Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Neurologėt nga Universiteti amerikan i Wisconsinit kanė skanuar trurin e Matthieu Ricard, njė person i besueshėm i liderit shpirtėror tė Tibetit, Dalai Lama, dhe e kanė shpallur njeriun mė tė lumtur nė botė.
Apo, mbase mė i lumturi qė shkencėtarėt njohin... Skanimet e trurit tė kėtij mendimtari budist kanė treguar se materia gri e trurit tė tij, ndėrsa ėshtė duke medituar, emeton atė sasi tė valėve gama qė kurrė nuk ėshtė hasur mė parė nė literaturėn neurologjike. Valėt gama ndėrlidhen me kujtesėn, tė mėsuarit, vėmendjen dhe ndėrgjegjėsimin. 66-vjeēari Ricard ka studiuar pėr gjenetikė molekulare, por dhjetė vjet mė parė e shkatėrroi karrierėn e tij shkencore pėr tiu pėrkushtuar fesė.
Ai pohon se tė gjithė mund tė jenė tė lumtur nė qoftė e trajnojnė trurin e tyre. Sipas 66-vjeēarit ndjenja e lumturisė mund tė rritet me meditim, nė tė njėjtėn mėnyrė siē ushtrohen muskujt me ngritjen e peshave. "Mekanizmi i gėzimit dhe vuajtjeve ėshtė ajo qė budizmi ėshtė pėrpjekur pėr ta zbuluar. Ajo ėshtė shkenca e mendjes", - thotė Ricard. Neurologu Richard Davidson para katėr vitesh e ka studiuar trurin e tij pėrmes 256 sensorėve, nė kuadėr tė hulumtimit tė neuroplasticitetit, apo aftėsisė pėr ndryshime tė trurit tė njeriut.
Shkencėtarėt kanė vėrtetuar se gjatė 12 vjetėve tė meditimit tė rregullt, tė gjatė e tė shkurtėr, me balancimin e dhembshurisė dhe emocioneve, truri i tij funksionon ndryshe nga personi mesatar.Studimi arriti nė pėrfundimin se duhen vetėm 3 javė tė meditim tė rregullt nga 20 minuta, pėr ēdo person qė jeton me ritmin e rėndomtė, qė truri tė pėsojė ndryshime pozitive.Testet kanė treguar se nė korteksin e tij ėshtė jashtėzakonisht aktiv korteksi i majtė paraballor, njė pjesė e trurit qė rrit kapacitetin pėr lumturi dhe redukton negativitetin.
Matthieu Ricard jeton me kohėn e ndarė nė 3 pjesė: njėrėn e kalon nė izolim dhe meditim nė tempujt budiste, tė dytėn nė udhėtime nėpėr botė me Dalai Laman, tė tretėn duke iu pėrkushtuar kėrkimeve shkencore dhe angazhimit social. /ikub/
