Pėr gjashtė vitet e fundit, Fondacioni Astma dhe Alergjitė (AAFA) ka publikuar njė listė tė Qytetet e astmės qytetet mė tė kėqija pėr astmėn, pra qė bėhen shkaktarė tė saj. Shkelėsit e rregullave tė ajrit tė pastėr pėr 2009 janė publikuar St Louis, Milwaukee, dhe Birmingham, Alabama. Por nė qoftė se ato janė qytete mė tė kėqija pėr personat qė vuajnė prej astmės, nuk do tė thotė qytetet e tjera janė te tilla. Disa qytete nė botė janė relativisht tė mira kundėr astmės. AAFA nuk radhit qytetet e mira kundėr astmės, as ndonjė organizatė tjetėr mjekėsore ose ndonjė medikament. Po radhit njė numėr faktorėsh qė e bėjnė njė qytet relativisht tė mirė ose tė keq pėr njerėzit qė vuajnė nga astma. Nga gjeografėt e klimės vendosen parametra tė caktuar tė polenit nė ajėr.
Studimi
Kur hulumtuesit e AAFA pėr studim Qytetet mė tė mira kundėr astmės radhitin disa qytete, ata shikojnė nė 100 zonat e larta mė tė mėdha metropolitane dhe japin vlerėsimin e tyre pėr njė numėr tė kritereve, duke pėrfshirė edhe pėrhapjen e astmės, nivelet e ndotjes, dhe prezencėn e polenit nė ajėr. Dhjetė qytetet qė u renditėn mė tė mira kundėr astmės nė studimin e AAFA janė: Cape Coral, Florida; Seattle; Mineapolis; Kolorado Springs, Colorado; Portland, Ore; Palm Bay, Florida; Daytona Beach, Florida; San Francisko; Portland, Maine; qyteti Boise, Idaho. Por a janė kėto qytetet mė tė mira kundėr astmės nė SHBA? Jo, thotė Angel Waldron, Menaxher i Marketingut dhe Komunikimit pėr AAFA, i cili ka punuar nė kėtė studim. Ne kemi marrė nė pyetje kaq shumė njerėz qė vuajnė nga astma, dhe shumė prej tyre na pyesnin ku duhet tė jetoj qė tė mos vuaj prej saj?, shprehet Ėaldron. Pėr fat tė keq, ėshtė njė pyetje qė ne nuk mund tu pėrgjigjemi. Ka kaq shumė faktorė, dhe tė gjitha varen nga fakti se ēfarė i shkakton simptomat tuaja. Njė qytet mund tė jetė i mirė pėr person qė vuan nga astma, por mund tė jetė i dėmshėm pėr njė person tjetėr. Megjithatė, ndėrsa nuk ka ide tė qarta pėr njė qytet mė tė mirė kundėr astmės, ekspertėt thonė se disa faktorė mund tė ndikojnė nė qytetet qė largojnė astmėn te njė person i caktuar, pra ndikojnė pėr mirė ose keq. Kėtu qėndron dobėsia. Tek gjeografia.
Gjeografia dhe astma
Ekspertėt thonė se gjeografia mund tė luajė njė rol tė rėndėsishėm nė simptomat qė shfaq njė person i sėmurė me astma. Shumė prej qyteteve qė renditen edhe nė studimin e AAFA ishin pranė ujit. Pėr shembull, tre nga dhjetė qytete mė tė mira kundėr astmės janė nė bregdetin e Floridas. Pėrqendrimi i polenit nė ajėr pritet tė jetė mė i ulėt nė vende ku ka rrotull ujė, kė treguar Cascya Charlot, MD, drejtor mjekėsor i Qendrės pėr Alergjinė dhe astmėn nė Brooklyn. Nga ana tjetėr, qytetet qė nuk kanė mė shumė mundėsi tė qarkullimit tė ajrit, pėr shembull, ato qė ndodhen nė lugina, mund tė jetė e vėshtira pėr njerėzit me astmė. Luginat e ndonjėherė mund tė jenė me ajėr tė ndotur, pasi shumica e banimeve pėrqendrohen aty, thotė Bernstein. Ajri nuk lėviz lirisht. Megjithatė, ndėrsa erėrat qė vijnė nga oqeanet dhe liqenet mund tė jenė masa ajri mė tė pastra, edhe pse kohėt e fundit uji nuk ėshtė garanci pėr kualitetin e ajrit tė mirė. Qytete tė tjera qė ndodhėn pranė ujit si Milwaukee nuk rezultojnė me ajėr shumė tė pastėr, thotė Waldron.
Si ta njohim astmėn
- Fjala astmė vjen nga greqishtja e lashtė dhe do tė thotė pikturė. Nė thelb, sėmundja e astmės konsiderohet si sėmundja e pamundėsisė sė tė marrit frymė.
- Ėshtė sėmundje kronike, qė prek rrugėt e frymėmarrjes, ose e thėnė ndryshe tubat qė transportojnė ajrin brenda dhe jashtė mushkėrive.
- Kur je me astmė muret e brendshme tė rrugėve tė frymėmarrjes infektohen lehtėsisht dhe janė shumė tė ndjeshme. Pėr shkak tė faktorėve tė ndryshėm, ato, pėrveēse irritohen, edhe ngushtohen duke pakėsuar sasinė e ajrit qė shkon nė mushkėri. Kjo shkakton simptomat e kollitjes, marrjen e frymės, apo teshtimėn.
- Astma nuk mund tė kurohet, por pjesa mė e madhe e njerėzve qė e kanė mund ta kontrollojnė dhe si pasojė tė kenė njė jetė normale.
- Kur situata rėndohet, atėherė kemi tė bėjmė me njė krizė astme. Nė raste tė tilla, rrugėt e frymėmarrjes mund tė mbyllen nė mėnyrė tė tillė qė tė mos arrijnė ta ēojnė dot oksigjenin e mjaftueshėm tek organet jetike. Njerėzit mund tė vdesin nga kriza tė tilla.
- Tė kujdesesh pėr astmėn ėshtė shumė e rėndėsishme. Duhet tė bashkėpunosh ngushtė me mjekun pėr tė mėsuar se si tė manovrosh nė raste tė ndryshme.
- Studimet ende nuk e kanė nxjerrė nė dritė se cilat janė rastet qė shkaktojnė astmėn, megjithatė dihet se nėse nė njė familje ėshtė dikush me astmė, anėtarėt e tjerė janė mė tė prirur ta kenė njė gjė tė tillė.
Faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e astmės
Thuajse gjysma e tė rriturve qė kanė astmė vuajnė edhe nga alergjia, e cila nė mė tė shumtėn e rasteve e ka origjinėn nga fėmijėria. (Te pacientėt, ku astma shfaqet nė moshė tė madhe, zakonisht faktori alergji nuk luan ndonjė rol kryesor). Disa nga faktorėt kryesorė qė shkaktojnė alergjitė janė:
- Pluhuri i shtėpisė, i cili zakonisht pėrmban enzima me alergjenė tė fuqishėm. Pikėrisht ky ėshtė edhe shkaku kryesor i alergjive nė ambientet e shtėpisė.
Kafshėt shtėpiake
Poleni. Njė krizė astme nga alergjia e shkaktuar prej polenit ka mė shumė tė ngjarė qė tė ndodhė gjatė ndryshimeve dhe aktiviteteve drastike atmosferike, tė tilla si rrufetė.
- Myku
Sipas njė studimi tė vitit 2002, myku mund tė shkaktojė krizat mė tė rėnda tė alergjisė te personat e rritur, nė krahasim me alergjenėt e tjerė.
- Kėrpudhat
Furrtarja e zezė. Ėshtė njė nga shkaqet kryesore tė astmės dhe mund tė shkaktojė probleme tė rėnda nė funksionimin e mushkėrive edhe te personat qė nuk kanė probleme astmatike.
Karburantet. Disa lloje karburantesh mund tė jenė shkaqe alergjish. Mendohet se lėndėt djegėse tė pėrpunuara, tė tilla si vajguri, pėr shembull, janė shkaqe alergjish.
- Procesi alergjik
Quhet ndryshe atopi dhe ende nuk ėshtė zbuluar lidhja qė ekziston mes tij dhe astmės. Nė tė bėjnė pjesė shumė alergjenė ajrorė, tė cilėt shkaktojnė njė sėrė trazimesh nė sistemin imunitar, qė ēojnė nė infektime dhe hiperaktivitet tė rrugėve tė frymėmarrjes. Ja njė pėrshkrim i tij. /ikub/