Ky vit ka qenė i mbushur plot me ēudira nga qielli, si me ngjarjet spektakolare, ashtu edhe me zbulimet e arritjet nė eksplorimin hapėsinor, nė sistemin diellor dhe nė kozmosin e pafund
Roboti Curiosity arrin nė Mars
Pas njė udhėtimi prej miliarda kilometrash nė hapėsirė, nė gusht tė kėtij viti roboti i NASA-s u ul mbi planetin e kuq. Faza delikate e uljes, shtatė minutat e famshme tė terrorit, i la pa fjalė teknikėt dhe shkencėtarėt, por nė fund Curiosity ia doli mbanė. Qė prej atij ēasti laboratori i sofistikuar shkencor nė bordin e robotit po eksploron dhe analizon mjedisin. Ndoshta nuk do tė arrijė tė na thotė nėse ka pasur ose jo jetė biologjike nė Mars, por informacione qė do tė mbledhė gjatė misionit tė tij do tė jenė pikėnisja pėr eksplorimin njerėzor tė planetit, gjė qė nga NASA ėshtė parashikuar zyrtarisht rreth vitit 2030.
Transiti i Afėrditės
6 qershor, ora 05:30. Nė agim, planeti i Afėrditės hyri nė mes tė Tokės dhe Diellit tonė, duke errėsuar njė pjesė tė sipėrfaqes sė tij. Mbi Diell u formua njė njollė e zezė e vogėl. Fenomeni u ndoq nga miliona persona nė tė gjithė botėn. Njė ngjarje e tillė, pėr shkak edhe tė pjerrėsive tė ndryshme tė orbitave tė Tokės dhe Afėrditės, ndodh ēdo 105 vjet. Transiti tjetėr do tė ndodhė nė vitin 2117.
Eklipset e Diellit
Kėtė vit kanė ndodhur dy tė tillė: njė mė 20 maj, kur Hėna duke u mbivendosur mbi Diellin mbuloi 90% tė diskut duke vizatuar njė rreth tė ndriēuar nė qiell qė kishte pamje spektakolare. Ndėrsa eklipsi tjetėr i plotė ndodhi mė 13 nėntor, ku pėr dy minuta Dielli u errėsua plotėsisht duke treguar nė mes tė ditės qiellin plot me yje, njė nga fenomenet mė tėrheqėse dhe mė tė rralla tė natyrės. Tė dy eklipset kanė ndodhur nė zonėn e Paqėsorit, kur te ne ishte natė, por falė teknologjisė u shijua drejtpėrdrejt.
Hėna Blu
Ndodhi natėn e 31 gushtit. Pavarėsisht pėrkufizimit tė mrekullueshėm dhe romantik, planeti ynė nuk u ngjyros vėrtet me blu: fenomeni konsiston nė njė Hėnė tjetėr tė plotė brenda muajit dhe kjo gjė ndodh ēdo dy vjet e gjysmė (tjetrin do tė kini mundėsi ta shihni nė vitin 2015). Nė fakt, nė vendet anglosaksone, shprehja Blue Moon (Hėnė blu) tregon njė ngjarje vėrtet tė rrallė, ashtu si dy hėna tė plota nė njė muaj.
Stuhi diellore
Jo tė gjitha ngjarjet qiellore janė tė bukura. Tė gjitha shpėrthimet diellore qė ndodhėn nė muajin mars tė kėtij viti, rrezikuan tė nxirrnin jashtė pėrdorimit satelitėt, GPS-tė, pajisjet elektronike dhe ndėrprerje totale tė elektricitetit. Nė fakt, kur u shfaq njė fenomen i ngjashėm, fusha magnetike e Diellit u bė aq e fortė saqė filloi tė ndėrhynte me atė tė Tokės, duke shkaktuar keqfunksionime tė pajisjeve elektronike. Stuhitė diellore janė tė lidhura me ciklin e njollave diellore. Ato tregojnė aktivitetin e tyre ēdo 11 vjet.
Njė Hėnė tjetėr nė sistemin diellor
Ėshtė larg vetėm 25 km dhe rrotullohet njėqind mijė kilometra larg Plutonit, planeti mė i vogėl (diametri i tij ėshtė 2300 km) dhe mė i largėti i sistemit tonė diellor. I zbuluar kėtė vit nga teleskopi hapėsinor Hubble dhe i quajtur provizorisht S/2012 (134340) 1, ose thjesht P5, ėshtė sateliti i pestė i gjetur rreth Plutonit. Hėna mė e madhe e tij, Karon, qė ėshtė pothuajse sa njė planet, u vrojtua pėr herė tė parė nė vitin 1978. Hidra dhe Errėsira, tė mėdha sa njė mijė fusha futbolli, janė zbuluar po ashtu nga teleskopi Hubble nė 2006-n. Hubble qė vazhdonte ende kėrkimet pėr hėnėn e katėrt tė quajtur P4, e zbuloi nė vitin 2011.
Gjendet binjaku i Tokės
Nė kėrkimin e planetėve jashtėtokėsorė 2012 ka qenė njė ogur i mirė: gjatė kėtij viti u gjet edhe binjaku i Tokės pėrreth njė ylli tė ngjashėm me Diellin, qė ishte fshehur diku nė njė cep. Ai gjendet vetėm 4 vjet dritė larg (njė vogėlsirė nė terma astronomikė) dhe rrotullohet pėrreth yllit mė afėr nesh Proxima centauri (Alfa Centauri B). Astronomėve iu deshėn plot katėr vjet pėr ta zbuluar. Edhe pse nė tė momentalisht nuk mund tė ketė jetė, zbulimi i tij tregon pėrsosjen e teknikave pėr lokalizimin e planetėve tė tjera tė ngjashėm me Tokėn nė sistemin e yjeve pranė Diellit.
Rekordi i teleskopit Hubble
Teleskopi Hubble ka kapur pamjen mė tė bukur tė kozmosit qė ėshtė realizuar ndonjėherė. Pavarėsisht 20 viteve punė, teleskopi hapėsinor ka arritur njė tjetėr rekord kėtė vit: ka fotografuar 5000 galaksitė dhe objektet mė tė largėta tė universit, qė ndodhen 13 miliardė vite dritė larg. Gjithēka mund tė shihet qartė dhe ėshtė sa njė rreth i njė monedhe hekuri. Duke qenė se mosha e universit ėshtė mė pak se 14 miliardė vjet, do tė thotė se kėto galaktika janė ndėr mė tė vjetrat tė zbuluara deri tani. /ikub/