Kurrė shqiptarėt nuk kanė qenė mė tė bashkuar, e as pavarėsia nuk ėshtė festuar sikur kėtė vit nė Tiranė, Prishtinė dhe Shkup. Nėse ky ka qenė qėllimi, atėherė ai ėshtė realizuar. Por, pėrvjetori i njėqindtė duhet tua kujtojė politikanėve se tri kryeqytetet shqiptare vazhdojnė tė jenė mė tė prapambeturat nė kontinentin europian.
Mė 28 nėntor bėhen 100 vjet tė shtetit tė pavarur shqiptar. Por periudha nė mes u pėrcoll me shumė ngjarje tė rėndėsishme historike pėr shqiptarėt, jo vetėm brenda kufijve tė Shqipėrisė sė sotme, por edhe ata tė tė gjitha trevave tjera shqiptare tė cilat mė 28 nėntor 1912 padrejtėsisht mbetėn jashtė pjesės sė shtetit qė u pavarėsua. Pėr nder tė 100-vjetorit tė parė tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ju sjellim njė kronologji tė shkurtėr tė ngjarjeve mbarėkombėtare qė e shėnuan atė.
1912
28 nėntor Shpallet Pavarėsia e Shqipėrisė nė Vlorė.
29 nėntor - Trupat serbe pushtojnė Elbasanin dhe Durrėsin.
20 dhjetor - Ushtritė greke pushtojnė Korēėn.
1913
22 prill - Esat Toptani ia dorėzon Shkodrėn Malit tė Zi.
8 maj Nėnshkruhet marrėveshja e fshehtė midis Austro-Hungarisė dhe Italisė, qė parashikonte mundėsinė e pushtimit tė Shqipėrisė, duke e ndarė atė nė dysh.
1914
1 qershor - Pėrfundohet marrėveshja serbo-greke pėr ndarjen e Shqipėrisė nė dy zona ndikimi.
27 tetor - Qeveria greke shpall zyrtarisht pushtimin e Shqipėrisė sė Jugut.
30 tetor - Italia pushton Sazanin.
25 dhjetor - Italia pushton Vlorėn.
1915
2 qershor - Ushtria serbe fillon agresionin nė Shqipėrinė e Mesme.
27 qershor - Ushtria malazeze pushton Shkodrėn.
1916
janar - Ushtria austro-hungareze hyn nė Shqipėrinė e Veriut.
shtator-tetor - Ushtria italiane pushton Gjirokastrėn, Sarandėn dhe Pėrmetin.
tetor - Ushtria franceze pushton Korēėn.
1917
23 janar - Pushtuesit austro-hungarezė shpallin autonominė e Shqipėrisė nėn protektoratin e tyre.
qershor - Pushtuesit italianė shpallin pavarėsinė e vendit, nėn mbrojtjen italiane.
1918
dhjetor - Kosova pushtohet nga serbėt.
1919 1920
9 dhjetor - Memorandumi i SHBA, Anglisė dhe Francės qė cenon tėrėsinė tokėsore tė Shqipėrisė.
Konferenca e Paqes nė Paris, cakton pėrfundimisht qė territori i Kosovės do tė mbetet nėn sundimin e Mbretėrisė SerboKroateMalazeze. Qeveria Jugosllave bėn planin pėr kolonizimin e Kosovės, pėr tė realizuar kėtė plan nė tokat shqiptare vendosen mbi 70.000 kolonė malazezė dhe serbė.
korrik - Fillojnė luftimet kundėr ndėrhyrjes sė armatosur jugosllave nė Koplik.
shtator - Ndėrhyrja e armatosur e ushtrisė jugosllave nė Shqipėrinė e Mesme.
1924
10 dhjetor - Repartet jugosllave fillojnė sulmet kundėr tokės shqiptare.
24 dhjetor - Trupat e Ahmet Zogut hyjnė nė Tiranė.
1925
21 janar Asambleja Kushtetuese e shpalli Shqipėrinė Republike Parlamentare dhe Ahmet Zogu u zgjodh President i Shqipėrisė.
25 korrik - Ahmet Zogu i jep Qeverisė sė Beogradit Manastirin e Shėn Naumit dhe njė pjesė tė Vėrmoshit.
1926
shtator - Marrėveshja italiano-angleze nė Livorno pėr lėnien e Shqipėrisė nė duar tė Italisė fashiste.
1928
1 shtator Shqipėria u shpall Mbretėri Demokratike Parlamentare dhe Ahmet Zogu u shpall Mbret i Shqipėrisė, duke marrė titullin mbretėror "Zogu I".
1933
Qeveria Jugosllave fillon negociatat me Qeverinė Turke pėr shpėrnguljen masive tė myslimanėve shqiptarė nė Turqi.
1937
Vaso Cubrillovic i paraqet qeverisė serbe Memorandumin pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nga Kosova.
1939
janar - Bisedimet italiano-jugosllave pėrgatisin terrenin pėr pushtimin e Shqipėrisė.
7prill - Fillon sulmi i forcave fashiste italiane ndaj Shqipėrisė.
shtator - Fillon Lufta e Dytė Botėrore.
1941
21 prill Kosova bashkohet me Shqipėrinė nėn kontrollin e Italisė, ndėrkohė qė Trepēa mbetet nėn kontrollin e Gjermanisė.
8 nėntor - Nė Tiranė, nė prani edhe tė 20 pjesėmarrėsve nga Kosova, Enver Hoxha zgjidhet sekretar i pėrkohshėm i KQ tė PKsė, pjesė e sė cilės ishin 7 anėtar - ndėr ta edhe Ramadan Ēitaku nga Kosova.
1943
Formohet Lidhja e Dytė e Prizrenit, me qėllim tė mbrojtjes sė Kosovės nga serbėt.
1943-1944
31 dhjetor 1943 2 janar 1944 Nė fshatin Bujan, nė territorin e ēliruar tė Malėsisė sė Gjakovės, mbahet Konferenca Themeluese e Kėshillit NĒ pėr Kosovėn dhe Rrafshin e Dukagjinit. Nė organizimin e saj ndihmuan PKSH e Tropojės, komanda, dhe organizata partiake e batalionit Perlat Rexhepi, nga Shkodra.
1944
24 maj - Nė Pėrmet nis Kongresi i Parė Antifashist NĒ, qė themeloi shtetin e ri shqiptar. Vendoset tė mos njihet asnjė qeveri brenda ose jashtė Shqipėrisė; Ahmet Zogut ti ndalohet kthimi nė Shqipėri; tė rishikohen dhe prishen tė gjitha marrėveshjet politike dhe ekonomike tė regjimit tė Zogut me shtetet e huaja; etj.
shtator - Brigada e Vtė dhe IIItė sulmuese e UNĒSH kalojnė nė Kosovė pėr tė ndihmuar nė ēlirimin e saj nga pushtuesi gjerman.
tetor - Nė pėrpjekjet greke pėr krijimin e njė rajoni me kufij tė pastėr etnikisht, gjatė vjeshtės sė vitit 1944 dhe fillimit tė vitit 1945, forcat guerile greke, tė komanduara nga gjenerali Napoleon Zervas, nga Greqia veriore dėbuan dhunshėm shumė shqiptarė myslimanė (ēamė). Varėsisht nga burimet historike, del se nga Greqia drejt Shqipėrisė e Turqisė u dėbuan tė paktėn 35,000 ēamė, po edhe kryen shumė masakra ndaj tyre.
29 nėntor Shpallet ēlirimi i Shkodrės dhe i gjithė Shqipėrisė.
dhjetor - Me vendim tė KQ tė PKSH, dhe me urdhėr tė Enver Hoxhės, Divizionet V dhe VI tė UNĒSH, vazhdojnė qė, bashkė ma njėsitet jugosllave, tė luftojnė me trupat naziste nė Jugosllavi.
1945
8 shkurt 1945 Kosova okupohet nga forcat jugosllave
1 prill Masakra e Tivarit nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore, gjatė sė cilės rrugės pėr nė Tivar (nė Mal tė Zi) vriten tė rekrutuarit shqiptarė nga Kosova. Varėsisht nga burimet, numri i tė vrarėve sillet mes 1700-4300 persona.
1946
Enver Hoxha vjen nė Jugosllavi te mareshali jugosllav, Josip Broz Tito, pėr tė kėrkuar Kosovėn dhe viset tjera shqiptare nė Jugosllavi.
1947
16 korrik - Enver Hoxha shkon nė Moskė, dhe nga Stalini kėrkon shpėtimin e Shqipėrisė nga Jugosllavia (respektivisht nga pėrfshirja e saj si republikė e shtatė jugosllave).
1948
Prishen marrėdhėniet Shqipėri-Jugosllavi.
1952 1958
Si rezultat i presioneve dhe keqtrajtimeve ēnjerėzore tė udhėhequra nga Ministri i Punėve tė Brendshme tė Jugosllavisė, Aleksandėr Rankovic, nga Kosova drejt Turqisė shpėrngulen afro 285,000 shqiptarė.
1959-1965
Nė kėtė periudhė Enver Hoxha prish marrėdhėniet me forcat ruse.
Nė Kosovė, ndėrkaq, vazhdon shpėrngulja e dhunshme e shqiptarėve drejt Turqisė. Sipas burimeve historike, brenda periudhės 1959-1965 shpėrngulen 179,871 shqiptarė.
1966
3 korrik - Fillon pėrndjekja e pėrgjegjėsve pėr krimet e gjenocidit tė kryera nė kurriz tė popullsisė shqiptare tė Kosovės e tė Metohisė, tė Malit tė Zi e tė Maqedonisė, gjė qė nėnkuptonte burgosjen dhe ekzekutimin e tė gjithė atyre qė nuk mendonin njėsoj si Enver Hoxha.
1968
Nė Prishtinė dhe nė qytete tė tjera tė Kosovės fillojnė demonstratat pėr lejimin e pėrdorimit tė flamurit kombėtar, dhe pėr autonominė e Kosovės brenda Jugosllavisė.
1969
Shqiptarėt e Kosovės fitojnė tė drejtėn pėr pėrdorimin e Flamurit tė tyre Kombėtar.
1970
28 shkurt - Nė Prishtinė themelohet Universiteti i Kosovės.
1972,
21 nėntor Nė Tiranė mbahen punimet e Kongresit tė Drejtshkrimit tė gjuhės shqipe.
1974
Arrihet ndryshimi i Kushtetutės sė Republikės Federative tė Jugosllavisė, si rezultat i sė cilės Kosova fiton Autonominė, respektivisht avancohet nė Krahinė Autonome nė kuadėr tė Jugosllavisė.
1981
Nėnshkruhet marrėveshja pėr marrėdhėnie kulturore dypalėshe, Shqipėri Jugosllavi.
11 e 13 mars Studentėt e Universitetit tė Kosovės nisin demonstratat pėr pėrmirėsimin e kushteve nė konvikte.
26 mars Policia federale jugosllave intervenon brutalisht ndaj demonstruesve shqiptarė, qė kėrkonin Kosovėn Republikė.
1 prill Shpėrthejnė demonstrata tė fuqishme politike nė Kosovė.
2 prill - Acarohet gjendja nė Kosovė.
3 prill Demonstrata tė reja dhe tė fuqishme nė shumė qytete tė Kosovės.
4 prill Policia federative jugosllave pėrdorė dhunėn e hapur (pėrfshirė armėt e zjarrit) pėr shuarjen e demonstratave nė Kosovė.
1986
qershor - Akademia e Shkencave e Serbisė voton Memorandumin, i cili brenda njė periudhe tė shkurtėr shndėrrohet nė program fondamental tė politikės diskriminuese tė qeverisė serbe ndaj shqiptarėve, kroatėve, etj.
1987
Lideri i ri nacionalist serb, Slobodan Milosevic, viziton Kosovėn.
1988
Organizohen demonstrata masive tė shqiptarėve tė Kosovės kundėr politikės sė Milosevicit.
1989
Fillon greva e urisė e 1300 minatorėve tė Trepēės, tė cilėt protestojnė kundėr politikės sė Milosevicit pėr suprimimin e autonomisė dhe institucioneve tė Kosovės.
28 mars Parlamenti i Serbisė suprimon autonominė e Kosovės.
1989
Dhjetor Krijohet Lidhja Demokratike e Kosovės, e para parti shqiptare qė paraqitet si alternativė ndaj Partisė Komuniste nė pushtet.
1990
2 korrik Nėn masa tė rrepta tė sigurisė, deputetėt shqiptarė tė Kuvendit tė Kosovės e miratojnė deklaratėn kushtetuese pėr Pavarėsinė e Kosovės.
7 shtator Shpallet Kushtetuta e Kaēanikut, Kushtetutė e Republikės sė Kosovės, tė cilėn e aprovoi Kuvendi i Kosovės nė mbledhjen e mbajtur nė Kaēanik.
1991
31 mars Zhvillohen zgjedhjet e para pluraliste nė Shqipėri.
1992
24 maj Mbahen zgjedhjet e para nė Kosovė, nė tė cilat Ibrahim Rugova zgjidhet President i Kosovės.
1997
gusht UĒKja merr pėrsipėr pėrgjegjėsinė e sulmeve kundėr forcave policore serbe dhe bashkėpunėtorėve tė tyre.
mars - Fillon ofensiva e forcave serbe nė Drenicė, ku vriten rreth 30 civilė shqiptarė.
4 gusht - Kryhen masakra nė Llaushė, Rahovec dhe nė disa fshatra tė Drenicės.
28 nėntor Nė Llaushė tė Drenicės dalin pėr herė tė parė publikisht ushtarėt e UĒKsė, Daut Haradinaj, Mujė Krasniqi dhe Rexhep Selimi.
1998
5 mars - Nė Prekaz forcat serbe, tė pajisura me transportues tė blinduar dhe tė mbėshtetura nga artileria, sulmojnė Lagjen e Jasharajve. Sulmet dhe granatimet zgjatėn dy ditė. Si rezultat i sulmit u vra komandanti legjendar i UĒKsė, Adem Jashari, bashkė me 56 anėtarėt e familjes sė tij. Nė mesin e tė vrarėve ishin 13 gra dhe 10 fėmijė nėn moshėn 16-vjeēare.
1999
15 janar Forcat serbe kryen masakrimin e 45 civilėve shqiptarė nė Reēak, dhe, pak ditė pas saj, dėbuan Misionin Verifikues Ndėrkombėtar (KVM) nga Kosova.
18 mars Grupi i Kontaktit nėnshkruan Marrėveshjen e Rambujesė me palėn kosovare. Nėnshkrimi i saj refuzohet nga pala serbe. Paralelisht, fillojnė shpėrnguljet masive tė civilėve shqiptarė nga Kosova nė Shqipėri, Maqedoni dhe Mal tė Zi.
24 mars - Aleanca e NATOs fillon bombardimet 79-ditėshe kundėr caqeve serbe.
12 qershor Si rezultat i Marrėveshjes sė Kumanovės (9 qershor 1999) forcat tokėsore tė NATOs hyjnė nė Kosovė, ndėrkaq forcat ushtarake, policore dhe paramilitare serbe detyrohen tė largohen nga Kosova.
Kosova merret nėn administrimin e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara -UNMIK.
2000
Janar Del nė skenė Ushtria Ēlirimtare pėr Preshevė, Medvegjė dhe Bujanoc, e cila konfrontohet me Armatėn Serbe, duke kėrkuar bashkim me Kosovėn.
2001
shkurt -Nė rrethinėn e fshatit Tanushė (Mali i Zi i Shkupit) fillon konflikti i armatosur mes forcave tė UĒKsė dhe forcave policore e ushtarake tė shtetit tė Maqedonisė. Shumė shpejt, konflikti pėrhapet edhe nė fshatrat e Tetovės, nė disa pjesė tė qytetit tė Tetovės, nė rajonin e Likovės nė rrethinėn e Kumanovės, dhe nė disa fshatra tė Shkupit (Haraēinė, Radushė dhe Luboten).
3 shtator - Liderėt e katėr partive nga koalicioni i gjerė qeveritar nė Maqedoni, kryetari i shtetit maqedonas, Boris Trajkovski, dhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare, nėnshkruan Marrėveshjen e Ohrit. Kjo marrėveshje i dha fund konfliktit nė Maqedoni, dhe realizoi qėllimin e kamotshėm - qė shqiptarėt tė kenė status tė barabartė dhe tė jenė popull konstituiv nė vend.
17 nėntor Mbahen zgjedhjet e para parlamentare nė Kosovė (deri tani, nė Kosovė janė mbajtur pesė palė zgjedhje lokale dhe parlamentare).
2006
20 shkurt Pas organizimit ndėrkombėtar tė disa takimeve teknike mes Prishtinės dhe Beogradit, nė Vjenė fillojnė bisedimet direkte pėr statusin final tė Kosovės. Si rezultat i kėtyre bisedimeve aprovohet Plani kryenegociatorit Martti Ahtisaari, i cili parasheh njė pavarėsi tė mbikėqyrur tė Kosovės.
2008
17 shkurt - Meqė KS i OKBsė dėshton tė kalojė Planin Ahtisaari, tė cilin Serbia nuk e pranoi fare, krerėt institucionalė tė Kosovės, nė koordinim me SHBAtė dhe vendet aleate perėndimore, shpallin Pavarėsinė e Kosovės.
2009
1 prill Shqipėria bėhet anėtare e NATOs.
Kryeministrat shqiptarė, qė nga viti 1912:
Ismail Qemali (1912-1913); Myfit Libohova ( 1913-1914); Turhan Pasha Permeti (1914 dhe 1918-1920); Esat Pashė Toptani (1914); Abdullah Rushdi (1914-1918); Sulejman Bej Delvina (1920); Ilias Bej Vrioni (1920-1921, 1924, dhe 1925); Pandeli Evangjeli (1921 dhe 1930-1935); Hasan Bej Prishtina (1921); Omer Pasha Vrioni (1921-1922); Xhafer Ypi (1922); Ahmet Zogu (1922-1924, 1925); Shefqet Bej Vėrlaci (1924 dhe1939-1941); Fan S. Noli (1924); Kosta Kota (1928-1930 dhe 1936-1939); Mehdi Bej Frashėri (1935-1936, dhe 1943); Mustafa Merlika Kruja (1941-1943)
Eqerem Bej Libohova (1943); Maliq Bushati (1943); Ibrahim Bej Biēaku (1943); Rexhep Mitrovica (1943-1944); Fiqeri Dino (1944); Enver Hoxha (1944-1954); Mehmet Shehu (1954-1981); Adil Ēarēani (1982- 1991); Fatos Nano (1991, 1997-1998 dhe 2002-2005); Ylli Bufi (1991); Vilson Ahmeti (1991-1992); Aleksandėr Meksi (1992-1997); Bashkim Fino (1997); Sali Berisha (2005-).