TIRANĖ- Nė Shqipėri autoritetet shėndetėsore shtojnė masat pėr tė pėrballuar njė epidemi tė mundshme tė gripit tė derrit nė vend. Deri tani nuk ėshtė konfirmuar asnjė rast me gripin e derrit nė Shqipėri, por Ministrja e Shėndetėsisė Anila Godo thotė nė njė intervistė pėr BBC-nė se ka mundėsi qė tė ketė ndonjė rast tė lehtė, qė nuk ėshtė kapur.
"Gripin ndoshta mund ta kemi edhe nė Shqipėri, mund tė jenė forma tė lehta, por sido qė tė jetė deri tani para 4 ditėsh ne kemi marrė 70 mostra nga 70 persona tė dyshuar dhe nuk ka rezultuar asnjė pozitiv," tha zonja Godo. Sot priten pėrgjigjet e analizave pėr tetė persona tė dyshuar.
BBC: Si po e ndjekin autoritetet e Ministrisė sė Shėndetėsisė gjėndjen e gripit nė Shqipėri?
Anila Godo: Kėtė muaj situata bėhet pak mė shumė shqetėsuese pėr faktin qė ka marrė pėrmasat e njė pandemie, por qė nė muajin maj ne morėm masat tona dhe krijuam komisionin e ekspertėve pranė Ministrisė sė Shėndetėsisė, sė bashku me nje grup operativ nė mbėshtetje tė kėtij komisioni, u krijua gjithashtu Komiteti Ndėrministror i organizuar nga kryeministri dhe ky komision ekspertėsh nė njė bashkėpunim tė ngushtė pothuajse tė pėrditshėm me ekspertėt rajonal tė OBSH-sė nė Tiranė, filloi tė vlerėsojė njė strategji qė tashmė ishte gati.
BBC: Konkretisht ēfarė masash janė marrė?
Anila Godo: Konkretisht do tė thoja qė janė disa masa fikse dhe pėrveē kėsaj ne mblidhemi vazhdimisht pėr tė rivlerėsuar gjendjen dhe nė bazė tė informacionit qė na vjen nga OBSH-ja pėr situatėn ndėrkombėtare pėr tė rivlerėsuar gjendjen nė vend dhe pėr tė ripėrshtatur strategjinė tonė.
Sidoqoftė nė kėtė ēast instituti i shėndetit publik ka pėrgatitur udhėrrėfyesit e shkruar tė cilėt janė shpėrndarė nė tė gjitha rajonet dhe drejtoritė e shėndetit publik rajonal. Gjithashtu drejtuesit rajonalė tė shėndetėsisė janė thirrur nėpėr seminare nėpėrmjet tė cilave kėta duhet tė dinė se si duhet tė trajtojnė njė rast tė dyshuar dhe si duhet tė sillen tashmė me njė rast tė konfirmuar.
Ne kemi pėrgatitur fleta tė shkruara, tė cilat janė shpėrndarė nė tė gjitha pikat kufitare nė mėnyrė qė ēdo person i vendit apo i huaj qė arrin nė pikat kufitare tė deklarojė pranė strukturave tona, inspektoriateve tona sanitare, tė cilėt tashmė gjenden tė organizuar nė ēdo pikė kufitare. Ky person duhet tė deklarojė nėse ėshtė i sėmurė ose jo, ka temperaturė, apo ėshtė i shėndoshė por pa dashur ka qenė nė ambiente apo kontakt me persona tė dyshuar.
BBC: Megjithatė zonja Godo, nė disa prej pikave kufitare tė kalimit nė Shqipėri, vihet re se nuk ka masa serioze lidhur me mbrojtjen nga virusi, madje nuk shihen qė punonjėsit e kėtyre pikave tė kenė dhe mbrojtėsen para fytyrės?
Anila Godo: Faktikisht ky nuk ėshtė mė tani njė rekomandim i OBSH-sė dhe pėr kėtė doja tė thoja qė strategjia jonė disi mund tė ketė ndryshuar nė pėrshtatje dhe me rekomandimet e reja. Pra, duket sikur tashmė pėrhapja e epidemisė ėshtė e paevitushme si nė vendet ku ėshtė i pranishėm ky virus, ashtu dhe ne vendet qė nė dukje konsiderohen se akoma nuk kanė raste tė infektuara. Pra, vėmendja ėshtė fokusuar mė shumė se si ne mund tė zbusim mė shumė kėtė pandemi sesa tė jetė prezent dhe nė Shqipėri dhe tė jemi gati pėr t'i bėrė ballė.
BBC: OBSH-ja ka kėrkuar qė tė merren masa pėr tė vaksinuar popullatėn. Nė fakt nė ēfare faze ne jemi?
Anila Godo: Faktikisht ne tani nuk kemi vaksinėn, pritet tė prodhohet vaksina qė do tė jetė nė treg nė fillim tė shtatorit. Shpresojmė! Ashtu si tė gjithė vendet e tjera dhe ne kemi tashmė njė fond "planin e kontigjencės", por nė mbledhjet e qeverisė do tė rishtrohet qė ky fond tė vijė duke u rritur, nė mėnyrė qė dhe vaksinimi i popullatės tė vijė duke u rritur. Unė pata njė bisedė me nėndrejtoreshėn rajonale pėr Europėn tė OBSH-sė dhe biseduam dhe pėr faktin qė tė themi sa duhet tė jetė sasia e vaksinės qė duhet tė blejmė nė mėnyrė qė tė kemi tė drejtė tė themi qė nė njė farė mėnyre jemi mirė tė mbuluar.
BBC: Sa vaksina do tė blihen?
Anila Godo: Kjo varion. Ka njė lloj thėnie qė thotė qė nėse arrijmė tė vaksinojmė njė tė katėrtėn e popullatės, pra 25 pėr qind, i bie tė jemi tė mbuluar. Ka vende tė tjera tė cilat pretendojnė njė mbulim 100 pėr qind, por tani ne pretendojmė tė jemi gati, kemi njė stok Tamiflu, kemi njė fond gati pėr blerjen e njė sasie vaksine tė cilėn do ta rrisim nė varėsi me ato tė reja qė do na sjellė situata epidemiologjike.
BBC: Nėse flasim me shifra sa ėshtė ky fond znj. Godo?
Anila Godo: Nuk ka rėndėsi se sa ėshtė fondi, sepse qeveria do paguajė ēdo lloj shumė nga buxheti i saj pėr tė plotėsuar kėrkesėn me vaksina.
BBC: Kush do tė vaksinohen tė parėt znj. Godo?
Anila Godo: Duhet tė vaksinohen patjetėr gratė shtatzėna, tė gjithė ata persona qė mė parė kanė paraqitur sėmundje kronike sidomos tė mushkėrive, sepse kėta janė mė tė prirur qė njė virozė tė tillė ta kalojnė shoqėruar me komplikacione. Pastaj ai kontigjent i popullatės me moshėn 15 - 45 vjeē qė janė personat mė aktivė, mė nė lėvizje, mė tė mundshėm pėr tė pasur kontakte mė tė shpeshta, do tė jenė fėmijėt e shėndoshė dhe mė pas grupmoshat mė tė vjetra duke e ulur prioritetin me rritjen e moshės e duke menduar qė njė 70 vjeēar ka kontakte mė tė ulėta dhe mundėsi infektimi mė tė pakta se njė 30-vjeēar qė ėshtė gjithė ditėn nė aktivitet.
BBC: Vaksinimi do tė bėhet falas zonja ministre?
Anila Godo: Vaksinimi patjetėr do tė jetė falas pėr kėto grupe qė i quajmė grupet mė vulnerabėl, por unė si ministre do tė dėshiroja dhe do tė pėrpiqem qė sido qė te jetė vaksina tė jetė edhe nė treg tė lirė njėlloj si vaksinat e tjera sezonale tė gripit. Mendoj qė nuk do tė jetė e kushtueshme, po aq sa janė dhe vaksinat e tjera rreth 10 euro. Pra shume qytetarė kanė plotėsisht mundėsi pėr ta blerė.
BBC: Zonja ministre mendoni se mund tė zgjasė epidemia?
Anila Godo: Kjo ėshtė e vėshtirė tė thuhet sepse kjo epidemi - pandemi tashmė, ka shkallėzimin e saj, njė gjė ėshtė e sigurtė qė kjo pandemi pati njė shpejtėsi tė madhe tė pėrhapjes mė shumė se ēdo grip tjetėr, tė cilit i ėshtė dashur tė paktėn 6 muaj tė kalojė nė fazėn e pandemisė. Sesa kjo pandemi do tė zgjasė kjo ėshtė e vėshtirė tė thuhet.
BBC: Nėse flasim gjithmonė me shifra, sa persona mund tė preken nga ky grup nė Shqipėri?
Anila Godo: Mė e keqja qė thuhet nga OBSH-ja, ėshtė qė 1 ndėr 5-6 persona mund tė preket, pra duket njė shifėr e madhe, por e mira ėshtė qė njė pjesė e madhe e personave qė do tė preken, ndoshta do ta kalojnė gripin edhe pa e kuptuar.
BBC: Nė disa media ėshtė hedhur hija e dyshimit se tashmė rasti i parė nė Shqipėri mund tė jetė shfaqur, por priten pėrgjigjet e analizave. Sa e vėrtetė ėshtė njė gjė e tillė?
Anila Godo: Personalisht si punonjėse e vjetėr nė mjekėsi them qė ka shumė mundėsi qė gripi tė jetė edhe nė Shqipėri, duke qenė se ėshtė edhe nė vendet fqinjė, duke qenė se ėshtė faza qė vijnė shumė emigrantė, studentė, duket si e ēuditshme qė akoma nė Shqipėri mos tė kemi konfirmimin e rastit tė parė.
Pra, unė mendoj qė gripin ndoshta mund ta kemi edhe nė Shqipėri, mund tė jenė forma tė lehta, por sido qė tė jetė deri tani para 4 ditėsh ne kemi marrė 70 mostra nga 70 persona tė dyshuar dhe nuk ka rezultuar asnjė pozitiv. Sė fundmi janė edhe disa persona kėto 2 ditė, 8 persona tė dyshuar dhe presim pėrgjigjen deri nesėr.
No Comment.