kujtime, mė pėrzihen si njė lemsh. Tani qė e dija, se miku imė po luftonte me sėmundjen, po mė ngjallte trishtim. Njė telefonate qe e planifikoja, tani mė ishte vone. Nuk kisha kujt ti rrėfeja pėr ato qe po i bluaja nė koke. As trishtimit tė natės plotė re tė zeza qė po e vėrbonin hėnėn. Isha kthėr nė nje pirg tė heshtur pranė dritares, ndėrsa prapa meje nė dhome shpėrndahej shushurima e televizorit, qė ma vodhi shikimin. Pikėrishtė atyre qasteve, njė lajm i pikėllueshėm, ra nė dhomė. Si ėshtė e mundur, qė miku imė I.P. tė ikė kaq shpejtė, tė paktėn pa lamtumirėn e fundit. Vdekja s'pėt. Lotėt mė shkonin fytyrės teposhtė. Mė dukej se diqka po ikte nga unė. I mbėshtetur nė parmakun e dritares, kisha humbur i teri. Nuk e di sa kohė kishte ikur bashkė me terrin e asajė nate fundė prilli. Dhimbja ishte e madhe. Nuk di as vetė si ta spjegoj tė tėrėn. E kam vėshtirė tė qetesohem as pas kėtyre katėr-pesė ditėve. Si ėshtė e mundur, qė miku imė tė ikė pa lamtumirėn e fundit. Vdekja vjen papritur, pa e thėnė as lamtumirėn e fundit. Dhimbja mbetet plagė ndėr ne. Mungesėn do ta ndiej gjithmonė, miku imė I.P. I pa harruar pėrjetė.
Kishte kohė qė nata e kishte veshur vellon e zezė. shkėlqimin e hėnės ia vidhnin ca re tė zeza, qė ja shtonin trishtimin e asajė nate. Nga njėri skajė i dritares, vėshtroja qiellin e zymtė tė mbuluar me re, qė kishin munguar gjatė gjithė prillit. Ndoshta ishte kjo nata mė e trishtė pėr mua gjat gjithė kėtijė muaji. Pamja e sajė sikur mė fuste trishtim. Pikėrishtė atyre ēasteve mu kujtuan miqtė e mi diku largė nė Prishtine. Sa mallė ndjeva atyre ēasteve. Mallkova udhėt e mėrgimit. Largėsinė. Kohėn aq te cinguar qė po ma vjedhin udhet e mallit. Mallkova gjithqka me kėto udhė. Dhe nė ato ēaste kujtova njė vargė tė mikut tim;
A besoni se ndjej mall,
te pashuar per,
shpeshhere ulem ne ndonje cafe
apo restorant
marre nje kafe pėr vete dhe per ju,
fill i vetėm
(ME BESONI)
Sytė mu mbushėn lotė. Kujtova mikun tim te sėmurė dhe njė ndjejnjė dhimbje mė ligėshtoi. Pikėrishtė atyre ēasteve mu kujtua shėtitja nėpėr Prishtinė. Kujtimet filluan tė pėrzihen si njė lėmsh. Vapėn e verės qė pėrcellonte mbi ne e shuam nė kopshtin e hotelit Grand. Mikut timė e shkėlqente nuri atyre ēasteve. Kishim kohe nuk ishim pare. Isha une ai qė mungoja. Megjithate miku i kuptonte vuajtjet e mėrgimit. Na mungon Flori, mė tha, ka ikur nė pushime. Sikur ma kishte lexuar deshiren e atij udhetimi. Ne do te kthehemi pėrsėri nė Prishtinė dhe do ngrejm edhe dolli bashkė, ndoshta nė festat e librit, i thashė. Me njė luhatje tė kokės, sikur deshi tė mė thoshte diq, por fjalė nuk nxorri nga goja. Herė herė ndrronin ndonje fjalė edhe dy miqtė tanė Dr. Afrim Poniku dhe z. Hajdar Fejzullahu, i cili ishte mik i ngushtė i I. Herė herė, miku imė ulte kokėn dhe sikur ai qėndrim i tijė ndjellte trishtim nė mua. Ishte i qetė. Nuk jepej lehtė. Megjithatė mua mė bėnte tė brengosesha, se me shėndetin nuk ndjehej mire. U ndamė asaj pasditeje gushti, me urimet me te mira, deri ne vitin tjetėr. Tė gjitha kėto kujtime, mė pėrzihen si njė lemsh. Tani qė e dija, se miku imė po luftonte me sėmundjen, po mė ngjallte trishtim. Njė telefonate qe e planifikoja, tani mė ishte vone. Nuk kisha kujt ti rrėfeja pėr ato qe po i bluaja nė koke. As trishtimit tė natės plotė re tė zeza qė po e vėrbonin hėnėn. Isha kthėr nė nje pirg tė heshtur pranė dritares, ndėrsa prapa meje nė dhome shpėrndahej shushurima e televizorit, qė ma vodhi shikimin. Pikėrishtė atyre qasteve, njė lajm i pikėllueshėm, ra nė dhomė. Si ėshtė e mundur, qė miku imė I.P. tė ikė kaq shpejtė, tė paktėn pa lamtumirėn e fundit. Vdekja s'pėt. Lotėt mė shkonin fytyrės teposhtė. Mė dukej se diqka po ikte nga unė. I mbėshtetur nė parmakun e dritares, kisha humbur i teri. Nuk e di sa kohė kishte ikur bashkė me terrin e asajė nate fundė prilli. Dhimbja ishte e madhe. Nuk di as vetė si ta spjegoj tė tėrėn. E kam vėshtirė tė qetesohem as pas kėtyre katėr-pesė ditėve. Si ėshtė e mundur, qė miku imė tė ikė pa lamtumirėn e fundit. Vdekja vjen papritur, pa e thėnė as lamtumirėn e fundit. Dhimbja mbetet plagė ndėr ne. Mungesėn do ta ndiej gjithmonė, miku imė I.P. I pa harruar pėrjetė.
Similar topics
