Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga 
Numri i femrave mbipeshė sa vjen dhe rritet, e si pasojė ato vuajnė edhe nga diabeti. Nė krahasim me dhjetė vite mė parė, pinė dhe tymosin mė shumė (statistikat e duhanpirėseve mbi moshėn 15- vjeēare kanė arritur 16,63%) dhe konsumojnė njė sasi antidepresivėsh mė tė lartė se meshkujt.Pėr herė tė parė nė jetė, stili i gabuar i jetesės mund tu rrezikojė jetėgjatėsinė. Vajzat e sotme, shumė tė dobėta para duhanit dhe alkoolit, rrezikojnė tė jenė brezi i parė qė do tė jetojnė mė pak se nėnat e tyre, nėse nuk heqin dorė nga kėto vese. Kėto janė tė dhėnat qė dalin nga njė libėr.
"Shėndeti i femrave nė pėrgjithėsi ėshtė mirė, por jo shkėlqyeshėm. Fatmirėsisht ka dy faktorė pozitivė qė duhen theksuar: jetėgjatėsia po rritet dhe nga 2002-2006 vdekshmėria ėshtė ulur nga 1,35 nė 1,16 pėr 10 mijė femra. Tumoret si ai i gjirit, edhe pse nė rritje, nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve diagnostikohen nė kohė. Por nuk mund tė harrojmė rritjen e numrit tė pacientėve tė shtruar nė spital pėr sėmundjet psikiatrike. Gjithashtu ėshtė rritur ndjeshėm edhe pėrqindja e obezitetit, 35%. Por e dhėna mė alarmante mbetet lindja, qė 40 pėr qind tė rasteve kryhet nė mėnyrėn cezariane", thotė njė doktoreshė.
Duke krahasuar kohėt vėrejmė se njė femėr e ditėve tė sotme ndryshon shumė nga ajo e dhjetė viteve mė parė. Ėshtė mė e brishtė, me njė shėndet jo fort tė mirė dhe qė ėshtė shumė e vėshtirė ti qėndrosh pranė nė ēaste vendimtare, si pėr shembull gjatė lindjes. "Nė Francė, vetėm 20 pėr qind e lindjeve bėhen me operacion, ndėrsa nė Britaninė e Madhe 15%. Nė kėto vende sistemi shėndetėsor ėshtė nė standarde mė tė larta", thotė njė gjinekologe.
Sipas njė neuropsikiatre, ēdo vit, 3 milionė persona shtrohen nė spital pėr shqetėsime psikiatrike. Pjesa mė e madhe e tyre janė femra, pasi abuzojnė me antidepresivėt. E dhėna mė e rėndėsishme ka lidhje me ērregullimet nė tė ngrėnė, prej sė cilės vuan edhe 5% pėr qind e popullsisė. "Ky mund tė jetė brezi i parė i femrave gjatė kėtyre 20 vjetėve qė ka njė jetėgjatėsi mė tė ulėt se ajo e nėnave tė tyre. Ka gjasa qė jeta mesatare e njė gruaje, qė deri mė sot ėshtė rritur, tė pėsojė ndonjė ndryshim", thotė njė psikologe. Faktorėt shkatėrrues janė tė shumtė, kryesori mbetet stresi. Siē thuhet shpesh, gruaja ėshtė shtylla e shtėpisė dhe shpesh merr mbi vete aq shumė pėrgjegjėsi saqė mund ta kalojė limitin e durimit.
"Gjithsesi, deri sa nė krye tė strukturave shėndetėsore tė qėndrojnė meshkuj, nuk do tė ketė kurrė ndėrgjegjėsim pėr problemet e femrave", thekson psikologia. Ajo shton se "nevojitet njė sistem tjetėr shėndetėsor, mė tepėr fushata sensibilizuese. Kryesisht femrave tė zonave rurale nuk u kushtohet shumė vėmendje. Ato qė jetojnė nėpėr qytetet e mėdha, tė bombarduara nga programet e kujdesit pėr zemrėn, e dinė pėr shembull se ēfarė ėshtė e mirė pėr tu ngrėnė, por shpesh ushqehen nė mėnyrė tė gabuar, larg dietės mesdhetare dhe bėjnė jetė sedentare. Duhet ti ndihmojmė shumė qė tė luftojnė kėtė tendencė".
Barku, pjesa e trupit mė e urryer te femrat
Zakonisht femrat kanė njė raport tė vėshtirė me barkun e tyre. Pėr 54 pėr qind, pra njė nė dy femra, barku ėshtė problemi kryesor estetik, mė pas vijnė kėmbėt (38%). Ky sondazh ėshtė realizuar nė vitin 2009 nga njė qendėr kėrkimesh pėrmes internetit dhe intervistės i janė pėrgjigjur 19 milionė femra nga mosha 18 deri nė 64 vjeēe.
Rezultatet e sondazhit
Barku mban vendin e parė nė klasifikimin e pjesėve tė trupit, qė sipas vajzave ka ndryshuar mė shumė gjatė pesė viteve tė fundit. Kjo ėshtė konfirmuar nga 29 pėr qind e femrave, njė vlerė pothuajse dyfish, po ta krahasosh me 15 pėrqindėshin e fytyrės, qė pozicionohet nė vendin e dytė. Por nuk mbaron kėtu: ndryshimi ka ndodhur edhe gjatė njė kohe relativisht tė shkurtėr, pėr shembull nė 24 orė, siē shprehen edhe 41 pėr qind e tė intervistuarave. Pra, nėse njė pjesė e mirė e femrave kanė njė raport pozitiv me trupin e tyre, 50 pėr qind jep vlerėsime tė mira, ose maksimale, por nuk mund tė thuhet e njėjta gjė pėr barkun, qė krenare pėr tė janė vetėm 23 pėr qind e fermave.
No Comment.