MEMUAR / FEJZO SEJDINI
Sot bėhen 95 vite nga lindja e njė prej kapaciteteve intelektuale dhe poliedrike tė botės shqiptare. Fejzo Sejdini ėshtė njė emėr i dėgjuar si pėr bashkėkohėsit e tij, ashtu dhe pėr studentin mė tė thjeshtė qė i ėshtė futur rrugės sė drejtėsisė. Ėshtė vlerėsuar si njė ikonė e Drejtėsisė Shqiptare.
Fejzo Sejdini ėshtė njė personalitet i shquar i jurisprudencės, qė ka lindur nė Elbasan, nė 4 tetor 1913, nė familjen me tradita patriotike tė Sejdinėve. I adoptuar nga xhaxhai i tij, mjeku i njohur Qazim Sejdini dhe nga e shoqia Mynyre Sejdini, shkollėn fillore e kreu nė Elbasan pranė shkollės qendrore, nė vitin 1926. Dėrgohet nga familja e tij, pėr tė pėrfunduar Liceun e Korēės. Nė qershor tė vitit 1935, merr bakaloriatin e dytė, nė profilin Filozofi, me gjuhė tė dytė anglishten, me vlerėsim tė pėrgjithshėm Shumė mirė.
Nė shtator tė po atij viti, i sponsorizuar nga familja, niset pėr nė Francė. Aty regjistrohet nė Fakultetin Juridik, tė Universitetit tė Sorbonės, nė Paris. Nė vitin 1939 ka mbaruar me sukses fakultetin dhe mori licencėn nė Drejtėsi. Por Fejzo Sejdini nuk mjaftohet me kaq. Ai filloi studimet e mėtejshme tė thelluara pėr nivelin e doktoratės nė drejtėsi nė Universitetin e Sorbonės. Nė dhjetor tė 1941 mbron shumė mirė doktoratėn me temė: Mbi administrimin lokal nė Shqipėri. Kėtė gradė, juristi i shquar e mbrojti pėrpara njė komisioni, ku kryetar ishte Dr.Rolland, njė nga personalitetet e sė Drejtės Administrative Franceze.
Me gradėn e doktorit nė drejtėsi, z.Sejdini ėshtė ndėr tre tė vetmit shqiptarė, qė fituan kėtė titull nga 54 juristėt qė studiuan nė Francė dhe qė mbetėn me licencė. Gjatė gjithė viteve tė studimit, dhe gjatė gjithė kohės qė jetoi dhe punoi, tregoi se ishte njė ndėr kapacitetet intelektuale poliedrike tė botės shqiptare. Vlen tė theksohet se teza e doktoratės sė tij paraqet interes tė veēantė sepse i kushtohet organizimit administrativ komunal nė Shqipėri, sipas ligjit tė 1 prillit 1929. Ishte ndershmėri dhe pėrgjegjėsi morale shoqėrore tė vlerėsoje me paanshmėri njė ligj modern tė mbretit Zog, kur nė vendin tonė ishte vendosur pushtimi fashist italian. Kthehet nė atdhe nė vitin 1942. Si shumė tė rinj tė asaj kohe edhe ai dha kontributin e tij nė luftėn Nacional Ēlirimtare.
Emėrohet menjėherė si ndihmės gjyqtar nė Gjirokastėr, ku qėndroi deri nė fillim tė vitit 1944. Nė kėtė kohė transferohet nė Elbasan nė pozicionin e gjyqtarit, ku qėndroi vetėm njė vit. Pėrgatitja e lartė profesionale, profilizimi pėr tė drejtėn civile si dhe prudenca nė sjelljen shoqėrore e shpėtuan atė nga burgosja dhe keqtrajtimet. Nė vitin 1949 transferohet me pozicionin e Kryetarit tė Gjykatės sė Tiranės. Shquhet pėr ndershmėri dhe profesionalizėm tė veēantė, sidomos nė tė drejtėn civile. Qėndrimi dhe karakteri i tij bie ndesh me diktaturėn dhe pėr kėtė arsye, nė vitin 1951 shkarkohet nga detyra. Mė 1952 deri mė 1967, ka punuar si avokat nė Tiranė.
Pas suprimimit tė avokatisė, punoi nė Agjencinė Telegrafike Shqiptare, deri nė daljen e tij nė pension mė 1973. Dr.Pr.Uran Asllani ėshtė shprehur pėr Sejdinin: Ishte njė nga avokatėt mė tė aftė, qė shquhej pėr personalitetin e tij tė veēantė. Ishte i ditur dhe i kulturuar, i drejtė dhe fisnik, i mprehtė pėr tė dalluar thelbin e problemeve dhe pėr t`i dhėnė zgjidhje sa mė racionale. Kryesorja ishte se tė gjitha kėto cilėsi harmonizoheshin nė mėnyrė tė veēantė dhe modeste. Me njė epėrsi tė natyrshme sfidonte ēdo ditė kohėn e vėshtirė nė tė cilėn jetoi. Ky jurist do tė kujtohet gjithnjė, si njė nga intelektualėt mė tė shquar shqiptarė, jo duke thėnė, sa keq qė nuk ėshtė mė, por duke thėnė sa mirė qė ka qenė.
No Comment.