Djali merr vendim tė prerė qė ta largon nėnėn e vet plakė nga jeta e tij! E hipi mbi shpinėn e tij dhe u nis drejt njė kodre tė madhe! Rrugės pėr nė kodėr, kalonte nėpėr male me shumė pemė dhe rrugica tė egra. Nėna, e cila ishte mbi shpinėn e tė birit, rrugės i kėpuste degėt e pemėve dhe fletėt e tyre, dhe ato i hidhte nė tokė! Pasi qė arrin nė maje tė kodrės, i biri e le nėnėn tė vetme, pa ushqim dhe pije, me qėllim qė sa mė shpejt tė vdes!
E merr rrugėn pėr tu kthyer nė shtėpi, mirėpo ndalet i hutuar! E kuptoi se rrugėn e kishte humbur dhe nuk dinė si tė kthehet! Nė ato momente, nėna e thėrret me gjithė butėsi dhe mėshirė duke i thėnė: O biri im, nga frika pėr ty qė mos ta humbsh rrugėn kur tė kthehesh, rrugės i hidhja nė tokė degėt dhe fletėt e pemėve, qė kur tė kthehesh tė shkosh sipas gjurmėve tė tyre, dhe tė mbėrrish mirė e shėndoshė deri nė shtėpi! Shko o biri im!!.
Djali kur e pa kėtė qėndrim tė nėnės sė vet, e vėrejti gabimin e tij, dhe sytė iu mbushėn lot. E mori nėnėn, dhe pėrsėri e hipi mbi shpinė, dhe e dėrgoi nė shtėpi, mirėpo kėtė herė duke e nderuar dhe respektuar.
Pėr ēudi!! Ai mendonte nė vdekjen e saj, kurse ajo nė sigurinė e tij!!
Sa madhėshtore qė ėshtė zemra e nėnės!!
O Zot, ruaji nėnat e tona dhe prindėrit tanė!