Nėse sytė janė dritarja e shpirtit, studime tė reja pretendojnė se ato janė dritarja e shėndetit tonė. Njė numėr i madh studimesh tregojnė se ngjyra e syve ndikon ndaj mėnyrės se si ne e ndiejmė dhimbjen, dhe madje edhe si priremi ndaj sporteve tė ndryshme.
Sipas studiuesve nė Universitetin "Pittsburgh", femrat qė kanė sy me ngjyrė tė lehtė (blu, tė gjelbėr), pėrjetojnė mė pak dhimbje gjatė lindjes krahasuar me gratė me sy tė errėt. Njerėzit me sy ngjyrė blu dhe tė gjelbėr, konsumojnė mė shumė alkool, se sa njerėzit me sy tė zinj dhe kafe tė errėt.
Arsyeja pėr kėtė gjendet tek gjenet. Njė profesor nė shkencat Biomolekulare nė Liverpool, nė Universitetin "John Moores" ka thėnė se ngjyra e syve ėshtė e bazuar nė 12-13 variacione tė gjeneve tė njerėzve.
Marrim shembullin e melaninės, pigmentit qė e bėn ngjyrėn e syve tė errėt. Ajo jo vetėm qė i bėn njerėzit mė tė ndjeshėm ndaj alkoolit, por gjithashtu ndihmon nė rritjen e reagimeve ose impulseve tė shpeshta nė tru. Prandaj pėrgjithėsisht njerėzit me sy tė errėt janė mė tė mirė nė sporte si basketbolli.
Njė studim i ngjashėm i bėrė nė Universitetin "Louisville" zbuloi reagimet e ngadalshme, jo impulsive tek njerėzit me sy nė ngjyrė tė lehtė, qė i ndihmon ata tė jenė mė tė prirur nė planifikime, studime dhe luajtjen golf. /ikub/