Tė gjithė ne e kemi dėgjuar shprehjen se E qeshura ėshtė ilaēi mė i mirė, por a ėshtė kjo shprehje vetėm njė mit? Kur bėni pėr tė qeshur - apo mė saktėsisht, humor sa ju ndihmon kjo gjė tė reduktoni stresin tuaj tė jetės? Nė fakt e qeshura zvogėlon dhimbjen, rrit performancėn e punės, lidh njerėzit emocionalisht dhe pėrmirėson rrjedhėn e oksigjenit nė zemėr dhe nė tru. Humori ėshtė infektues. Tingujt e njė tė qeshure tė zhurmshme janė shumė e mė shumė ngjitėse se ēdo kollė ngjitėse apo tėshtime. Kur e qeshura ndahet, ajo lidh njerėzit sė bashku dhe rrit lumturinė dhe intimitetin mes tyre. E qeshura gjithashtu shkakton ndryshime tė shėndetshme fizike nė trup. Humori dhe e qeshura forcojnė sistemin tuaj imunitar, rrisin energjinė tuaj dhe ju mbrojnė nga efektet e dėmshme tė stresit. Dhe mė e mira nga tė gjitha, ky ilaē i ēmuar ėshtė i kėndshėm, i lirė dhe i lehtė pėr tu pėrdorur. Ka shumė dėshmi qė tregojnė se e qeshura ka efekte pozitive tek ne. Ajo zvogėlon dhimbjen dhe na lejon tė jemi mė tolerant nė situata tė parehatshme. E qeshura zvogėlon nivelin e sheqerit nė gjak, duke rritur tolerancėn e glukozės nė diabetikėt dhe jo diabetikėt.
Asgjė nuk punon mė shpejt ose mė varėsisht pėr tė sjellė mendjen dhe trupin tuaj nė ekuilibrin e duhur, se sa njė shaka e mirė. Humori ndriēon ngarkesat tuaja, inspiron shpresat, ju lidh me tė tjerėt dhe ju mban tė pėrqendruar dhe vigjilent. Me aq shumė pushtet pėr tė shėruar dhe pėr tė rinisur, aftėsia pėr tė qeshur lehtė dhe shpesh ėshtė njė burim i madh pėr tė kapėrcyer problemet, pėr tė rritur marrėdhėniet tuaja dhe pėr tė mbėshtetur shėndetin fizik dhe emocional.
Ajo pėrmirėson performancėn tuaj tė punės, veēanėrisht nė qoftė se puna juaj varet nė krijimtari dhe zgjidhjen e problemeve komplekse. Roli i saj nė marrėdhėniet intime ėshtė nėnvlerėsuar shumė dhe nė tė vėrtetė ėshtė ngjitės i martesave tė mira. Kjo sinkronizon trurin e folėsit dhe dėgjuesit nė mėnyrė qė ata tė jenė tė pėrshtatur emocionalisht. E qeshura themelon ose rikthen njė klimė pozitive emocionale dhe njė ndjenjė tė lidhjes midis dy njerėzve. Nė fakt, disa studiues besojnė se funksioni kryesor i tė qeshurit ėshtė pėr tė bashkuar njerėzit sė bashku. Dhe tė gjitha pėrfitimet shėndetėsore tė sė qeshurės mund tė rezultojnė nga mbėshtetja sociale qė e qeshura stimulon. E qeshura ėshtė e mirė pėr shėndetin tuaj.
- Relakson tė tėrė trupin. Njė e qeshur e mirė me gjithė shpirt heq tensionin fizik dhe stresin, duke lėnė tė relaksuar muskujt tuaj pėr deri nė 45 minuta pas.
- Rrit sistemin imunitar. E qeshura zvogėlon hormonet e stresit dhe shton qelizat imunitare dhe antitrupat qė luftojnė infeksionin, duke pėrmirėsuar rezistencėn tuaj ndaj sėmundjeve.
- Shkakton lirimin e endorfinės. Endorfina promovon njė kuptim tė pėrgjithshėm tė mirėqenies dhe mund tė lehtėsojė dhimbjen pėrkohėsisht.
- Mbron zemrėn. E qeshura pėrmirėson funksionin e enėve tė gjakut dhe rrit rrjedhjen e gjakut, tė cilat mund tė ndihmojnė nė mbrojtje kundėr njė sulmi nė zemėr dhe problemeve tė tjera kardiovaskulare.
Tani vjen evidenca e re pėr tė qeshurėn e cila tregon se ajo ndihmon enėt e gjakut tė funksionojnė mė mirė. Ajo vepron nė pjesėn e brendshme tė enėve tė gjakut, duke shkaktuar anije pėr tu ēlodhur dhe pėr tu zgjeruar, duke ndihmuar rrjedhjen e gjakut. Me fjalė tė tjera, ajo ėshtė e mirė pėr zemrėn dhe trurin, dy organeve qė kėrkojnė rrjedhje tė qėndrueshme tė oksigjenit nė gjak. Pyetėsori mbi llojet e humorit, njė masė qė vlerėson 4 kopje tė llojeve tė humorit. Le tė hedhim njė sy nė kėto 4 stile:
1. Ju lejoni veten tuaj tė pėrfshihet nga humori e nga njerėz tė tjerė dhe e pėrdorni humorin qė tju mbizotėrojė tė tėrin. Ju pėlqen kur tė tjerėt qeshin me ju.
2. Ju pėlqen tė qeshni dhe tė bėni shaka me miqtė tuaj dhe doni tė jeni i pari qė bėni shaka. Kur ju jeni me njerėz tė tjerė, ju jeni tė mprehtė dhe argėtues.
3. Ju pėrdorni humorin nė njė mėnyrė sulmuese, shaka tė tilla qė ngacmoni njerėzit e tjerė kur ata bėjnė njė gabim. Ju nuk mund tė ndaloni veten duke mos thėnė diēka pėr tė qeshur edhe nė qoftė se situata nuk ėshtė e pėrshtatshme.
4. Humori ju bėn tė ndjeheni mė mirė dhe kjo varet nga mėnyra se si arrini ta pėrdorni atė. Kur ju jeni nė depresion, ju mund ti jepni kurajė vetes me humor. Ju mund tė shihni se ēfarė ėshtė argėtuese edhe nė situata qė janė shumė stresuese.
Vetėm duke lexuar kėto pėrshkrime, ju ndoshta keni arritur tashmė nė pėrfundimin se rritja e dozės sė humorit mund tė jetė ilaēi mė i mirė. Siē doli, edhe nė kėtė pėrshkrim, ngritja e vetes nėpėrmjet humorit shėrben edhe kur ju jeni nė njė situatė tė vėshtirė e tė mbushur me stres. Nė takimin e kėtij viti tė Kolegjit Amerikan tė Kardiologjisė, Michael Miller, MD, nga Universiteti i Marylandit raportoi se nė njė studim prej 20 njerėzve tė shėndetshėm, provokimi i tė qeshurės bėri po aq mirė pėr arteriet e tyre sa aktiviteti aerobik. Ai nuk ju rekomandon qė tė qeshni dhe tė mos bėni ushtrime, por ai ju kėshillon qė tė pėrpiqeni tė qeshni rregullisht. Pjesa qė vesh muret e enėve tė gjakut, shpjegon ai, rregullon qarkullimin e gjakut dhe rregullon prirjen e gjakut pėr tu mpiksur. Pėrveē kėsaj, ajo sekreton kimikate nė pėrgjigje tė plagėve tė infeksionit, ose irritimit. Ajo gjithashtu luan njė rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin e sėmundjeve kardiovaskulare.
Pjesa qė vesh muret e enėve tė gjakut ėshtė linja e parė nė zhvillimin e arteriosklerozės, ose forcimi i arterieve, - tha Dr. Miller. Pra, duke pasur parasysh rezultatet e studimit tonė ėshtė e konceptueshme qė e qeshura mund tė jetė e rėndėsishme pėr tė mbajtur njė sistem tė brendshėm tė enėve tė gjakut tė shėndetshėm dhe pėr tė zvogėluar rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare. Nė shumė persona, - shton ai, - e qeshura ndikon tek stresi mendor, i cili ėshtė i dėmshėm pėr shtresėn qė vesh muret e enėve tė gjakut. Studiuesit nuk mund tė thonė me siguri e me saktėsi se si e qeshura sjell dobitė e saj tek zemra. Ajo mund tė vijė nga lėvizja e fuqishme e muskujve tė diafragmės kur ju nėnqeshni ose ia plasni tė qeshurės. Nga ana tjetėr, e qeshura mund tė shkaktojė lirimin e hormoneve tė tilla si endorfina ne tru qė kanė njė ndikim tek arteriet. Ėshtė gjithashtu e mundur qė e qeshura rrit nivelin e njė elementi nė muret e arterieve i cili ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr organizmin. Ndoshta stresi mendor ēon nė njė pakėsim tė kėtij elementi apo pengon njė stimul qė e ndihmon prodhimin e tij. Dr. Miller ofron njė recetė tė thjeshtė qė nuk do tė dėshtoni dhe mund tė shpėtojė jetėn tuaj. Tridhjetė minuta ushtrime tre herė nė javė dhe 15 minuta tė qeshim nė ditė ėshtė ndoshta gjėja mė e mirė pėr sistemin vaskular, - thotė ai. (Gazeta-Shqiptare)
No Comment.