BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Miti i “Pėrtej sė majtės dhe sė djathtės”

    Albatros
    Albatros
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫

    <b>Shteti</b> Shteti : Francė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Male
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 12/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 19030
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 37314
    <b>Votat</b> Votat : 106
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : Nuk eshte e rendesishme te thuash ate qe mendon . Por te mendosh mire ate qe thua.

    03082009

    Buzqeshje Miti i “Pėrtej sė majtės dhe sė djathtės”

    Mesazh nga Albatros

    Nė tregun mediatik e politik shqiptar ka disa kohė qė flitet e diskutohet pėr sloganin e ri tė Partisė Socialiste, dhe mbi tė gjitha tė kryetarit Edi Rama, “pėrtej sė majtės e sė djathtės”. I frymėzuar nga libri i Anthony Giddens, “The Third Way” (Rruga e tretė), slogani pėrdoret pėr tė treguar reformimin e Partisė Socialiste dhe tė majtės nė periudhėn post-Nano.
    E megjithatė, gjatė gjithė kėsaj kohe nuk u dha asnjėherė ndonjė shpjegim i qartė se ē’do tė transformohej konkretisht nėpėrmjet aplikimit tė kėtij slogani nė politikat e Partisė Socialiste. Me gjithė interesin e medias, edhe tani qė fushata ka filluar dhe programet janė bėrė disi publike, Partia Socialiste akoma nuk ka dhėnė ndonjė shpjegim se ē’do tė thotė konkretisht slogani.
    Ai thjesht paraqitet si instrumenti i ndryshimit, si ēelėsi i zgjidhjes sė problemeve tė Shqipėrisė. Mė tej, askush nuk di tė thotė detaje. Por, ndėrkohė, a ėshtė me tė vėrtetė ky slogan zgjidhja pėr tė cilėn shqiptarėt kanė vite qė presin?
    Obama
    Njė nga rrugėt e pakta qė ėshtė pėrdorur pėr tė justifikuar kėtė slogan ėshtė ideja se edhe presidenti i ri i SHBA, Barak Obama, ka ndjekur njė strategji tė ngjashme nė fushatėn presidenciale, se edhe ai ėshtė inspiruar prej “pėrtej sė majtės e sė djathtės”. Po a ėshtė i vėrtetė njė pretendim i tillė? Absolutisht jo!
    E para, Barak Obama nuk ėshtė ideologjikisht “pėrtej sė majtės e sė djathtės”. Ai ėshtė thellėsisht pėrfaqėsues dhe pėrkrahės i sė majtės, e kėtu sigurisht nuk ka asgjė tė keqe. Si senator i shtetit tė Illinois nė Kongres, Barak Obama nė karrierėn e shkurtėr dyvjeēare kishte njė rekord votimesh pro tė majta. Nga studimet e bėra mbi mėnyrėn e votimit, ai konsiderohej si kandidati mė liberal (nė politikėn e SHBA termi liberal ėshtė thuajse njė sinonim pėr tė majtėn) nė Kongres. Gjatė fushatės presidenciale Obama premtoi njė rritje tė madhe tė shpenzimeve buxhetore dhe njė fryrje tė administratės federale, tė ngjashme me atė tė presidentit Lyndon Johnson nė vitet ‘60. Premtimet, si dhe politikat e tij ishin shumė larg “pėrtej sė majtės e sė djathtės”. Ato ishin politika thellėsisht tė majta, qė kishte kohė qė nuk dėgjoheshin nė arenėn politike amerikane.
    E dyta, Barak Obama nuk fitoi se ishte aplikues i “pėrtej sė majtės e sė djathtės”. Si ēdo kandidat demokrat, ai ishte thellėsisht i padėshiruar nga shtresat tipike republikane; evangjelistėt e krishterė, bizneset e mėdha dhe libertarianėt (tė djathtėt klasik, qė kėrkojnė njė ndikim minimal tė shtetit). Shtetet e jugut dhe tė zonave malore e fushore tė perėndimit votuan si zakonisht kandidatin republikan, John McCain. Obama nuk fitoi as sepse ishte shumė mė i pėlqyer tek tė rinjtė. Ata tradicionalisht votojnė nė masė kandidatėt demokratė siē bėnė edhe nė 2004 me John Kerryn. N.q.s Obama pėrdori njė fenomen demografik pėr tė fituar, ishte ai me grupet latine, kryesisht hispanike dhe afro-amerikane. Tė parėt janė grupi me rritjen mė tė madhe nė popullsinė e SHBA, tė dytėt tradicionalisht votonin nė njė numėr tė pakėt. Tė dy kėto grupe, tradicionalisht tė margjinalizuara nė SHBA, votuan masivisht Obaman. E megjithatė, tė dy janė grupe qė janė, historikisht, bazė natyrale e sė majtės, e jo shembull pėr tė ilustruar pretendimin “pėrtej sė majtės e sė djathtės”. Obama pėrfitoi nė rrugėtimin e vet presidencial, gjithashtu, nė mėnyrė tė ndjeshme nga kriza financiare. Deri para falimentimit tė Lehman Brothers, sondazhet nxirrnin kandidatėt nė baraspeshė. Kriza financiare e ndryshoi kėtė ekuilibėr, ku, ashtu siē pritej, votuesit dėnuan partinė nė pushtet siē ndodh rėndom nė ēfarėdolloj raste krizash (nė Britani, Gordon Brown, njė i majtė, do pėsojė njė fat tė tillė pėrsėri, sepse pati fatin e keq tė ishte nė pushtet gjatė krizės). Pra, si fitoi Obama? Fitoi siē fitojnė, zakonisht, tė majtėt nė SHBA, duke fituar shtetet e lėkundura e duke pėrfituar nga njė krizė ekonomike. Pėr tė parė njė hartė elektorale vėrtetė «pėrtej sė majtės e sė djathtės» duhet tė kthehemi nė vitin 1996, kur Bill Klinton fitonte nė qytetet e mėdha, nė zonat e jugut, dhe nė shtetet e vetmuara perėndimore siē janė North e South Dakota.
    Pra, Obama as nuk ėshtė mėshiruesi i “pėrtej sė majtės e sė djathtės”, e as nuk pėrfitoi nga aplikimi i ndonjė strategjie tė tillė. Nuk duhet pėrdorur mė ai (Obama) si justifikim pėr sloganin mė tė ri tė politikės shqiptare.
    Shqipėria
    Pasi kemi ezauruar justifikimin e pasaktė pėr njė strategji tė ngjashme me Obaman, ia vlen tė shohim nėse ky slogan ka me tė vėrtetė njė aplikim nė Shqipėri. A ėshtė Shqipėria njė vend pėr rrugėn e tretė tė Giddens? Edhe njė herė, fatkeqėsisht, duhet tė themi absolutisht Jo.
    Shqipėria nuk ka vuajtur ndonjėherė gjatė kėtyre viteve nga diferenca tė thella ideologjike midis partive. Tė shohim pak fushatėn e Partisė Demokratike. Sė pari, ajo ėshtė totalisht e bazuar mbi punėt publike. Janė jo tė pakta rastet kur kandidatėt e PD-sė nėpėr debate televizive harxhojnė minuta tė tėra pėr tė lexuar tė gjithė shpenzimet buxhetore e punėt publike qė ka kryer qeveria gjatė kėtyre viteve. Pėrtej njė debati, nėse kėto shpenzime janė vėrtetė aq tė suksesshme sa pretendojnė demokratėt, duhet tė pranojmė qė kjo vetėm njė fushatė e djathtė nuk ėshtė! Pėrkundrazi ėshtė nė kufijtė e njė fushate komuniste, qė lavdėron “shtetin e gjithpushtetėshėm”. Thuajse asnjėherė qeveritarėt nuk kanė folur pėr raste tė iniciativave tė suksesshme private, tė rritjes sė kapaciteteve teknologjike tė bizneseve shqiptare, apo pėr konkurrueshmėrinė e tyre nė rajon. Berisha e tė tijtė mjaftohen duke pėrmendur faktin qė kanė ulur taksat. Por ndėrkohė njė qeveri e djathtė duhet tė shpenzojė minutazhin duke shpjeguar se si ky fakt e ka ndihmuar iniciativėn private nė vend. Nė fakt ndodh e kundėrta. Bizneset shqiptare vazhdojnė ta kenė tė vėshtirė tė konkurrojnė me rivalėt e tyre rajonalė, por qeveria mjaftohet me pėrmendjen e punėve publike tė shumta qė ka kryer. Quajeni tė suksesshme, quajeni tė nevojshme, por vetėm tė djathtė mos e quani njė politikė tė tillė.
    Sė dyti, janė jo tė pakta rastet kur demokratėt kanė akuzuar socialistėt nėpėr debate pėr krijim pasurie dhe pėr kontrolle biznesesh. Megjithėse kėto raste, nėse janė krijuar pėr shkak tė pėrdorimit tė pushtetit, duhen denoncuar nė prokurori, ėshtė e qartė qė nuk ėshtė ai qėllimi i demokratėve. Ata duan t’i godasin politikisht rivalėt e tyre si njerėz tė kamur e, pėr rrjedhojė, pa asnjė lidhje me qytetarėt e thjeshtė shqiptarė. Thėnė shkurt, ėshtė njė luftė klasash e ditėve tė sotme. Eshtė fatkeqėsi qė 20 vjet pas vendosjes sė sistemit kapitalist, nė Shqipėri shihet akoma si dizavantash publik e politik krijimi i pasurisė, ndėrkohė qė duhet tė jetė e kundėrta. Kur kėtė e pėrdor politikisht partia qė duhet tė jetė e djathtė, e kupton qartė se vetėm me koherencė ideologjike nuk kemi tė bėjmė. Nė fakt, ėshtė Partia Socialiste ajo qė gjatė kėtyre viteve ka qenė mė e hapur ndaj biznesit, bile duke bashkėpunuar edhe nė nivel politik me biznesmenė tė shumtė. Mund tė shkojmė akoma mė tej, Partia Demokratike ka humbur mbėshtetjen e shtresave tipike tė djathta si ish-pronarėt e ish-tė pėrndjekurit, e megjithatė nėpėr disa sondazhe ėshtė nė avantazh dhe votohet masivisht nga disa shtresa mjaft tė varfra. Quajeni si strategji tė zgjuar, quajeni si strategji tė nevojshme, po vetėm tė djathtė mos e quani, JO.
    E pra, nė Shqipėri nuk kemi tė bėjmė me ndarje tė thella ideologjike as tė elektoratit, as ndėrmjet partive. Shqipėria ka shumė probleme, por ndarjet ideologjike nuk janė njė nga ato. Natyrshėm lind pyetja, ē’kėrkon tė zgjidhė njė slogan qė as nuk ėshtė kopjuar drejt e as nuk gjen ndonjė lloj aplikimi konkret nė terrenin politik shqiptar? Pak, ose aspak, ėshtė pėrgjigja mė e duhur. Si pėrfundim mund tė themi qė klasa politike shqiptare ėshtė modernizuar jo pak kėtė dekadė. Qėndrimet janė mė tė moderuara, fushatat gjithmonė e mė perėndimore, por vetėm kaq. Mungojnė akoma lidhjet e qarta politike – botė akademike qė duhet t’i furnizonin partitė me ide konkrete pėr t’i pėrdorur gjatė qeverisjes nė zgjidhjen e problemeve. Partitė shqiptare kanė mėsuar mirė se ē’duhet tė bėjnė pėr tė ardhur nė pushtet, por akoma dinė shumė pak se ē’duhet tė bėjnė ditėn qė vijnė nė pushtet. Slogani “pėrtej sė majtės e sė djathtės” ėshtė rasti mė i fundit i kėsaj situate.
    Share this post on: reddit

    No Comment.

      Similar topics

      -

      Ora ėshtė 15/11/2024, 08:14