Indeksi i varfėrisė pėrfshin papunėsinė dhe inflacionin e njė vendi, pėr tė vlerėsuar kushtet nė terren.
Ueb-faqja amerikane pėr biznes dhe teknologji Business Insider ka analizuar 197 vende dhe territore nga Afganistani nė Zimbabve pėr tė hartuar Indeksin e Mjerimit pėr vitin 2013.
Shėnim: Rezultatet bazohen nė tė dhėnat nga CIA World Factbook, e cila llogarit shifrat e vendeve dhe territoreve qė nuk kanė agjenci tė besueshme lokale tė raportimit. CIA World Factbook pėr herė tė fundit ėshtė pėrditėsuar mė 11 shkurt, 2013.
25. MALI
Indeksi i varfėrisė: 36.5
Inflacioni: 6.5%
Papunėsia: 30%
Mali, njėri nga vendet mė tė varfra nė botė, varet nga minierat e arit dhe eksportet bujqėsore. Rreth 10 pėr qind e popullsisė ėshtė nomade dhe rreth 80 pėr qind e fuqisė punėtore ėshtė e angazhuar nė bujqėsi dhe peshkim.
Burimi: CIA Factbook
24. MAURITANIA
Indeksi i varfėrisė: 37
Inflacioni: 7%
Papunėsia: 30%
Gjysma e popullsisė ėshtė ende e varur nga bujqėsia dhe blegtoria dhe varfėria ėshtė e shfrenuar. Ekonomia lokale varet shumė nga eksportet e mallrave.
Burimi: CIA Factbook
23. IRANI
Indeksi i varfėrisė: 39.1
Inflacioni: 23.6%
Papunėsia: 15.5%
Kontrollet e ēmimeve, subvencionet dhe kufizimet e tjera nė sektorin privat, janė pengesa tė vėrteta pėr ekonominė, ashtu si edhe zhvlerėsimi me shpejtėsi i monedhės. Kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse korrupsioni ėshtė i shfrenuar dhe aktivitetet e paligjshme tė biznesit zhvillohen nė masė tė madhe. Ekonomia ėshtė po ashtu shumė e varur nga nafta dhe vuan nga sanksionet ndėrkombėtare. Papunėsia ėshtė nė nivele tė shifrave dyshifrore.
Burimi: CIA Factbook
22. MALDIVET
Indeksi i varfėrisė: 40.8
Inflacioni: 12.8%
Papunėsia: 28%
Ėshtė njė vend i dashur pėr pushime turizmi pėrbėn 30 pėr qind tė Bruto Prodhimit tė Brendshėm (GDP). Por, rėnia e turizmit dhe shpenzimet e mėdha tė qeverisė kanė dėmtuar ekonominė lokale, kanė shkaktuar inflacion tė lartė dhe norma e papunėsisė gati ėshtė dyfishuar nga viti 2010.
Burimi: CIA Factbook
21. RRIPI I GAZĖS
Indeksi i varfėrisė: 43.5
Inflacioni: 3.5%
Papunėsia: 40%
Prejse Lėvizja Islamike e Hamasit ka marrė kontrollin e Rripit tė Gazės nė qershor tė vitit 2007, mbylljet e kufirit, tė vendosura nga Izraeli, kanė ēuar nė pėrkeqėsim tė ekonomisė sė dobėt: mė shumė papunėsi, norma mė tė larta tė varfėrisė dhe tkurrje tė mprehtė tė sektorit privat, i cili mbėshtetet kryesisht nė eksporte.
Burimi: CIA Factbook
20. BOSNJĖ DHE HERCEGOVINA
Indeksi i varfėrisė: 45.5
Inflacioni: 2.2%
Papunėsia: 43.3%
Lufta ndėretnike e viteve 1992 - 1995 ka shkaktuar papunėsi. Papunėsia ėshtė rritur, prodhimet kanė rėnė pėr 80 pėr qind dhe vendi nuk ka arritur tė rimėkėmbet. Nė vitin 2011, njė bllokim nė Parlament ka lėnė Bosnjėn pa qeveri nė nivel shtetėror pėr mė shumė se njė vit, ēfarė ka bėrė qė Fondi Monetar Ndėrkombėtar tė ndalojė pagesat e ndihmės.
Burimi: CIA Factbook
19. JEMENI
Indeksi i varfėrisė: 46.4
Inflacioni: 11.4%
Papunėsia: 35%
Njėzetepesė pėr qind e Bruto Prodhimit tė Brendshėm tė Vendit vjen nga nafta. GDP-ja e Jemenit ka rėnė mė shumė se 10 pėr qind nė vitin 2011, por kjo rėnie ėshtė ngadalėsuar pėr 1.9 pėr qind mė 2012. Qeveria ėshtė duke bėrė pėrpjekje pėr tė zgjeruar ekonominė, por pėrballet me resurse ujore nė rėnie, papunėsi tė lartė dhe normė tė lartė tė rritjes sė popullsisė.
Burimi: CIA Factbook
18. HAITI
Indeksi i varfėrisė: 46.5
Inflacioni: 5.9%
Papunėsia: 40.6%
Edhe para tėrmetit tė vitit 2010, 80 pėr qind e popullatės haitiane ka jetuar nėn vijėn e varfėrisė dhe 54 pėr qind nė varfėri tė skajshme. Njė pjesė e madhe e popullsisė po ashtu ka qasje tė dobėt nė arsim. Vendi pėrballet ende me pasojat e tėrmetit, si dhe me korrupsion tė shfrenuar.
Burimi: CIA Factbook
17. SVAZILANDI
Indeksi i varfėrisė: 48.4
Inflacioni: 8.4%
Papunėsia: 40%
Svazilandi varet shumė nga Afrika e Jugut, ku i shkojnė 60 pėr qind e eksporteve dhe nga ku i vijnė 90 pėr qind e importeve. Kriza globale ekonomike ka goditur rėndė eksportet e Svazilandit, ndėrsa tė ardhurat nė rėnie kanė shtyrė vendin nė krizė fiskale. Vendi po ashtu vuan nga papunėsia e lartė.
Burimi: CIA Factbook
16. AFGANISTANI
Indeksi i varfėrisė: 48.8
Inflacioni: 13.8%
Papunėsia: 35%
Afganistani vazhdon tė rimėkėmbet nga dekada e konfliktit. Pėrballet me nivele tė larta tė korrupsionit, kapacitet tė dobėt tė qeverisė dhe infrastrukturė tė varfėr publike. Ndihma e huaj dhe bujqėsia janė duke ndihmuar rimėkėmbjen e Afganistanit, por ai vazhdon tė vuajė nga inflacioni i lartė dhe papunėsia.
Burimi: CIA Factbook
15. ISHUJT MARSHALL
Indeksi i varfėrisė: 48.9
Inflacioni: 12.9%
Papunėsia: 36%
Gjėja mė e mirė pėr ekonominė lokale ėshtė ndihma nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Turizmi ėshtė shpresė e mirė pėr rritjen ekonomike, por aktualisht punėson vetėm 10 pėr qind tė fuqisė punėtore. Zvogėlimi i qeverisė, thatėsira, rėnia nė ndėrtim, rėnia nė turizėm kanė qenė pengesa pėr ekonominė.
Burimi: CIA Factbook
14. SENEGALI
Indeksi i varfėrisė: 49.5
Inflacioni: 1.5%
Papunėsia: 48%
Pavarėsisht marrjes sė shumė ndihmave tė huaja, Senegali vuan nga furnizimi i dobėt me energji elektrike, i cili ka ēuar nė protesta publike dhe ėshtė pjesėrisht shkak i papunėsisė sė lartė.
Burimi: CIA Factbook
13. KENIA
Indeksi i varfėrisė: 50.1
Inflacioni: 10.1%
Papunėsia: 40%
Korrupsioni dhe mbėshtetja nė disa mallra specifike, ēmimi i tė cilave ka mbetur i ulėt, kanė lėnė prapa ekonominė e Kenias. Papunėsia ka qenė historikisht shumė e lartė dhe mbetet e tillė. Megjithatė, nė Kenia ėshtė zbuluar naftė nė mars tė vitit 2012, e cila mund tė ndihmojė rigjallėrimin e ekonomisė sė saj.
Burimi: CIA Factbook
12. LESOTO
Indeksi i varfėrisė: 51.1
Inflacioni: 6.1%
Papunėsia: 45%
Lesoto e ka koeficientin e tretė mė tė lartė tė Gini-t (masėn e shpėrndarjes statistikore) nė botė, qė do tė thotė se pabarazia e tė ardhurave ėshtė veēanėrisht e lartė kėtu. Rritja ekonomike pritet tė ndodhė pėr shkak tė projekteve tė mėdha infrastrukturore, por prodhimi i dobėt pengon ekonominė. Papunėsia e shfrenuar ėshtė gjithashtu njė problem i madh.
Burimi: CIA Factbook
11. SUDANI
Indeksi i varfėrisė: 51.5
Inflacioni: 31.5%
Papunėsia: 20%
Shkėputja e Sudanit Jugor nė korrik tė viti 2011 rajonit qė ka qenė pėrgjegjės pėr rreth tre tė katėrtat e prodhimit tė naftės nė ish-Sudan ka qenė goditje e madhe pėr ekonominė e Sudanit. Vendi ėshtė duke bėrė pėrpjekje pėr tė gjetur mėnyra tė reja pėr tė gjeneruar tė ardhura, por jo me shumė sukses. Sudani ka futur njė monedhė tė re, tė quajtur funta sudaneze, por vlera e saj ka qenė vazhdimisht nė rėnie. Inflacioni nė rritje, i cili ka arritur nė 47 pėr qind nė muajin nėntor, ėshtė po ashtu problem i madh.
Burimi: CIA Factbook
10. SIRIA
Indeksi i varfėrisė: 51.7
Inflacioni: 33.7%
Papunėsia: 18%
Ekonomia e Sirisė vazhdon tė goditet nga konflikti, i cili ka nisur qysh nė vitin 2011. Nė vitin 2012, GDP-ja ėshtė tkurrur pėr shkak tė sanksioneve ndėrkombėtare dhe rėnies sė konsumit tė brendshėm. Pėrveē rritjes sė papunėsisė, vendi pėrballet me inflacion tė lartė dhe zhvlerėsim tė monedhės.
Burimi: CIA Factbook
9. KOSOVA
Indeksi i varfėrisė: 53.6
Inflacioni: 8.3%
Papunėsia: 45.3%
Nė vendin mė tė varfėr nė Evropė, mesatarja vjetore e tė ardhurave pėr kokė banori ėshtė 7.400 dollarė. Remitancat nga vendet e tjera evropiane, kryesisht nga Zvicra, Gjermania dhe shtetet nordike, llogaritet se pėrbėjnė 18 pėr qind tė GDP-sė. Edhe pse ekonomia e Kosovės ka treguar hapa tė rėndėsishėm nė kalimin nė sistemin e bazuar nė treg, papunėsia e shfrenuar mbetet problem.
Burimi: CIA Factbook
8. NEPALI
Indeksi i varfėrisė: 54.3
Inflacioni: 8.3%
Papunėsia: 46%
Nė njėrin nga vendet mė pak tė zhvilluara nė botė, rreth njė e katėrta e popullsisė jeton nėn kufirin e varfėrisė. Bujqėsia drejton ekonominė e Nepailit dhe pėrbėn mė shumė se ēerekun e GDP-sė. Grindjet civile, lokacioni i mbyllur gjeografik dhe ndjeshmėria ndaj fatkeqėsive natyrore kanė pėrkeqėsuar ekonominė e dobėt tė kėtij vendi.
Burimi: CIA Factbook
7. NAMIBIA
Indeksi i varfėrisė: 57
Inflacioni: 5.8%
Papunėsia: 51.2%
Namibia ėshtė e varur nė masė tė madhe nga burimet e saj tė minierave. Ajo eksporton shumė diamante, uranium dhe ar. Megjithatė, sektori i minierave punėson vetėm 3 pėr qind tė fuqisė punėtore tė vendit.
Burimi: CIA Factbook
6. XHIBUTI
Indeksi i varfėrisė: 63.3
Inflacioni: 4.3%
Papunėsia: 59%
Pėr shkak tė burimeve tė tij tė pakta natyrore dhe industrisė sė vogėl, papunėsia nė Xhibut ėshtė tejet e lartė. Arsyeja e vetme pėrse inflacioni ėshtė i ulėt, ėshtė sepse franga e Xhibutit ėshtė e lidhur me dollarin. Si rezultat, monedha ėshtė artificialisht e lartė dhe e bėn edhe mė tė vėshtirė pėr vendin qė tė paguajė borxhet.
Burimi: CIA Factbook
5. TURKMENISTANI
Indeksi i varfėrisė: 70.5
Inflacioni: 10.5%
Papunėsia: 60%
Bujqėsia pėrbėn vetėm 8 pėr qind tė tė ardhurave nė Turkmenistan, por punėson gjysmėn e fuqisė punėtore tė vendit. Turkmenistani vuan nga korrupsioni i shfrenuar dhe keqadministrimi nga qeveria autoritare. Sipas CIA Factbook: "Perspektivat e pėrgjithshme nė tė ardhmen e afėrt janė dekurajuese pėr shkak tė korrupsionit endemik, sistemit tė dobėt arsimor, keqpėrdorimeve tė qeverisė me tė ardhurat e naftės dhe gazit dhe refuzimit pėr tė miratuar reformat e orientuara nė treg".
Burimi: CIA Factbook
4. BJELLORUSIA
Indeksi i varfėrisė: 71
Inflacioni: 70%
Papunėsia: 1%
Nė vitin 2011, nė Bjellorusi ka nisur njė krizė financiare, e shkaktuar nga rritjet e pagave nga qeveria, pa mbėshtetje nga trendet e prodhimtarisė. Pavarėsisht marrjes sė miliarda dollarėve ndihma nga Komuniteti Ekonomik i Euro-Azisė, shitja e Beltranzgaz-it te Gazprom-i rus pėr 2.5 miliardė dollarė, nė pėrpjekje pėr tė stabilizuar ekonominė, rubla e Bjellorusisė ka humbur 60 pėr qind tė vlerės sė saj nė vitin 2012 dhe vazhdon tė jetė nė rėnie.
Por, tė paktėn, pothuajse ēdo bjellorus qė kėrkon punė, gjen punė. Me rreth 50 pėr qind tė fuqisė punėtore tė punėsuar nga qeveria, vendi mburret me njėrėn nga normat mė tė ulėta tė papunėsisė nė botė.
Burimi: CIA Factbook
3. BURKINA FASO
Indeksi i varfėrisė: 81.5
Inflacioni: 4.5%
Papunėsia: 77%
Burkina Faso ka njė popullsi tė madhe dhe burime shumė tė kufizuara natyrore. Ekonomia e vendit varet nga bujqėsia, pambuku dhe ari. Vendi ėshtė ende duke u rimėkėmbur nga efektet e thatėsirės sė madhe nė vitin 2011. Ai po ashtu vuan nga papunėsia shfrenuar.
Burimi: CIA Factbook
2. LIBERIA
Indeksi i varfėrisė: 90.5
Inflacioni: 5.5%
Papunėsia: 85%
Liberia ėshtė njė vend me tė ardhura tė ulėta, i cili varet shumė nga ndihmat e huaja. Ekonomia e Liberisė ėshtė shkatėrruar nga lufta civile dhe keqmenaxhimi i qeverisė. Ekonomia lokale ėshtė rritur me ritėm tė shpejtė nė dy vjetėt e kaluar, kryesisht pėr shkak tė burimeve tė pasura natyrore dhe ēmimeve tė larta tė mallrave. Megjithatė, 85 pėr qind e fuqisė punėtore nuk mund tė gjejė punė tė qėndrueshme.
Burimi: CIA Factbook
1. ZIMBABVE
Indeksi i varfėrisė: 103.3
Inflacioni: 8.3%
Papunėsia: 95%
Rritja ekonomike nė Zimbabve ėshtė ngadalėsuar, pjesėrisht pėr shkak tė tė korrave tė varfra dhe tė ardhurave tė ulėta nga diamantet. Sipas CIA Factbook: "Qeveria e Zimbabvesė ende pėrballet me njė numėr problemesh tė vėshtira ekonomike, pėrfshirė infrastrukturėn dhe mangėsitė nė rregullatorė, pasigurinė politike, njė pjesė tė madhe tė borxhit tė jashtėm dhe punėsimin e pamjaftueshėm formal". Papunėsia vlerėsohet tė jetė 95 pėr qind, edhe pse Factbook CIA tėrheq vėrejtjen se papunėsia e vėrtetė ėshtė "e pakuptueshme" nėn kushtet aktuale ekonomike. Edhe pse norma e inflacionit ėshtė stabilizuar kohėt e fundit, Zimbabve ėshtė pėrballur me hiper-inflacionin masiv nė periudhėn 2003-2009.
Burimi: CIA Factbook
Ueb-faqja amerikane pėr biznes dhe teknologji Business Insider ka analizuar 197 vende dhe territore nga Afganistani nė Zimbabve pėr tė hartuar Indeksin e Mjerimit pėr vitin 2013.
Shėnim: Rezultatet bazohen nė tė dhėnat nga CIA World Factbook, e cila llogarit shifrat e vendeve dhe territoreve qė nuk kanė agjenci tė besueshme lokale tė raportimit. CIA World Factbook pėr herė tė fundit ėshtė pėrditėsuar mė 11 shkurt, 2013.
25. MALI
Indeksi i varfėrisė: 36.5
Inflacioni: 6.5%
Papunėsia: 30%
Mali, njėri nga vendet mė tė varfra nė botė, varet nga minierat e arit dhe eksportet bujqėsore. Rreth 10 pėr qind e popullsisė ėshtė nomade dhe rreth 80 pėr qind e fuqisė punėtore ėshtė e angazhuar nė bujqėsi dhe peshkim.
Burimi: CIA Factbook
24. MAURITANIA
Indeksi i varfėrisė: 37
Inflacioni: 7%
Papunėsia: 30%
Gjysma e popullsisė ėshtė ende e varur nga bujqėsia dhe blegtoria dhe varfėria ėshtė e shfrenuar. Ekonomia lokale varet shumė nga eksportet e mallrave.
Burimi: CIA Factbook
23. IRANI
Indeksi i varfėrisė: 39.1
Inflacioni: 23.6%
Papunėsia: 15.5%
Kontrollet e ēmimeve, subvencionet dhe kufizimet e tjera nė sektorin privat, janė pengesa tė vėrteta pėr ekonominė, ashtu si edhe zhvlerėsimi me shpejtėsi i monedhės. Kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse korrupsioni ėshtė i shfrenuar dhe aktivitetet e paligjshme tė biznesit zhvillohen nė masė tė madhe. Ekonomia ėshtė po ashtu shumė e varur nga nafta dhe vuan nga sanksionet ndėrkombėtare. Papunėsia ėshtė nė nivele tė shifrave dyshifrore.
Burimi: CIA Factbook
22. MALDIVET
Indeksi i varfėrisė: 40.8
Inflacioni: 12.8%
Papunėsia: 28%
Ėshtė njė vend i dashur pėr pushime turizmi pėrbėn 30 pėr qind tė Bruto Prodhimit tė Brendshėm (GDP). Por, rėnia e turizmit dhe shpenzimet e mėdha tė qeverisė kanė dėmtuar ekonominė lokale, kanė shkaktuar inflacion tė lartė dhe norma e papunėsisė gati ėshtė dyfishuar nga viti 2010.
Burimi: CIA Factbook
21. RRIPI I GAZĖS
Indeksi i varfėrisė: 43.5
Inflacioni: 3.5%
Papunėsia: 40%
Prejse Lėvizja Islamike e Hamasit ka marrė kontrollin e Rripit tė Gazės nė qershor tė vitit 2007, mbylljet e kufirit, tė vendosura nga Izraeli, kanė ēuar nė pėrkeqėsim tė ekonomisė sė dobėt: mė shumė papunėsi, norma mė tė larta tė varfėrisė dhe tkurrje tė mprehtė tė sektorit privat, i cili mbėshtetet kryesisht nė eksporte.
Burimi: CIA Factbook
20. BOSNJĖ DHE HERCEGOVINA
Indeksi i varfėrisė: 45.5
Inflacioni: 2.2%
Papunėsia: 43.3%
Lufta ndėretnike e viteve 1992 - 1995 ka shkaktuar papunėsi. Papunėsia ėshtė rritur, prodhimet kanė rėnė pėr 80 pėr qind dhe vendi nuk ka arritur tė rimėkėmbet. Nė vitin 2011, njė bllokim nė Parlament ka lėnė Bosnjėn pa qeveri nė nivel shtetėror pėr mė shumė se njė vit, ēfarė ka bėrė qė Fondi Monetar Ndėrkombėtar tė ndalojė pagesat e ndihmės.
Burimi: CIA Factbook
19. JEMENI
Indeksi i varfėrisė: 46.4
Inflacioni: 11.4%
Papunėsia: 35%
Njėzetepesė pėr qind e Bruto Prodhimit tė Brendshėm tė Vendit vjen nga nafta. GDP-ja e Jemenit ka rėnė mė shumė se 10 pėr qind nė vitin 2011, por kjo rėnie ėshtė ngadalėsuar pėr 1.9 pėr qind mė 2012. Qeveria ėshtė duke bėrė pėrpjekje pėr tė zgjeruar ekonominė, por pėrballet me resurse ujore nė rėnie, papunėsi tė lartė dhe normė tė lartė tė rritjes sė popullsisė.
Burimi: CIA Factbook
18. HAITI
Indeksi i varfėrisė: 46.5
Inflacioni: 5.9%
Papunėsia: 40.6%
Edhe para tėrmetit tė vitit 2010, 80 pėr qind e popullatės haitiane ka jetuar nėn vijėn e varfėrisė dhe 54 pėr qind nė varfėri tė skajshme. Njė pjesė e madhe e popullsisė po ashtu ka qasje tė dobėt nė arsim. Vendi pėrballet ende me pasojat e tėrmetit, si dhe me korrupsion tė shfrenuar.
Burimi: CIA Factbook
17. SVAZILANDI
Indeksi i varfėrisė: 48.4
Inflacioni: 8.4%
Papunėsia: 40%
Svazilandi varet shumė nga Afrika e Jugut, ku i shkojnė 60 pėr qind e eksporteve dhe nga ku i vijnė 90 pėr qind e importeve. Kriza globale ekonomike ka goditur rėndė eksportet e Svazilandit, ndėrsa tė ardhurat nė rėnie kanė shtyrė vendin nė krizė fiskale. Vendi po ashtu vuan nga papunėsia e lartė.
Burimi: CIA Factbook
16. AFGANISTANI
Indeksi i varfėrisė: 48.8
Inflacioni: 13.8%
Papunėsia: 35%
Afganistani vazhdon tė rimėkėmbet nga dekada e konfliktit. Pėrballet me nivele tė larta tė korrupsionit, kapacitet tė dobėt tė qeverisė dhe infrastrukturė tė varfėr publike. Ndihma e huaj dhe bujqėsia janė duke ndihmuar rimėkėmbjen e Afganistanit, por ai vazhdon tė vuajė nga inflacioni i lartė dhe papunėsia.
Burimi: CIA Factbook
15. ISHUJT MARSHALL
Indeksi i varfėrisė: 48.9
Inflacioni: 12.9%
Papunėsia: 36%
Gjėja mė e mirė pėr ekonominė lokale ėshtė ndihma nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Turizmi ėshtė shpresė e mirė pėr rritjen ekonomike, por aktualisht punėson vetėm 10 pėr qind tė fuqisė punėtore. Zvogėlimi i qeverisė, thatėsira, rėnia nė ndėrtim, rėnia nė turizėm kanė qenė pengesa pėr ekonominė.
Burimi: CIA Factbook
14. SENEGALI
Indeksi i varfėrisė: 49.5
Inflacioni: 1.5%
Papunėsia: 48%
Pavarėsisht marrjes sė shumė ndihmave tė huaja, Senegali vuan nga furnizimi i dobėt me energji elektrike, i cili ka ēuar nė protesta publike dhe ėshtė pjesėrisht shkak i papunėsisė sė lartė.
Burimi: CIA Factbook
13. KENIA
Indeksi i varfėrisė: 50.1
Inflacioni: 10.1%
Papunėsia: 40%
Korrupsioni dhe mbėshtetja nė disa mallra specifike, ēmimi i tė cilave ka mbetur i ulėt, kanė lėnė prapa ekonominė e Kenias. Papunėsia ka qenė historikisht shumė e lartė dhe mbetet e tillė. Megjithatė, nė Kenia ėshtė zbuluar naftė nė mars tė vitit 2012, e cila mund tė ndihmojė rigjallėrimin e ekonomisė sė saj.
Burimi: CIA Factbook
12. LESOTO
Indeksi i varfėrisė: 51.1
Inflacioni: 6.1%
Papunėsia: 45%
Lesoto e ka koeficientin e tretė mė tė lartė tė Gini-t (masėn e shpėrndarjes statistikore) nė botė, qė do tė thotė se pabarazia e tė ardhurave ėshtė veēanėrisht e lartė kėtu. Rritja ekonomike pritet tė ndodhė pėr shkak tė projekteve tė mėdha infrastrukturore, por prodhimi i dobėt pengon ekonominė. Papunėsia e shfrenuar ėshtė gjithashtu njė problem i madh.
Burimi: CIA Factbook
11. SUDANI
Indeksi i varfėrisė: 51.5
Inflacioni: 31.5%
Papunėsia: 20%
Shkėputja e Sudanit Jugor nė korrik tė viti 2011 rajonit qė ka qenė pėrgjegjės pėr rreth tre tė katėrtat e prodhimit tė naftės nė ish-Sudan ka qenė goditje e madhe pėr ekonominė e Sudanit. Vendi ėshtė duke bėrė pėrpjekje pėr tė gjetur mėnyra tė reja pėr tė gjeneruar tė ardhura, por jo me shumė sukses. Sudani ka futur njė monedhė tė re, tė quajtur funta sudaneze, por vlera e saj ka qenė vazhdimisht nė rėnie. Inflacioni nė rritje, i cili ka arritur nė 47 pėr qind nė muajin nėntor, ėshtė po ashtu problem i madh.
Burimi: CIA Factbook
10. SIRIA
Indeksi i varfėrisė: 51.7
Inflacioni: 33.7%
Papunėsia: 18%
Ekonomia e Sirisė vazhdon tė goditet nga konflikti, i cili ka nisur qysh nė vitin 2011. Nė vitin 2012, GDP-ja ėshtė tkurrur pėr shkak tė sanksioneve ndėrkombėtare dhe rėnies sė konsumit tė brendshėm. Pėrveē rritjes sė papunėsisė, vendi pėrballet me inflacion tė lartė dhe zhvlerėsim tė monedhės.
Burimi: CIA Factbook
9. KOSOVA
Indeksi i varfėrisė: 53.6
Inflacioni: 8.3%
Papunėsia: 45.3%
Nė vendin mė tė varfėr nė Evropė, mesatarja vjetore e tė ardhurave pėr kokė banori ėshtė 7.400 dollarė. Remitancat nga vendet e tjera evropiane, kryesisht nga Zvicra, Gjermania dhe shtetet nordike, llogaritet se pėrbėjnė 18 pėr qind tė GDP-sė. Edhe pse ekonomia e Kosovės ka treguar hapa tė rėndėsishėm nė kalimin nė sistemin e bazuar nė treg, papunėsia e shfrenuar mbetet problem.
Burimi: CIA Factbook
8. NEPALI
Indeksi i varfėrisė: 54.3
Inflacioni: 8.3%
Papunėsia: 46%
Nė njėrin nga vendet mė pak tė zhvilluara nė botė, rreth njė e katėrta e popullsisė jeton nėn kufirin e varfėrisė. Bujqėsia drejton ekonominė e Nepailit dhe pėrbėn mė shumė se ēerekun e GDP-sė. Grindjet civile, lokacioni i mbyllur gjeografik dhe ndjeshmėria ndaj fatkeqėsive natyrore kanė pėrkeqėsuar ekonominė e dobėt tė kėtij vendi.
Burimi: CIA Factbook
7. NAMIBIA
Indeksi i varfėrisė: 57
Inflacioni: 5.8%
Papunėsia: 51.2%
Namibia ėshtė e varur nė masė tė madhe nga burimet e saj tė minierave. Ajo eksporton shumė diamante, uranium dhe ar. Megjithatė, sektori i minierave punėson vetėm 3 pėr qind tė fuqisė punėtore tė vendit.
Burimi: CIA Factbook
6. XHIBUTI
Indeksi i varfėrisė: 63.3
Inflacioni: 4.3%
Papunėsia: 59%
Pėr shkak tė burimeve tė tij tė pakta natyrore dhe industrisė sė vogėl, papunėsia nė Xhibut ėshtė tejet e lartė. Arsyeja e vetme pėrse inflacioni ėshtė i ulėt, ėshtė sepse franga e Xhibutit ėshtė e lidhur me dollarin. Si rezultat, monedha ėshtė artificialisht e lartė dhe e bėn edhe mė tė vėshtirė pėr vendin qė tė paguajė borxhet.
Burimi: CIA Factbook
5. TURKMENISTANI
Indeksi i varfėrisė: 70.5
Inflacioni: 10.5%
Papunėsia: 60%
Bujqėsia pėrbėn vetėm 8 pėr qind tė tė ardhurave nė Turkmenistan, por punėson gjysmėn e fuqisė punėtore tė vendit. Turkmenistani vuan nga korrupsioni i shfrenuar dhe keqadministrimi nga qeveria autoritare. Sipas CIA Factbook: "Perspektivat e pėrgjithshme nė tė ardhmen e afėrt janė dekurajuese pėr shkak tė korrupsionit endemik, sistemit tė dobėt arsimor, keqpėrdorimeve tė qeverisė me tė ardhurat e naftės dhe gazit dhe refuzimit pėr tė miratuar reformat e orientuara nė treg".
Burimi: CIA Factbook
4. BJELLORUSIA
Indeksi i varfėrisė: 71
Inflacioni: 70%
Papunėsia: 1%
Nė vitin 2011, nė Bjellorusi ka nisur njė krizė financiare, e shkaktuar nga rritjet e pagave nga qeveria, pa mbėshtetje nga trendet e prodhimtarisė. Pavarėsisht marrjes sė miliarda dollarėve ndihma nga Komuniteti Ekonomik i Euro-Azisė, shitja e Beltranzgaz-it te Gazprom-i rus pėr 2.5 miliardė dollarė, nė pėrpjekje pėr tė stabilizuar ekonominė, rubla e Bjellorusisė ka humbur 60 pėr qind tė vlerės sė saj nė vitin 2012 dhe vazhdon tė jetė nė rėnie.
Por, tė paktėn, pothuajse ēdo bjellorus qė kėrkon punė, gjen punė. Me rreth 50 pėr qind tė fuqisė punėtore tė punėsuar nga qeveria, vendi mburret me njėrėn nga normat mė tė ulėta tė papunėsisė nė botė.
Burimi: CIA Factbook
3. BURKINA FASO
Indeksi i varfėrisė: 81.5
Inflacioni: 4.5%
Papunėsia: 77%
Burkina Faso ka njė popullsi tė madhe dhe burime shumė tė kufizuara natyrore. Ekonomia e vendit varet nga bujqėsia, pambuku dhe ari. Vendi ėshtė ende duke u rimėkėmbur nga efektet e thatėsirės sė madhe nė vitin 2011. Ai po ashtu vuan nga papunėsia shfrenuar.
Burimi: CIA Factbook
2. LIBERIA
Indeksi i varfėrisė: 90.5
Inflacioni: 5.5%
Papunėsia: 85%
Liberia ėshtė njė vend me tė ardhura tė ulėta, i cili varet shumė nga ndihmat e huaja. Ekonomia e Liberisė ėshtė shkatėrruar nga lufta civile dhe keqmenaxhimi i qeverisė. Ekonomia lokale ėshtė rritur me ritėm tė shpejtė nė dy vjetėt e kaluar, kryesisht pėr shkak tė burimeve tė pasura natyrore dhe ēmimeve tė larta tė mallrave. Megjithatė, 85 pėr qind e fuqisė punėtore nuk mund tė gjejė punė tė qėndrueshme.
Burimi: CIA Factbook
1. ZIMBABVE
Indeksi i varfėrisė: 103.3
Inflacioni: 8.3%
Papunėsia: 95%
Rritja ekonomike nė Zimbabve ėshtė ngadalėsuar, pjesėrisht pėr shkak tė tė korrave tė varfra dhe tė ardhurave tė ulėta nga diamantet. Sipas CIA Factbook: "Qeveria e Zimbabvesė ende pėrballet me njė numėr problemesh tė vėshtira ekonomike, pėrfshirė infrastrukturėn dhe mangėsitė nė rregullatorė, pasigurinė politike, njė pjesė tė madhe tė borxhit tė jashtėm dhe punėsimin e pamjaftueshėm formal". Papunėsia vlerėsohet tė jetė 95 pėr qind, edhe pse Factbook CIA tėrheq vėrejtjen se papunėsia e vėrtetė ėshtė "e pakuptueshme" nėn kushtet aktuale ekonomike. Edhe pse norma e inflacionit ėshtė stabilizuar kohėt e fundit, Zimbabve ėshtė pėrballur me hiper-inflacionin masiv nė periudhėn 2003-2009.
Burimi: CIA Factbook