Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga 
Ka njė seri tė madhe tė iluzioneve optike qė bėn objektet tė paraqiten si njė labirint, tė ndryshojnė ngjyrė dhe tė lėvizin nė mėnyrėn e tyre por ky mund tė jetė mė i fuqishmi prej tyre
Video e cila krijon atė ēfarė dimė si njė lėvizje pas efekteve (MAE) dhe ėshtė njė fenomen qė quhet iluzion i ujėvarės pasi qė ėshtė krijuar nga ujėvara Foyers nė Skoci mė 1834.Kjo shkakton qė qelizat nė tru tė bėhen tė ndjeshme pėr drejtimin dhe lėvizjen si nė rrotė, e cila mė pastaj aktivizon qelizat qė i pėrgjigjen drejtimit tė kundėrt.
Kjo bėn qė objekti e palėvizshme tė paraqiten sikurse lėvizin.
Iluzioni nė vetvete nuk ėshtė i ri. Ėshtė parė pėr herė tė parė nė tekstet e grekėve, edhe pse origjina e tij mund tė debatohet.
Shumica e shkencėtarėve pajtohen qė i pari qė e ka pėrmendur iluzionin vizual ėshtė Aristoteli nė veprėn e tij Parva Naturalia, por lėvizja e spirales se pėr herė tė parė ėshtė paraqitur nga Lucretius nė poezinė e tij De Rerum Natura.
Pėrshkrimi i parė i qartė i njė lėvizje me efekt tė mėpastajmė ėshtė paraqitur nga Jan Evangelista Purkyne mė 1820, i cili e kishte vėrejtur atė pasi kishte parė njė paradė kavalerie.
Robert Addams mandej vėzhgojė dhe i raportojė efektet e tjerė mė 1834 derisa kishte parė ujėvarėn e Foyers nė Skoci. Ky demonstrim ishte krijuar nga njė pamje e tij tė ujėvarės Foyers.
Addams kishte vėrejtur qė efekti mund tė shikohet kur fillon ta shikoni ngulazi ujėvarėn dhe pa ndėrprerė.
Versione tė spirales mandej janė pėrdorur edhe nė vitin 1849 nga fizikani belg, Joseph Plateau.
Nė njė video mund tė shikoni unazat e jashtme qė lėvizin nė drejtim tė kundėr tė akrepave tė orės.
Forma e pesė pikave tė unazės qė lėvizin nė drejtim tė akrepave tė orės, derisa shkronjat paraqiten nė qendėr.
Po ashtu ka edhe njė tjetėr qark spiral rreth shkronjave.
Efekti pas lėvizjes (MAE) mund tė shpjegohet mė ndryshimin vizual tė neuroneve qė i pėrgjigjen mėnyrės sė zakonshme tė lėvizjes si pjesė brenda njė imazhi.
Nė tru, ka qeliza qė preferojnė tė pėrgjigjen ndryshe ndaj kėtij drejtimi dhe si provė u drejtuar nga imazhi apo stimuli.
Pėr shembull, ka qeliza nė tru qė janė tė ndjeshme ndaj lėvizjes nė drejtim tė akrepave tė orės, por ka po ashtu qeliza tė ndjeshme qė e perceptojnė lėvizjen nė drejtim tė kundėr.
Kur nuk ka asnjė lėvizje brenda imazhit, kėto qeliza afėrsisht prodhojnė tė njėjtėn pėrgjigje.
Por nė rastin e njė iluzioni tė thjesht MAE, derisa rrathėt rrotullohen nė anėn e akrepave tė orės, qelizat janė tė ndjeshme tek ky drejtim duke pėrdorur energjinė e cila lodhet.
Kur rrotullimi ndalon, qelizat e ndjeshme duket se marrin drejtimin kundėr tė akrepave tė orės ku bėhen aktive nė pėrpjekje pėr ta kthyer baraspeshėn.
Kjo shkakton madje edhe njė gjėra tė palėvizshme qė shikohen sikurse po lėvizin nė anėn e kundėrt, apo nė anėn e kundėr tė akrepave tė orės sė paku pėr njė kohė tė shkurtėr.
Sa mė shumė qė zgjat rrotullimi, aq mė shumė do tė lodhen qelizat e trurit, dhe edhe mė shumė qelizat e kundėrta do tė aktivizohen duke u pėrpjekur qė tė rregullojnė jo baraspeshėn e energjisė.
Nė kėtė rast, nė videon e paraqitur, tė shkarkuar nga Forumi Shkencor, duke u fokusuar nė atė qė shkaktojnė shkronjat nė qeliza qė tė rrinė nė melodi me lėvizjen.
Lėvizjet e ndryshme nė klip shkaktojnė lodhjen e qelizave nė shpejtėsi tė ndryshme dhe gjatėsia e klipit krijon njė iluzion qė shkakton atė qė objektet ne na duket se lėvizin nė anėn e kundėrt.
Kjo shpjegon se pse efekti mund tė zgjat pėr kohė tė duhur. Video vjen me njė paralajmėrim qė mund tė kėtė efekt pėr disa sekonda edhe tek ne, por kjo mund tė zgjas edhe mė shumė.
Mendohet qė ngjyra e palėvizshme tė bardh dhe tė zeza tė quajtur pas imazhe krijojnė nė qelizat nervore dhe ndikojnė nė retinė.
Kjo do tė thotė qė pas imazhet nuk transferohen nga njė sy tek tjetri.
Mirėpo, hulumtimi nė majmun tregon qė neuronėt qė i pėrgjigjen njė lėvizje vizuale dhe drejtimi ndodhin nė kortekstin fillestar vizual.
Ky sugjerim qė lėvizja ka njė efekt tė pasme ėshtė kortikal dhe jo retinal, si pasojė e procesit.
Njė tjetėr iluzion i njėjtė qė pėrdorė drejtimin e qelizave quhet Ndryshim i Rrotullimit.
Triku ka origjinė qė ėshtė prezantuar nė konference e Society for Neuroscience mė 2008 dhe ėshtė aq e famshme saqė, neurologėt, psikologėt dhe filozofėt e kanė studiuar pse ndodh ky ndryshim vizual nė kėto vite.
Kemi dy burime tė lėvizjeve vizuale qė prezantojnė njė iluzion.
Kjo pėrfshin edhe rrathėt vetvetiu, shiritat brenda ēdo rrethi e njohur qė ēfarė quhet lėvizje e parė: dhe rregull i dytė.
Shiritat e bardhė dhe tė zi nė klip lėvizin rreth njė aksi dhe kėto lėvizje sillen rreth njė pike qendrore.
Shirat nga ana e dorės sė djathtė, apo tė kuqtė, lėvizin nė drejtimin e njėjtė si tė kripit, por nė anėn e djathtė, apo anėn e verdhė, ana e shiritit lėviz nė anėn e lundėr.
Duke shikuar nė unazėn e rrethit, truri i jonė e vėren lėvizjen e kėtyre rrathėve, por jo shiritat dhe si rezultatet pėr tė qarqet lėvizin nė drejtim tė kundėr tė akrepave tė orės.
Nė kėtė shembull, shiritat paraqiten me tepėr tė rrahura sesa nė lėvizje.
Megjithatė, kur ju e shikoni nė unazė nė vizionin periferik, truri e paraqet lėvizjen e shiritave brenda rrathėve, kurse rrethi paraqitet duke lėvizur nė tė njėjtin drejtim si shiritat, apo nė drejtim tė akrepave tė orės.
