Arti i tė jetuarit, leksionet qė nuk ti mėsojnė profesorėt Gjithmonė priteni tė papriturėn dhe Jini tė sinqertė ndaj vetes, janė vetėm disa nga tė vėrtetat qė nuk na i kanė mėsuar nė shkollė as profesoret. Pranimi i kėtyre fakteve do tė thotė tė pranoni qė gjithēka nė jetė ndryshon. Tashmė i kemi zbuluar tė gjitha, pėrveē se si tė jetojmė, ka konstatuar shkrimtari i njohur francez, Jean-Paul Sartre. Pėr tė pėrvetėsuar artin e tė jetuarit dhe thyer idetė e gabuara e tė dėmshme, psikologėt zbulojnė leksionet qė nuk na i kanė mėsuar nė shkollė. I pari ėshtė gjithmonė tė jeni tė sinqertė me veten dhe tė tjerėt. Sinqeriteti nuk ėshtė lehtė tė mbahet, sepse nėnkupton shumė rreziqe. Nėnkupton edhe pėrballimin pa kompromis me veten me karakterin, sjelljen, vlerat dhe tė metat personale. Nėse atė ndershmėri e pėrhapni tek njerėzit rreth vetes, do tė bėheni personi i cili ēmohet pėr shkak tė integritetit tė vet. Ai qė pėrpiqet ti mbajė kėto parime, gjithmonė mund tė ecė me kokėn lart. Ndėrsa ajo ndjenjė e vlerės morale jep ndihmė tė madhe kur nė testim vjen mėsimi i dytė gjithmonė priteni tė papriturėn. Jeta rrallė rrjedhė pa probleme. Gjėrat shkojnė gabimisht, planet shkatėrrohen, ndėrsa padrejtėsia ėshtė fenomen tejet i shpeshtė. Por ta pranoni kėtė leksion kyē do tė thotė qė tė jeni tė vetėdijshėm qė jeta ndryshon vazhdimisht tė duroni kur ju prekin vėshtirėsitė dhe tė dini tė shijoni edhe ato momente tė mrekullueshme qė po ashtu e pėrbėjnė jetėn.
Leksioni i tretė ėshtė gjeni punėn qė ju pėlqen. Tė gjithė dėshirojnė pagė tė mirė, por kjo nuk duhet tė jetė kriteri i vetėm kur e zgjidhni profesionin. Sepse tė bėni njė punė qė nuk ju pėlqen ėshtė njėjtė si tė zgjoheni ēdo mėngjes pranė partnerit qė nuk e doni.
Vetė mėsimi ėshtė mė i rėndėsishėm se ēfarėdo vlerėsimi
Gjatė shkollimit nuk ju kanė thėnė qė notat dhe shpėrblimet nė fakt nuk janė edhe aq tė rėndėsishme, theksojnė psikologėt. Mė i rėndėsishėm ėshtė procesi i mėsimit dhe mėnyra sipas sė cilės i keni arritur.
Mos u frikėsoni qė mund tė dukeni budalla
Mos u frikėsoni qė do tė dukeni budalla, ėshtė edhe njė leksion i heshtur nga bankat shkollore. Askush nuk di gjithēka, dhe nėse nuk pyesni, as qė do tė mėsoni. Gjithmonė bėni pyetje.
Shpenzoni aq sa fitoni
Largohuni nga borxhet dhe mos shpenzoni mė shumė sesa fitoni, ėshtė edhe njė leksion i rėndėsishėm jetėsor. Duhet mund qė tė pėrballohet, por pas kėsaj pason njė jetė me mė pak brenga.
Pėr ēdo gjė qė vlen nė jetė duhet tė pėrpiqeni
Bota nuk tė detyrohet asgjė ose nuk ke tė drejtė tė trashėguar nė punėn e ėndrrave, shtėpinė me lule dhe mashkullin apo femrėn me karakter, me sens humori dhe tėrheqės. Pėr tė gjithė kėtė duheni tė pėrpiqeni.
Dashuria nuk ėshtė pas qoshes, por vazhdoni ta kėrkoni
Dashuria nuk ėshtė gjithmonė pas qoshes. Ndonjėherė duhen disa tentime pėr tu gjetur me tė vėrtetė dikush qė na kupton, na kėnaq, na bėn pėr tė qeshur dhe me tė cilin mund tė jemi absolutisht vetja.
Ruani miqtė!
Miqėsia ėshtė bekim. Miqtė e vėrtetė ėshtė vėshtirė tė gjenden. Kur i gjeni, kujdesuni pėr ato marrėdhėnie. Miqtė janė si pjesė e familjes dhe mbėshtetės tė vėrtetė nė kohė tė vėshtira. Ata janė ata njerėz qė nuk dėshirojnė asgjė nga ju, por do tju japin gjithēka. /ikub/
No Comment.