Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Nė letėrsinė angleze, rrėfehet njė ndodhi e cila u mėsohet fėmijėve nė shkollė.
Gjatė luftės sė dytė botėrore, ushtarėt britanikė ndiheshin tė rraskapitur, me moral tė rėnė dhe u mungonte vullneti pėr tė vazhduar luftėn.
Shumė prej tyre ndiheshin tė pashpresė dhe ishin tė gatshėm qė edhe tė vdisnin, vetėm tė mos luftonin mė.
Njė nga gjeneralėt e luftės, duke menduar mbi njė stimulim, i erdhi nė mendje njė ide interesante.
Ai mendoi qė ēdo ushtar ta lidhė me korrespondencė me njė femėr. Kėshtu, ai u kėrkoi vajzave angleze qė tė lidhen me njė nga ushtarėt nė frontin e luftės, ti shkruajė dhe ti japė kurajė.
Si gjithė ushtarėt e tjerė, edhe personazhi i kėsaj ndodhie lidhet me njė vajzė dhe kishte me tė korrespondencė tė rregullt.
Edhe pse nuk ishin parė asnjėherė, lidhjet e tyre u forcuan, saqė tashmė filluan tė lidhen edhe emocionalisht me njėri-tjetrin.Ndėrsa lufta po mbyllej, personazhi ynė i shkruan tė dashurės sė tij se do tė ktheje sė shpejti nė Londėr dhe se dėshironte tė martohej me tė.
Vajza i shkroi se akoma nuk ishin parė dhe nuk ishin pėlqyer fizikisht. Megjithatė, ushtari i shkruan gjithė mirėnjohje dhe besnikėri se ajo e kishte shpėtuar nga vdekja e sigurt, me inkurajimet dhe ngritjen e moralit.
Duke parė vendosmėrinė e tij, vajza i shkroi:
- Kam frikė se kur tė mė shohėsh nuk do mė pėlqesh. Prandaj, unė do tė pres tek stacioni i trenit dhe nė xhepin tim tė majtė do tė mbaj njė trėndafil tė kuq. Nėse tė pėlqen pamja ime, qėndro dhe mė fol, nė tė kundėrt largohu pa mė folur, qė mos mė thyesh zemrėn mė shumė.
Sa mė shumė qė treni afrohem me stacionin ku do tė zbriste, zemra e ushtarit tonė e shtonte ritmin e rrahjes.
- Vallė si do tė ishte ajo qė i kishte dhėnė zemėr dhe inkurajuar? A do tė ishte e bukur siē shpresonte, apo e shėmtuar?
Me tė zbritur nga treni, ai u pėrball me njė vajzė qė mbante njė trėndafil nė xhepin e majtė tė xhaketės. Ai mbeti i hutuar pėr njė farė kohe, pasi vajza qė shihte ishte njė shėmtarake qė nuk e kishte shoqen. Vajza qė kishte pėrballė, nuk kishte asgjė tė pėrbashkėt me atė qė ai kishte imagjinuar gjatė gjithė atyre viteve.
Kjo e bėri qė ta injorojė atė dhe menjėherė u nis pėr nė shtėpi. Pasi kishte bėrė disa hapa, u ndal dhe mendoi me vete:
- Ku ėshtė besnikėria dhe mirėnjohja pėr atė qė i kishte qėndruar pranė, e kishte inkurajuar dhe i kishte dhėnė zemėr?Vėrtet qė qenka shumė e shėmtuar, por ajo mė shpėtoi jetėn.
Nė fund, ai vendos qė tė jetė besnik dhe mirėnjohės me atė qė e kishte shpėtuar nga vdekja e sigurt. Kėshtu, ai kthehet, qėndron para vajzės dhe i thotė:
- Unė jam personi tė cilin po kėrkon. Vajza i buzėqeshi dhe ia ktheu:
- Por unė nuk jam ajo qė kėrkon ti. Vajza qė kėrkon ti ėshtė ajo vajza e bukur atje. Ėshtė ajo qė ma dha trėndafilin ta mbaj nė xhep, qė tė testojė nėse je besnik dhe mirėnjohės apo jo.
Gjatė luftės sė dytė botėrore, ushtarėt britanikė ndiheshin tė rraskapitur, me moral tė rėnė dhe u mungonte vullneti pėr tė vazhduar luftėn.
Shumė prej tyre ndiheshin tė pashpresė dhe ishin tė gatshėm qė edhe tė vdisnin, vetėm tė mos luftonin mė.
Njė nga gjeneralėt e luftės, duke menduar mbi njė stimulim, i erdhi nė mendje njė ide interesante.
Ai mendoi qė ēdo ushtar ta lidhė me korrespondencė me njė femėr. Kėshtu, ai u kėrkoi vajzave angleze qė tė lidhen me njė nga ushtarėt nė frontin e luftės, ti shkruajė dhe ti japė kurajė.
Si gjithė ushtarėt e tjerė, edhe personazhi i kėsaj ndodhie lidhet me njė vajzė dhe kishte me tė korrespondencė tė rregullt.
Edhe pse nuk ishin parė asnjėherė, lidhjet e tyre u forcuan, saqė tashmė filluan tė lidhen edhe emocionalisht me njėri-tjetrin.Ndėrsa lufta po mbyllej, personazhi ynė i shkruan tė dashurės sė tij se do tė ktheje sė shpejti nė Londėr dhe se dėshironte tė martohej me tė.
Vajza i shkroi se akoma nuk ishin parė dhe nuk ishin pėlqyer fizikisht. Megjithatė, ushtari i shkruan gjithė mirėnjohje dhe besnikėri se ajo e kishte shpėtuar nga vdekja e sigurt, me inkurajimet dhe ngritjen e moralit.
Duke parė vendosmėrinė e tij, vajza i shkroi:
- Kam frikė se kur tė mė shohėsh nuk do mė pėlqesh. Prandaj, unė do tė pres tek stacioni i trenit dhe nė xhepin tim tė majtė do tė mbaj njė trėndafil tė kuq. Nėse tė pėlqen pamja ime, qėndro dhe mė fol, nė tė kundėrt largohu pa mė folur, qė mos mė thyesh zemrėn mė shumė.
Sa mė shumė qė treni afrohem me stacionin ku do tė zbriste, zemra e ushtarit tonė e shtonte ritmin e rrahjes.
- Vallė si do tė ishte ajo qė i kishte dhėnė zemėr dhe inkurajuar? A do tė ishte e bukur siē shpresonte, apo e shėmtuar?
Me tė zbritur nga treni, ai u pėrball me njė vajzė qė mbante njė trėndafil nė xhepin e majtė tė xhaketės. Ai mbeti i hutuar pėr njė farė kohe, pasi vajza qė shihte ishte njė shėmtarake qė nuk e kishte shoqen. Vajza qė kishte pėrballė, nuk kishte asgjė tė pėrbashkėt me atė qė ai kishte imagjinuar gjatė gjithė atyre viteve.
Kjo e bėri qė ta injorojė atė dhe menjėherė u nis pėr nė shtėpi. Pasi kishte bėrė disa hapa, u ndal dhe mendoi me vete:
- Ku ėshtė besnikėria dhe mirėnjohja pėr atė qė i kishte qėndruar pranė, e kishte inkurajuar dhe i kishte dhėnė zemėr?Vėrtet qė qenka shumė e shėmtuar, por ajo mė shpėtoi jetėn.
Nė fund, ai vendos qė tė jetė besnik dhe mirėnjohės me atė qė e kishte shpėtuar nga vdekja e sigurt. Kėshtu, ai kthehet, qėndron para vajzės dhe i thotė:
- Unė jam personi tė cilin po kėrkon. Vajza i buzėqeshi dhe ia ktheu:
- Por unė nuk jam ajo qė kėrkon ti. Vajza qė kėrkon ti ėshtė ajo vajza e bukur atje. Ėshtė ajo qė ma dha trėndafilin ta mbaj nė xhep, qė tė testojė nėse je besnik dhe mirėnjohės apo jo.
