Po diplomohen nė shkenca dhe emėrohen gjithmonė e mė shumė si menaxhere nė kompanitė e mėdha teknologjike. Nė Amerikė po rritet me ritme tė shpejta prezenca e grave nė sektorėt kyē, edhe pse stereotipat janė ende tė pranishėm. "Kur flitet pėr gratė dhe teknologjinė, Amerikėn apo Europėn, stereotipat janė gjithmonė tė njėjtė: maskiliste". Ėshtė shumė e prerė Cindy Tetro, drejtoresha e "Women in technology", dhe me mendimin e saj bashkohet pjesa mė e mirė e grave qė kanė bėrė karrierė nė kėtė fushė.
Megjithatė, prania e femrave nė sektorėt teknologjikė ėshtė gjithmonė e mė e madhe dhe njėkohėsisht po aq ėshtė numri i atyre qė studiojnė pėr shkenca. Sipas njė kėrkimi tė bėrė nga "Columbia University", ėshtė nė pikun mė tė lartė numri i femrave qė diplomohen nė shkencė, teknologji, inxhinieri dhe matematikė. Femrat nė Amerikė pėrbėjnė sot 50 pėr qind tė tė diplomuarve nė mjekėsi, 75 pėr qind nė veterinari dhe 67 pėr qind nė shkencat natyrale dhe biologjike. Edhe nė PHD, niveli mė i lartė i edukimit pėr Amerikėn, numri i tyre ėshtė nė rritje: rreth 40 pėr qind nė fushėn e inxhinierisė (nė 1966 ishin 8 pėr qind), mė shumė se 30 nė matematikė, 44 nė biologji dhe 22 nė shkencat informatike.
Sipas vlerėsimeve tė Maria Klawe, presidente e "Harvey Mudd College" (njė ndėr kampuset kryesore hi-tech tė SHBA) nė vitin 2011, numri i femrave tė laureuara aty do tė jetė 37 pėr qind; nė "Princeton", 40 pėr qind e tė diplomuarave nė inxhinieri do tė jenė vajza; nė "Mit" rreth 46 pėr qind. "Realiteti ėshtė nė lėvizje tė vazhdueshme", pranon Danah Boyd, kėrkuese e "Microsoft research" nė Universitetin e Harvardit. "Nga nanoteknologjitė tek ajo kompjuterike, gratė po ndryshojnė imazhin e industrisė high-tech dhe tė shoqėrisė sonė".
Sipas institutit tė kėrkimit, "Anita Borg" nė SHBA, sot ka mė shumė se 3 mijė grupe qė luftojnė pėr rritjen e numrit tė grave nė pozicione shumė tė mira nė teknologjinė e lartė; institute si "Borg", qė u dorėzon ēmimin "Women of Vision award" grave qė kanė influencuar nė sektorin teknologjik atje ku ato punojnė, por edhe grupe shkollore, konkurse me ēmime dhe iniciativa pėr tė pėrfshirė gratė nė rrugėn teknologjike tė kombit. Kur flitet pėr tė rinjtė, ėshtė interneti ai qė po ndėrton imazhin e tyre. Aftėsia e grave nė kreativitet dhe dije teknologjike duket se i ka ēmenduar fare meshkujt.
I tillė ėshtė rasti i Janet McGonigal, njė doktorante e re e Universitetit tė Berklit, e konsideruar si guru-ja planetare e dizajnuesve tė videolojėrave, dhe themeluese e kėrkimit pėr ti bėrė pėrdoruesit mė tė lumtur. "Realiteti ėshtė i gjithi i gabuar. Pėrse dizajnuesit e videolojėrave nuk pėrpiqen qė duke zhvilluar lojėra, ti bėjnė pėrdoruesit mė tė lumtur?", tha para pak ditėsh ajo nė njė konferencė nė San Francisko. Vala e gjatė e pushtetit femėror ndihet edhe nė kufirin mė tė largėt tė internetit. Te "Google" ėshtė Marissa Mayer, qė pėr revistėn "Time" ėshtė mishėrimi i thjeshtėsisė dhe aftėsisė sė jashtėzakonshme: nga ajo dalin tė gjitha iniciativat e reja.
Nė "Facebook" shefe ėshtė Sheryl Sanderbg, qė mė parė ka kaluar nga Banka Botėrore dhe "Google", ku prezantoi "AdWords", sistemin publicitar tė motorit tė kėrkimit. Klasifikimi i grave nė botėn e teknologjisė sapo ka nisur.
Ja disa prej protagonisteve:
Sophie Vandebroek, drejtoreshė e "Xerox Corp"
Ajo ėshtė 40 vjeēe, njė femėr elegante dhe plot dinamizėm. Presidente edhe e "Xeox innovaion grup", Sophie Vandebroek kontrollon gjithēka dhe drejton pa problem njė kompani gjigande me 57 mijė punėtorė nė gjithė botėn dhe njė xhiro vjetore prej 17 miliardė dollarėsh drejt njė tė ardhmeje tė sigurt. Laboratorėt e saj sot "nxjerrin" nga "furra" produkte tė tilla si letra e ristampueshme, impiante tė veēanta pėr filtrimin e ujit tė pijshėm dhe metoda pėr tė treguar praninė e substancave helmuese nė ambient.
"Sot nuk ka rėndėsi nėse je femėr apo mashkull. Pėr tė bėrė njė punė mjafton tė jesh i zoti. Sipas tė dhėnave, e ardhmja teknologjike u pėrket grave". Edhe pse mban mbi shpinė njė ngjarje dramatike nė jetėn e saj, si vdekja e bashkėshortit, Sophi nuk e ka dhėnė veten pėr asnjė moment. Belge, me tre fėmijė adoleshentė, mė i vogli vetėm 13 vjeē, me asnjė tė afėrm nė Amerikė. Pėr kėdo tjetėr, njė detyrė e tillė do tė kishte qenė e vėshtirė. Por, si numri njė i "Xerox", vėshtirėsitė janė akoma mė tė mėdha. "I kam shtuar orėt e punės sime dhe u kam kėrkuar fėmijėve qė tė studiojnė shumė. Tė marrim maksimumin nga ēdo burim, kėto janė fjalėt e mia". E diplomuar nė inxhinieri, me doktoraturė nė mikroelekronikė dhe master nė biznes nė "Cornell University", ajo e shfrytėzon deri nė fund njohjen e saj pėr teknologjinė.
Kim Polese, "Spike Source"
Ėshtė njė nga femrat qė ka bashkėpunuar pėr krijimin e software-it Java dhe themelimin e Marimbas. Pėr mė tepėr u ka dhėnė jetė eksperimenteve tė para tė Webcasting. Sot ėshtė anėtare e komitetit shkencor tė "Carnegie Mellon University" dhe presidente e "Spike Source". "Gratė ende lodhen pėr tė bėrė karrierė. E para sepse numri i atyre qė diplomohen nė biznes, fizikė, matematikė dhe kimi mbetet ende i ulėt. Nga ana tjetėr, pėr shkak tė punėve tė bėra tradicionalisht nga gratė pėr vendet ku njerėzit jetojnė nė kushte ndryshe nga tonat, kanė mė pak tė drejta dhe mė pak mundėsi. Duhet tė ketė bursa tė veēanta studimi pėr femrat, sepse kanė njė vizion mė tė qartė pėr realitetin". Nė Silicon Valley gjėrat po ndryshojnė, tregon ajo. "Facebook", "Google", "Youtube", "Flicker" po shprehin njė stil pune mė bashkėpunues dhe po mendojnė mė shumė pėr gratė. Kompanitė nuk kanė mė justifikime pėr tė mos punėsuar programuese, shkencėtare, biologe: tė rritėsh fėmijėt sot, ėshtė bėrė njė detyrė parėsore pėr funksionimin e shoqėrisė amerikane.
Anna Gatti, zėvendėspresidente e "Youtube"
Milaneze, pak mė shumė se 30 vjeēe, ėshtė njė ndėr gratė me tė fuqishme nė botė nė fushėn e teknologjisė sė lartė. I takojnė asaj ndryshimet globale tė "Youtube" dhe pėrgjegjėsia e shitjeve publicitare nė nivel ndėrkombėtar. "Ēfarė ka ndikuar mė shumė nė rrugėn time? Sė pari studimi nė "Standford University". E kuptova se pėrkushtimi ndaj studimeve duhej tė ishte maksimal. Sė dyti, mėsimi qė mora nga paraqitja ime e parė te "Google" ("Youtube" ėshtė blerė nga "Google"), ku kuptova se koha ėshtė njė e mirė shumė e ēmuar. Shpejt kuptova se vėmendja ndaj detajeve ėshtė shumė thelbėsore. Duhet tė studiojmė shumė dhe tė jemi besnike ndaj angazhimeve qė kemi. Zakonisht ne gratė marrim shumė gjėra pėrsipėr, ndaj e ndiejmė veten tė papėrgatitur". Sekreti i suksesit? "Nė jetė duhen bėrė ato gjėra tė cilave mund tu dedikohesh me shpirt".
No Comment.