Anėtari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, Dana Rohrabacher, i cili dikur ka qenė shkrues i fjalimeve tė presidentit Ronald Regan, ka vlerėsuar se e vetmja zgjidhje funksionale pėr stabilizimin e rajonit tė Ballkanit do tė ishte njė shkėmbim territoresh mes Kosovės dhe Serbisė.
Rohrabacher, njėri nga tė paktėt anėtarė tė Kongresit amerikan qė ushtron serfin, sportin e rrėshqitjes mbi dallgė, ėshtė po ashtu ndėr tė paktėt sot nė Kongres qė interesohet pėr ēėshtjet e Ballkanit. Ai mendon se plagėt nė atė pjesė tė Evropės nuk janė shėruar.
"Ne kėtu nė Amerikė qė mbėshtetėm pavarėsinė e Kosovės u pėrpoqėm shumė dhe unė jam krenar qė isha pjesė e tyre. Por puna do tė quhet e mbaruar vetėm kur nė rajon tė ketė normalitet, i cili ende nuk ėshtė arritur", ka thėnė Rohrabacher nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės, ku ka folur pėr gjendjen nė Ballkan.
Kongresmeni thotė se ka ende disa njerėz tė cilėt nuk kanė arritur nė pėrfundimin qė transformimi i ish-Jugosllavisė ka marrė fund. Ai i referohet mes tė tjerave edhe tensioneve qė herė pas here acarohen nė Luginėn e Preshevės, njė rajon nė jug tė Serbisė, i banuar kryesisht nga shqiptarėt.
Zgjidhja, sipas kongresmentit Rohrabacher, do tė ishte njė shkėmbim i ndershėm territoresh mes Serbisė dhe Kosovės. "Ėshtė e nevojshme tė arrihet njė mirėkuptim i pėrgjithshėm, njė marrėveshje mes Serbisė dhe Kosovės qė tė pėrfshijė njė shkėmbim territoresh. Ato rajone qė janė pranė kufirit dhe mbizotėrohen nga njė popullsi shqiptare, tė bėhen pjesė e Kosovės. Ndėrkohė, ato zona nė Kosovė qė ndodhen nė veri tė lumit Ibėr dhe pranė kufirit me Serbinė e qė banohen kryesisht nga serbė tė bėhen pjesė e Serbisė".
Qeveria amerikane vazhdimisht i ka hedhur poshtė idetė pėr ndryshime kufijsh nė Ballkan, duke thėnė se kjo do tė sillte njė reaksion zinxhir. Rohrabacher, i cili ka qenė ndėr tė parėt qė i kėrkoi administratės tė armatoste Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, nuk ėshtė dakord.
"Qeveria amerikane prej kohėsh ka qenė kundėr ēdo ndryshimi nė kufijtė e vendeve. Neve na u desh ta kapėrcejmė kėtė kur u bė mjaft e qartė se populli i Kosovės do tė masakrohej nėse do tė vazhdonim tė mbanim njė qėndrim tė tillė", tha ai.
Kėtė qėndrim tė Rohrabacherit e mbėshtet edhe lobistja e Lidhjes Civile Shqiptaro-Amerikane, ekspertja juridike Shirley Cloyes DioGuardi. Ajo thotė se sugjerimi i kongresmenit Rohrabacher ėshtė njė ide e guximshme:
"Status-quoja nuk funksionon. 10 vjet mė parė, ishte kongresmeni Rohrabacher i cili qėndronte nė linjėn e parė bashkė me tė tjerė si kongresmenėt Tom Lantosh, Ben Gilman dhe Henry Hyde, mė pas edhe senatori Joe Biden tė cilėt bėnė thirrje pėr pavarėsinė e Kosovės nė njė kohė kur komuniteti ndėrkombėtar, madje edhe administratat amerikane ishin kundėr. Sot ai ėshtė pėrsėri nė linjėn e parė. Nė qoftė se Beogradi do tė insistojė pėr tė marrė veriun e Kosovės atėherė edhe shqiptarėt duhet tė insistojnė pėr Preshevėn, Medvegjėn dhe Bujanocin", ka vlerėsuar ajo.
Kongresmeni Rohrabacheri referohet njė dokumenti tė rėndėsishėm tė historisė amerikane: "Njė territor nė vetvete nuk ka tė drejta. Asnjė vend nuk ka tė drejta mbi tokėn. Janė vetėm njerėzit ata qė kanė tė drejta. Dhe nėse shumica e njė populli nė njė territor tė caktuar nuk dėshiron tė jetė pjesė e njė qeverie tjetėr ata kanė tė drejtėn qė u jep qenia shumicė pėr tė marrė vendim dhe pėr t'u bėrė tė lirė e tė pavarur. Mos po citoj kėtu Deklaratėn amerikane tė Pavarėsisė apo jam duke shpjeguar njė parim tė qeverisjes? Qė tė dyja. Mendoj se Amerika duhet t'i kthehet pėrsėri kėtij parimi por ne druhemi shumė se mos bėhen ndryshime tė cilat pastaj mund tė dalin jashtė kontrollit", ka thėnė ai.
No Comment.