Shqipėria ėshtė renditur nė vendin e 74 nė listėn e 141 vendeve, tė cilat janė tė pėrshtatshme pėr tė ngritur njė biznes. Kjo sipas revistės sė famshme amerikane Forbes. Nė krahasim me vendet e rajonit, nė renditje bie nė sy qė, Shqipėria ėshtė e parafundit, duke lėnė pas vetėm Serbinė. Ndėrsa pėrpara kemi Greqinė - pavarėsisht se ajo ka 5 vite nė recesion gjendet nė vendin e 68 - Rumaninė nė vendin e 60 e mė pas vijnė Bullgari, Kroaci, Hungari, ndėrsa nė vendin e 37 ėshtė Maqedonia. Nė analizėn e Forbes argumentohet se qeveria nė Shqipėri ka bėrė njė punė tė madhe dhe tė vėshtirė nė kalimin nga njė ekonomi e centralizuar nė njė ekonomi tė hapur.
Rritja makroekonomike llogaritet mesatarisht rreth 6% nė vitet 2004-08, por dhe rreth 3% nė 2009-2011. Inflacioni ėshtė i ulėt dhe i qėndrueshėm. Sipas Forbes, qeveria ka marrė masa pėr tė frenuar krimin dhe kohėt e fundit miratoi njė paketė reformash fiskale, qė synojnė uljen e ekonomisė gri dhe tėrheqjen e madhe tė investimeve tė huaja. Remitancat, tė cilat janė cilėsuar si njė njė katalizator i rėndėsishėm pėr rritjen ekonomike, kanė rėnė nga 15% tė GDP-sė para krizės financiare nė 2008 nė 8% tė GDP-sė nė vitin 2010. Sektori i bujqėsisė, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr pothuajse gjysmėn e vendeve tė punės, ėshtė i kufizuar, kryesisht nė ferma tė vogla familjare pėr shkak tė mungesės sė pajisjeve moderne, paqartėsitė tek tė drejtat e pronėsisė etj.
Forbes thotė se qeveria ka nisur njė program ambicioz pėr tė pėrmirėsuar klimėn e biznesit nėpėrmjet reformave fiskale dhe legjislative. Por megjithatė, mungesa e energjisė pėr shkak tė rrjetit tė amortizuar ka bėrė qė tė largohen investitorėt e huaj. Gjithashtu, me ndihmėn e fondeve tė BE-sė, qeveria po ndėrmerr hapa pėr tė pėrmirėsuar rrugėt e dobėta kombėtare dhe rrjetin hekurudhor, qė janė bėrė pėr njė kohė tė gjatė pengesė pėr rritjen e qėndrueshme ekonomike. Nuk ėshtė lėnė pa pėrmendur niveli i lartė i borxhit. Sipas Forbes, vendi do tė vazhdojė tė pėrballet me sfida nga rritja e borxhit publik, i cili ėshtė nė kufirin e tij, 60% tė GDP-sė.
/Shekulli Online/Pėrgatiti: M.A./