Sa orė gjumi nevojiten pėr tė rikuperuar sa mė mirė energjitė e harxhuara gjatė ditės? Teoritė pėr kėtė ēėshtje janė tė ndryshme. Deri nė fund tė shekullit tė kaluar, mendohej se mjaftonin 4 deri nė 5 orė, por kėrkimet qė kishin ēuar nė kėtė konkluzion nuk ishin tė bindshme. Ndėrkohė njė studim mė i kujdesshėm ėshtė kryer nga David Dinges, nga Laboratori i Kronobiologjisė nė Universitetin e Pensilvanisė, i cili ka ekzaminuar njė duzinė vullnetarėsh pėr tė parė se ēfarė efektesh do tė shkaktonte privimi i gjumit. Sė bashku me kolegun e tij, Hans van Dongen, Dinges, i ndau vullnetarėt nė tre grupe nė bazė tė numrit tė orėve tė gjumit nė ditė pėr dy javė: nė grupin me katėr, shtatė dhe tetė orė gjumė. Pėrgjatė njė dite, dy studiuesit kryen testin e vigjilencės psikomotorike te subjektet e mostrės, konsiderohet sistem i besueshėm pėr tė vlerėsuar tė metat e gjumit.
Pėrgjatė kėtij tipi analizash, kampioni (personat vullnetarė qė merrnin pjesė nė eksperiment) u vendos pėrballė njė kompjuteri pėr disa minuta, ku iu la pėr detyrė tė shtypnin butonin e hapėsirės nė tastierė sa herė qė shfaqej njė numėr mbi ekran. Me kalimin e kohės, ata qė kishin fjetur mė shumė, pra tetė orė, treguan njė standard tė mirė, ndėrsa grupet me nga 4 deri nė 6 orė gjumė pėrkeqėsoheshin javė pas jave. Dinges nė kėtė mėnyrė zbuloi se 8 orė gjumė janė ideale dhe rigjeneruese. Nė fund tė fundit, njė gjumė i mirė u bėn mirė tė gjithėve, ėshtė i nevojshėm pėr tė karikuar trupin dhe mendjen me energjinė e nevojshme pėr tė pėrballuar jetėn stresuese tė ēdo dite. Miguel Servantes thoshte me tė drejtė: I bekuar qoftė ai qė shpiku gjumin, kapuēin qė mbulon tė gjitha mendimet e njeriut, ushqimin qė heq urinė, ujin qė shuan etjen, zjarrin qė largon tė ftohtin, monedhėn me tė cilėn mund tė blesh gjithēka, peshoren e cila barazon mbretin dhe tė varfrin.
Tė flesh 8 orė gjumė ėshtė njė bekim pėr mirėqenien tonė. Njė gjumė i mirė ka fuqinė tė rikarikojė energjitė tona, pėrmirėson humorin, mbron shėndetin e zemrės dhe sistemin tonė imunitar. Sigurisht qė me jetėn frenetike qė bėjmė, tė flesh shumė dhe mirė ėshtė pak luks. Ndėrkaq, ėshtė mjaft e vėrtetė qė mungesa e gjumit influencon negativisht mbi jetėn tonė dhe pėr kėtė arsye ėshtė thelbėsore qė tė bėjmė sa tė mundemi qė tė flemė sa mė mirė.
Kur nuk flemė pėr njė natė:
-Lėkura vuan. Nėse nuk pushojmė mjaftueshėm lėkura jonė do tė hakmerret. Pėr kėtė fakt kur tė zgjohemi nė mėngjes do tė kemi njė ēehre tė zbehtė dhe sy tė nxirė;
- Ekziston rreziku qė tė marrim vendime tė gabuara. Pjesa e trurit qė kontrollon logjikėn, dorėzohet, ndaj ėshtė shumė mė e lehtė qė ne tė bėjmė gabime;
- Rritet ndjeshmėria ndaj dhimbjeve. Pagjumėsi shteron rezervat tona tė serotoninės dhe kjo ēon nė njė rritje tė ndjeshmėrisė sė dhimbjeve tė ndryshme;
- Bėhemi shumė nervozė. Lodhja mund tė na ēojė nė njė gjendje ankthi dhe nervozizmi nė rritje.
Nėse nuk arrini tė flini pėr disa net me radhė:
-Ėshtė e vėshtirė qė tė arrini tė pėrqendroheni. Pas disa netėve pa gjumė, kapaciteti ynė i pėrqendrimit dėmtohet rėndė, madje edhe pėr tė kryer detyra tė thjeshta.
- Shfaqet rreziku pėr tu sėmurur nga diabeti. Tė humbasėsh orė tė shumta gjumi pėr disa ditė redukton aftėsinė e mbajtjes sė ekuilibrit tė nivelit tė sheqerit nė gjak.
Mungesa e gjumit pėr njė kohė tė gjatė ēon nė:
-Obezitet. Pak gjumė shkakton ndryshime metabolike, tė cilat grumbullojnė mė lehtė yndyrėn;
-Sėmundje kardiovaskulare
Pa bėrė aspak pushim, muskujt e zemrės mbingarkohen; kjo mund tė shkaktojė rritje tė presionit tė gjakut apo njė trashje e muskujve tė zemrės;
-Shqetėsime psikologjike
Fjetja e paktė mund tė shkaktojė luhatje humori dhe kjo ėshtė e lidhur me fillimin e depresionit;
-Ul ose shkatėrron funksionin e sistemit imunitar; sistemi imunitar mund tė ndalė sė funksionuari nė mėnyrėn mė efikase.