I lindur nė qytetin e Shkodrės nė qershor tė vitit 1934, Danish Jukni, falė edhe kulturės sė mirėfilltė qė gėzonte familja e tij tregtare nė qytetin verior, qė nė fėmijėri do tė spikaste pėr talentin e tij nė fushėn e pikturės.
Edhe pse ėshtė ndarė nga jeta gjashtė vite mė parė nė moshėn 69 vjecare, Shkodra dhe shkodranėt nuk e kanė harruar asnjėherė piktorin e madh Danish Jukni, artistin e mirėnjohur qė falė talentit dhe stilit perėndimor tė punimeve tė tij, ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme tek artėdashėsit.
Kėto ditė bashkia e Shkodrės e mbėshtetur nga miqtė dhe kolegėt e tij ka ēelur nė Galerinė e Arteve Figurative tė qytetit. njė ekspozitė me disa prej punimeve mė tė mira ndėr vite tė Danish Juknit.
Petriti, nipi i tij, njė nga volejbollistėt mė tė mirė tė Vllaznisė thotė se ia kanė borxh axhės (xhaxhait) tė tyre ta pėrkujtojnė tani qė ai nuk jeton mė.
"Mėnyra mė e mirė pėr ta kujtuar ishte hapja e kėsaj ekspozite ku me kėtė rast u mblodhėn pjesa mė e madhe e shokėve, miqve dhe ish kolegėve tė tij, jo vetėm kėtu nė Shkodėr, por edhe nga Tirana dhe rrethet e tjera tė Shqipėrisė", thotė Petriti duke theksuar se familja "Jukni" ėshtė krenare pėr Danishin, pasi prej tij, sidomos nipėrit dhe mbesat kanė mėsuar shumė.
Petriti dėshiron tė kujtojė se tek axha i tyre, edhe gjatė periudhės sė diktaturės kanė parė vazhdimisht pikėpamje demokratike dhe perėndimore, pikėpamje kėto qė me veprat e tij ia ka pėrcjellė edhe publikut tė gjerė.
"Ne jemi nė hapat e parė dhe po fillojmė tė nxjerrim diēka nga puna e tij, pasi shumė nga veprat me tė cilat ai ka marrė titujt, ndodhen nė Galerinė e Arteve Tiranė apo zbukurojnė institucione tė rėndėsishme tė vendit" tė thotė Petriti.
I lindur nė qytetin e Shkodrės nė qershor tė vitit 1934, Danish Jukni, falė edhe kulturės sė mirėfilltė qė gėzonte familja e tij tregtare nė qytetin verior, qė nė fėmijėri do tė spikaste pėr talentin e tij nė fushėn e pikturės.
Talentin e tij do ta zbulonte fillimisht piktori i mirėnjohur Zef Kolombi, dhe mėsimet e para tė pikturės i mori pikėrisht prej tij. Prindėrit e tij, duke dalluar talentin e tė birit vendosnin qė Danishi tė shkollohej pėr pikturė pranė Liceut Artistik "Jordan Misja" nė Tiranė, e fill pas saj nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Krakov tė Polonisė.
Pas kthimit nė Shqipėri, Danishi do tė vijonte punėn e tij nė Tiranė e mė pas nė Shkodėr nė vitet e mėpasshme duke treguar nivelin e njė piktori bashkėkohor.
Bashkėudhėtare me tė nė qė prej viteve tė kthimit nga Polonia do tė ishte edhe vajza polake Danuta, bashkėshortja e tij, e cila u bė njė nga mjeket pediatre mė tė njohura nė Shkodėr.
"Ajo ka qėnė syri i parė qė shikonte pikturat e mia dhe, meqė njihte preokupimiet e lexonte tė njėjtat libra si unė, gjithmonė mė thoshte diēka. Edukaka, kultura dhe kėrkesat e saj tė larta si mjeke, mė krijonin njė atmosferė tė tillė ku unė e ndjeja veten si banor i botės perėndimore. Mandej i kishim tė njėjta edhe pėlqimet, lulet, kafshėt, malet, detin." shprehet danishi pėr bashkėshorten e tij, nė njė intervistė tė dhėnė sa ishte gjallė, tė cilėn na e servir Petriti, nipi i tij.
"Piktori Danish Jukni shquhet pėr penelatė nė koloristike, e cila ėshtė edhe ėshtė edhe karakteristikė e punimeve tė tija nė vite duke i dhėnė njė ekspozim tė drejtpėrdrejtė dekorativitetit elegant dhe sensual." thotė piktori i vjetėr shkodran Ndoc Gurashi, teksa viziton ekspozitėn e mikut tė tij qė sot nuk jeton mėduke shtuar se "piktura e tij pėrcillet pėrmes njė gjuhė stilistike tė pėrpunuar dhe njė hapėsire koloristike qė aplikohet mė sė shumti nga brezi i piktorėve bashkėkohės".
Danish njihet si njė artist qė u pėrqendrua kryesisht nė pikturat me subjekte edhe me ndjesitė e menjėhershme, tė pavarura e tė shkėputura nga hapėsira socialiste duke pasqyruar realitetin e figurave tė natyrės humane dhe tė sendeve, duke u nisur nga estetika e ngjyrave dhe nga njė mendėsi artistike krejt e shkėputur nga fryma e metodės ideologjike.
Sipas Gurashit, nė ekspozitėn e paraqitur kėto ditė pėrpara artdashėsve shkodranė, e cila do tė qėndrojė e hapur deri nė fund tė muajit nėntor, janė paraqitur punime tė viteve tė ndryshme tė Juknit, nė tė cilat zėnė vend tė rėndėsishėm punimet e realizuara gjatė kohės qė ai studiuonte pėr pikturė nė Poloni, pjesė e sė cilės janė edhe nudot dhe shumė punime tė tjera tė periudhės deri nė vitin '90-tė.
Ndėrkohė, Zhaneta Kadilllari, ish nxėnėse e Juknit shprehet e emocionuar se "mėnyra e komunikimit me profesor Danishin, ishte diēka krejt e veēantė. Sapo pashė pikturat e paraqitura nė ekspozitė, m'u kujtuan ato vite kur me profesorin dikutonim gjatė. "Janė me tė vėrtetė kujtime tė bukur qė nuk nuk do ti harroj lehtė nisur nga ajo thjeshtėsi dhe mėnyra pedagogjike qė ai aplikonte me studentėt e tij, tė cilėt tė gjithė padyshim qė i janė mirėnjohės" shprehet ajo.
Sipas piktorit tė njohur Sali Shijaku "Danish Jukniu ishte dhe mbetet njė nga piktorėt mė tė shquar tė gjysmės sė dytė tė shekullit tė njėzetė pėr artin tonė figurativ. "Nė tė gjithė krijimtarinė e tij ai sillte gjithmonė diēka tė veēantė, sillte pak dritė nė artin e realizmit socialist tė asaj kohe" shprehet ai.
"Piktori Danish Jukni ėshtė njė emėr i nderuar nė artin shqiptar pėr veprėn e tij e cila dallohet pėr njė qartėsi tė madhe filozofike dhe vlera tė rralla estetike" shprehet duke shijuar ekspozitėn e mikut tė tij skulptori Muntaz Dhrami. Sipas tij, pikturat janė nė themelet e artit bashkėkohor shqiptar pėr vlerėn e konsiderueshme estetike, me tė cilėn ai trajtoi kompozimin, portretin natyrėn e qetė.
"Ai iku nė njė moshė relativisht tė re, iku pas njė vuajtjeje dhe lėngate tė gjatė, dhe kjo humbje e tij sikur na rėndon edhe mė tepėr. Por jam i bindur se vepra e tij do tė jetė nė kujtesėn e njerėzve, sepse vepra e tij ėshtė ngritur nė emocionet e popullit" pėrfundon skulptori Muntaz Dhrami
Edhe pse ėshtė ndarė nga jeta gjashtė vite mė parė nė moshėn 69 vjecare, Shkodra dhe shkodranėt nuk e kanė harruar asnjėherė piktorin e madh Danish Jukni, artistin e mirėnjohur qė falė talentit dhe stilit perėndimor tė punimeve tė tij, ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme tek artėdashėsit.
Kėto ditė bashkia e Shkodrės e mbėshtetur nga miqtė dhe kolegėt e tij ka ēelur nė Galerinė e Arteve Figurative tė qytetit. njė ekspozitė me disa prej punimeve mė tė mira ndėr vite tė Danish Juknit.
Petriti, nipi i tij, njė nga volejbollistėt mė tė mirė tė Vllaznisė thotė se ia kanė borxh axhės (xhaxhait) tė tyre ta pėrkujtojnė tani qė ai nuk jeton mė.
"Mėnyra mė e mirė pėr ta kujtuar ishte hapja e kėsaj ekspozite ku me kėtė rast u mblodhėn pjesa mė e madhe e shokėve, miqve dhe ish kolegėve tė tij, jo vetėm kėtu nė Shkodėr, por edhe nga Tirana dhe rrethet e tjera tė Shqipėrisė", thotė Petriti duke theksuar se familja "Jukni" ėshtė krenare pėr Danishin, pasi prej tij, sidomos nipėrit dhe mbesat kanė mėsuar shumė.
Petriti dėshiron tė kujtojė se tek axha i tyre, edhe gjatė periudhės sė diktaturės kanė parė vazhdimisht pikėpamje demokratike dhe perėndimore, pikėpamje kėto qė me veprat e tij ia ka pėrcjellė edhe publikut tė gjerė.
"Ne jemi nė hapat e parė dhe po fillojmė tė nxjerrim diēka nga puna e tij, pasi shumė nga veprat me tė cilat ai ka marrė titujt, ndodhen nė Galerinė e Arteve Tiranė apo zbukurojnė institucione tė rėndėsishme tė vendit" tė thotė Petriti.
I lindur nė qytetin e Shkodrės nė qershor tė vitit 1934, Danish Jukni, falė edhe kulturės sė mirėfilltė qė gėzonte familja e tij tregtare nė qytetin verior, qė nė fėmijėri do tė spikaste pėr talentin e tij nė fushėn e pikturės.
Talentin e tij do ta zbulonte fillimisht piktori i mirėnjohur Zef Kolombi, dhe mėsimet e para tė pikturės i mori pikėrisht prej tij. Prindėrit e tij, duke dalluar talentin e tė birit vendosnin qė Danishi tė shkollohej pėr pikturė pranė Liceut Artistik "Jordan Misja" nė Tiranė, e fill pas saj nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Krakov tė Polonisė.
Pas kthimit nė Shqipėri, Danishi do tė vijonte punėn e tij nė Tiranė e mė pas nė Shkodėr nė vitet e mėpasshme duke treguar nivelin e njė piktori bashkėkohor.
Bashkėudhėtare me tė nė qė prej viteve tė kthimit nga Polonia do tė ishte edhe vajza polake Danuta, bashkėshortja e tij, e cila u bė njė nga mjeket pediatre mė tė njohura nė Shkodėr.
"Ajo ka qėnė syri i parė qė shikonte pikturat e mia dhe, meqė njihte preokupimiet e lexonte tė njėjtat libra si unė, gjithmonė mė thoshte diēka. Edukaka, kultura dhe kėrkesat e saj tė larta si mjeke, mė krijonin njė atmosferė tė tillė ku unė e ndjeja veten si banor i botės perėndimore. Mandej i kishim tė njėjta edhe pėlqimet, lulet, kafshėt, malet, detin." shprehet danishi pėr bashkėshorten e tij, nė njė intervistė tė dhėnė sa ishte gjallė, tė cilėn na e servir Petriti, nipi i tij.
"Piktori Danish Jukni shquhet pėr penelatė nė koloristike, e cila ėshtė edhe ėshtė edhe karakteristikė e punimeve tė tija nė vite duke i dhėnė njė ekspozim tė drejtpėrdrejtė dekorativitetit elegant dhe sensual." thotė piktori i vjetėr shkodran Ndoc Gurashi, teksa viziton ekspozitėn e mikut tė tij qė sot nuk jeton mėduke shtuar se "piktura e tij pėrcillet pėrmes njė gjuhė stilistike tė pėrpunuar dhe njė hapėsire koloristike qė aplikohet mė sė shumti nga brezi i piktorėve bashkėkohės".
Danish njihet si njė artist qė u pėrqendrua kryesisht nė pikturat me subjekte edhe me ndjesitė e menjėhershme, tė pavarura e tė shkėputura nga hapėsira socialiste duke pasqyruar realitetin e figurave tė natyrės humane dhe tė sendeve, duke u nisur nga estetika e ngjyrave dhe nga njė mendėsi artistike krejt e shkėputur nga fryma e metodės ideologjike.
Sipas Gurashit, nė ekspozitėn e paraqitur kėto ditė pėrpara artdashėsve shkodranė, e cila do tė qėndrojė e hapur deri nė fund tė muajit nėntor, janė paraqitur punime tė viteve tė ndryshme tė Juknit, nė tė cilat zėnė vend tė rėndėsishėm punimet e realizuara gjatė kohės qė ai studiuonte pėr pikturė nė Poloni, pjesė e sė cilės janė edhe nudot dhe shumė punime tė tjera tė periudhės deri nė vitin '90-tė.
Ndėrkohė, Zhaneta Kadilllari, ish nxėnėse e Juknit shprehet e emocionuar se "mėnyra e komunikimit me profesor Danishin, ishte diēka krejt e veēantė. Sapo pashė pikturat e paraqitura nė ekspozitė, m'u kujtuan ato vite kur me profesorin dikutonim gjatė. "Janė me tė vėrtetė kujtime tė bukur qė nuk nuk do ti harroj lehtė nisur nga ajo thjeshtėsi dhe mėnyra pedagogjike qė ai aplikonte me studentėt e tij, tė cilėt tė gjithė padyshim qė i janė mirėnjohės" shprehet ajo.
Sipas piktorit tė njohur Sali Shijaku "Danish Jukniu ishte dhe mbetet njė nga piktorėt mė tė shquar tė gjysmės sė dytė tė shekullit tė njėzetė pėr artin tonė figurativ. "Nė tė gjithė krijimtarinė e tij ai sillte gjithmonė diēka tė veēantė, sillte pak dritė nė artin e realizmit socialist tė asaj kohe" shprehet ai.
"Piktori Danish Jukni ėshtė njė emėr i nderuar nė artin shqiptar pėr veprėn e tij e cila dallohet pėr njė qartėsi tė madhe filozofike dhe vlera tė rralla estetike" shprehet duke shijuar ekspozitėn e mikut tė tij skulptori Muntaz Dhrami. Sipas tij, pikturat janė nė themelet e artit bashkėkohor shqiptar pėr vlerėn e konsiderueshme estetike, me tė cilėn ai trajtoi kompozimin, portretin natyrėn e qetė.
"Ai iku nė njė moshė relativisht tė re, iku pas njė vuajtjeje dhe lėngate tė gjatė, dhe kjo humbje e tij sikur na rėndon edhe mė tepėr. Por jam i bindur se vepra e tij do tė jetė nė kujtesėn e njerėzve, sepse vepra e tij ėshtė ngritur nė emocionet e popullit" pėrfundon skulptori Muntaz Dhrami