Mos kėrkoni vetėm tek brendėsitė e syve tė tij, pėr tė gjetur nėse ai gėnjen apo jo. Pasi teoria qė mbėshtetet nė leximin e lėvizjeve tė syve pėr tė vlerėsuar nivelin e ndershmėrisė nė fjalėt apo qėndrimet e njė personi, ėshtė vėnė nė pikėpyetje.
Njė studim i realizuar nga dy universitete, ai i Edinburgut dhe Hertfordshire, botuar nė revistėn Public Library of Science One, ka treguar edhe me fakte shkencore, se pėrse kjo teori ėshtė e pabazuar.
Ndėrsa japin disa metoda tė tjera, me tė cilat juve mund ta dalloni qartė nėse njė person ėshtė duke ju gėnjyer, apo duke ju thėnė tė vėrtetėn.
Pėr tė siguruar efektivitetin e tyre, garancinė e ka dhėnė vetė profesor Richard Uiseman i Universitetit tė Hertforshire nė Britaninė e Madhe.
1. Gėnjeshtarėt tregojnė gjėra qė kurrė nuk kanė ndodhur dhe pėr kėtė arsye, ata kanė tendencė pėr tė zvogėluar numrin e herėve qė i referohen vetes sė tyre. Tė jeni tė vėmendshėm kur pėrmendin fjalėn "Unė". Fshehin diēka qė nuk ekziston.
2. Dykuptimėsia: Tė gėnjyerit, ėshtė njė gjė ėshtė shumė e vėshtirė dhe njerėzit qė janė tė prirur pėr ta bėrė kėtė, janė tė pėrqendruar kryesisht nė gjėrat qė pėrmbajnė dy kuptime.
3. Gabimi. Nė fakt, gėnjeshtarėt janė shumė mė ngurrues se tė tjerėt, pėr tė thėnė tė vėrtetėn dhe kėsisoj, kanė tendencėn pėr tė ngadalėsuar ritmin e tė treguarit, nė mes njė fjale dhe njė tjetre. Ataa pėrdorin shpesh edhe belbėzimet, paasi e kanė tė vėshtirė tė tregojnė.
4. Njė kohė tė gjatė. Ata qė thonė gėnjeshtra duhet tė mendojnė gjatė dhe e kanė vėshtirė ti rikthehen nė detaje historisė qė sapo treguan.
5. Bėrje gjestesh. Gėnjeshtarė kanė tendencė pėr tė lėvizur duart e tyre dhe nė pėrgjithėsi, kanė njė gjallėri mė tė veēantė se ata qė kanė thėnė tė vėrtetėn. /Noa/