Qytetarėt e Kosovės kanė nisur tė festojnė shumė ditė para pėrvjetorit tė 100 tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ata nė mėnyra tė ndryshme kanė filluar ta festojnė kėtė pėrvjetor madje qytetarėt e thjesht janė duke e pėrjetuar nė nivel krejtėsisht tjetėr nga politika. Aktivitetet pėr nder tė shėnimit tė 100 vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė, kanė filluar dy javė mė parė, me akademi, pėrkujtime, pėrurime dhe aktivitete tė ndryshme.
Mirėpo, njė aktivitet mjaftė atraktiv, ėshtė edhe udhėtimi i njė grup prej 300 kalorėsish, tė cilėt me veshje kombėtare janė nisur nė udhėtim pėr nė Vlorėn, nga Kulla e Jasharėve nė Prekaz. Po ashtu, Klubi i ēiklistėve tė Prishtinės ėshtė nisur ditė mė parė me biēikleta pėr nė Vlorė, pėr tė mbėrritur atje tė mėrkurėn mė 28 nėntor. Pos akademive kushtuar kėsaj feste e pėrurimeve tė ndryshme vlen tė pėrmendet nisja e katėr qytetarėve tė Lugunēės sė Preshevės nė kėmbė pėr nė Vlorė. Ndėrkaq, tė hėnėn mbrėma njė akademi solemne ka mbajtur edhe i pari i qeverisė sė Kosovės, Hashim Thaēi.
Nė kėtė manifestim kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, rikujtoj gjeneratat e tėra tė rėna pėr lirinė dhe pavarėsinė e shqiptarė, qė nga periudhat e hershme. Kryetari i parė i Qeverisė shqiptare, Ismail Qemali dhe arkitekt i pavarėsisė, Hasan Prishtina, janė figurat kryesore tė kombit. Nuk ishte dėshirė e jona tė jetojmė nė dy shtete. Shumė mė mirė do tė jetonim nė njė shtet tė vetėm brenda familjes evropiane, tha kryeministri Thaēi, duke pėrmendur edhe heronjė dhe dėshmorėt e kombit nė periudha tė ndryshme, shkruan "Zėri".
...Populli shqiptar ka vuajtur nėn sundime tė huaja. Ai ka bindjen se e meriton tė radhitet ndėr kombet e Perėndimit, tė cilėt ai shpreson se do ta ndihmojnė kėtė tokė, qė nuk kėrkon veēse tė begatet. Sot, kur nderojmė themeluesin e shtetit shqiptar, nuk kemi si tė mos rikapitulojmė fatin historik tė trojeve qė mbetėn jashtė Shqipėrisė londineze, ka thėnė numri njė i qeverisė sė Kosovės. Sipas tij, nuk ka epitet politik mė kundėrthėnės dhe negativ se shprehja Shqipėri londineze.
Njėqindvjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė shqiptarėt e presin me dinjitete dhe krenari. Bazė e kėtij dinjiteti ėshtė fakti se Kosova dhe Shqipėria festojnė tė dyja nė pozicionin dinjitoz historik tė ngadhėnjimtarit, ka thėnė Thaēi.
Nė kėtė pėrvjetor tė njėqind tė Pavarėsisė, nė Ditėn e Festės sė Flamurit, Thaēi ka shprehur bindjen e plotė dhe besimin e pathyeshėm se Shqipėria dhe Kosova e shekullit 21 do tė jenė shtete evropiane. Ndėrkaq, simboli i rezistencės, Adem Demaēi, se shqiptarėt vazhdimisht ishin tė robėruar qė nga perandoria e Osmani e deri tek ish-Jugosllavia e sė fundi edhe nga Serbia.
Por, ne vazhduam rezistencėn tonė pa u ndalur kurrė, prandaj kjo rezistencė vazhdon dhe sot. Duhet tė jemi sėrish tė bashkuar pėr tė kaluar edhe kėto sfida qė i kemi pėrpara, tha Demaēi.
Analisti Avni Zogiani, ndėrkaq mendon se kjo festė po festohet ndoshta mė mirė se sa ėshtė pritur. Unė kam pasur frikė qė kjo festė do tė jetė vetėm nė duart e politikės... deri tani kam pėrshtypjen se ka pasur njė manifestim disi si paralel tė njerėzve, shqiptarėve, pavarėsisht nga qeveritė e politika, ka thėnė Zogiani. Ai ka thėnė se njerėzit janė duke e pėrjetuar kėtė nė njė nivel tėrėsisht tjetėr nga ajo qė ka shpresuar politika nė Kosovė e Shqipėri.
Njerėzit janė duke iu rikthyer historisė secili nė mėnyrėn e vet me gjithė mllefin qė kanė me politikėn aktuale, ka thėnė Zogiani. Se ky pėrvjetor po festohet nė mėnyra tė ndryshme tregon fakti se aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje organizuan tė hėnėn njė aksion simbolik nė Merdar. Aksioni kishte si qėllim vendosjen e flamurit kombėtar dhe njė tabele ku shėnohej Mirė se vini nė Republikėn e Shqipėrisė.
Ndonėse as kėtu ata nuk kaluan mirė sepse ėshtė Policia e Kosovės qė ēdo herė gjendėt afėr tyre duke intervenuar nė mėnyrėn e vet pėr ti penguar aktivistėt. /Telegrafi/