Ndryshe nga droga, alkooli, pėrdorimi i tepėrt i internetit mund tė ndihmojė nė karrierėn tuaj, t'ju informojė mė shumė dhe t'ju mbajė tė azhornuar me lajmet mė tė fundit
Por studime tė kohėve tė fundit nga hulumtues nė Kinė kanė treguar se pėrdorimi i tepėrt i internetit, nė pikėn qė bėhet varėsi, mund tė shkaktoje dėme strukturore nė trurin tuaj.
Hulumtuesit studiuan 17 adoleshentė me ērregullim tė varėsisė nga interneti (IAD)dhe gjeti ndėrhyrje strukturale dhe funksionale nė pjesėn e trurit qė rregullon organizmin, duke shkaktuar dėmtime njohėse tė ngjashme me atė tė lojėrave tė fatit dhe alkoolit.
Kjo ėshtė shkenca pas saj: Pjesa e bardhė pėrbėhet nga qelizat nervore, ndėrsa pjesa gri qė kemi dėgjuar shpesh pėrbėhet nga trupat qelizore. Myelin ėshtė njė lloj yndyre nė pjesėn e bardhė tė trurit.
Kjo yndyrė prek pjesėn e bardhė dhe bėn transmetimin nė mes tė sinjaleve nervore tė shpejta. Hulumtuesit morėn skanimet MRI nga subjektet dhe pėrdorėn njė metodė tė quajtur 'anisotropi e pjesshme' (FA), qė mat organizimin e trurit duke gjetur pjesėn e bardhė. Adoleshentet e studimit qė u diagnostikuan me varėsi interneti treguan FA mė tė ulet se adoleshentėt tipikė.
Megjithatė studimi testoi vetėm 17 tė rinj me IAD dhe i krahasoi ata me 16 subjekte tė shėndetshme. Nė pėrgjithėsi, gjetjet tona tregojnė se varėsia nga interneti ka integritet abnormal nė pjesėn e bardhė tė trurit duke pėrfshirė gjeneratėn emocionale dhe tė pėrpunimit, vėmendjen ekzekutive, vendimmarrje dhe kontroll njohės.
"Rezultatet sugjerojnė gjithashtu se IAD mund tė shpėrndajė mekanizma psikologjike dhe nervore me lloje tė tjera tė substancave varėse dhe ērregullim tė kontrollit tė impulseve", -shkruajnė autoret. Varėsia ndaj internetit nuk ėshtė njohur zyrtarisht si ērregullim sepse nuk ėshtė klasifikuar ende nė American Psychiatric Association Diagnostic dhe Statistical Manual of Mental Disorders (DSM), njė enciklopedi e kushteve mendore dhe njohėse qė ėshtė njė bibėl virtuale pėr psikologet.
Njerėzit duke luftuar me varėsinė shpesh shfaqin tė njėjtat sjellje tė sėmura dhe impulsive. Diēka bėhet varėsi kur ajo ndėrhyn nė pėrditshmėrinė dhe nė aftėsinė e njeriut pėr tė shijuar jetėn pa atė gjė, si drogat, kumari, interneti, apo ndonjė tjetėr.
Disa njerėz mund tė tallen se janė tė varur nga telefonat e menēur tė tyre ose kompjuteri, por ka njė ndryshim midis njė zakoni konstruktiv dhe tė kėnaqshmi, me njė varėsi reale.
A jeni tė varur nga interneti? Lexoni sondazhin me poshtė dhe shihni simptomat nga artikulli pėr varėsinė ndaj internetit tė American Journal of Psychiatry :
1) Pėrdorim i tepruar, shpesh shoqėrohet me humbjen e sensit tė kohės ose njė neglizhence tė gjėrave themelore.
2) Tėrheqje, pėrfshihen ndjenjat e zemėrimit, tension ose depresion nėse kompjuteri nuk ju punon.
3) Toleranca, pėrfshin nevojėn pėr pajisjet kompjuterike mė tė mira, mė shumė softuerė dhe mė shumė orė pėrdorimi.
4) Pasojat negative, pėrfshin zėnkat, gėnjeshtrat, arritje tė dobėt, izolim social dhe lodhje.