Ēibuk, puro dhe cigare. Shpesh zbulimet e mėdha mbajnė firmėn e duhanpirėsve. Njė shembull ėshtė fizikani amerikan Julius Robert Oppenheimer. Pėr talentin e tij, qeveria e Shteteve tė Bashkuara i besoi projektin Manhattan. Ishte viti 1942 dhe ai ndėrtoi bombėn e parė atomike, ajo qė u hodh nė Hiroshima dhe Nagasaki.
Sot shkenca ka njohur mėkatin, u shpreh nė atė kohė ai. Gjithsesi, njė studim i sapopublikuar vė nė diskutim zgjuarsinė e personave qė varen nga duhani. Jo vetėm pėr arsye se sfidojnė fatin, duke vėnė nė rrezik shėndetin e tyre, por edhe sepse koeficienti i zgjuarsisė zvogėlohet kur pi shumė duhan.
Cigaret u bėjnė dėm edhe mendimeve. Kur pimė duhan koeficienti i zgjuarsisė zvogėlohet. Tė paktėn kėtė thekson njė studim amerikan, sipas tė cilit pirja e zakonshme e duhanit ndikon negativisht nė tru. Duke parė rezultatet, studiuesit kanė vėnė re se vlera maksimale e koeficientit tė zgjuarsisė sė duhanpirėsve ėshtė 98, ndėrsa ata qė nuk e kanė vesin 101.
Lidhja mes koeficientit tė zgjuarsisė dhe duhanit ėshtė studiuar nga Mark Weiser i qendrės Sheba Medical Center nė Nju Jork, qė mė pas ėshtė publikuar nė revistėn Addiction. Ekspertėt kanė pėrfshirė nė studim 20.211 rekrutė izraelitė 18 vjeē, ndėrkohė qė 58 pėr qind e tė cilėve pinin duhan nė momentin qė hynė nė ushtri. Tė gjithė iu nėnshtruan testeve standarde pėr tė matur koeficientin e zgjuarsisė dhe u zbulua se djemtė qė nuk pinin duhanin arritėn vlerėn 101, ndėrsa ata qė nuk mund tė hiqnin dorė prej paketės, arritėn vlerėn 98. Por rezultati varej edhe nga numri i cigareve tė pira. Ekspertėt krahasuan nivelin e zgjuarsisė sė vėllezėrve, ku vetėm njėri prej tyre pinte duhan. Edhe nė kėtė rast u vu re se koeficienti i zgjuarsisė ishte mė i ulėt te vėllai qė pinte duhan. Njė studim i fundit, qė ka lidhje me gjendje social-ekonomike dhe shkollimin, tregon se personat qė pinė duhan e kanė koeficientin e zgjuarsisė mė tė vogėl, shkruajnė nė raportin e tyre studiuesit. Gjithashtu ata shtojnė se nuk ndikojnė aq shumė cigaret nė koeficientin e zgjuarsisė. Janė hedhur hipoteza se personat qė kanė njė koeficient tė ulėt zgjuarsie (por gjithmonė nė normė), janė mė tė prirur ta pėrvetėsojnė vesin.
Kėshtu, duke qėndruar te rezultatet e analizave, truri i duhanpirėsve mund tė kishte dhėnė mė shumė. Kėtu pėrfshihen edhe Paul McCartney, Albert Ainshtanj, Barak Obama, Mark Twain, Pablo Pikaso dhe shumė tė tjerė do tė kishin qenė njė fenomen i jashtėzakonshėm. Ndėrkohė, mendjet e ndritura tė atyre qė nuk pinin duhan ishin ato qė i kanė dhėnė njė emėr pozitiv historisė: Presidenti amerikan, Jimmy Carter, regjisori Woody Allen, gjeniu i matematikės Renato Caccioppoli, shkrimtari Daniel Pennac, piktori Joan Miró, nobelistja Rita Levi Montalcini dhe tė tjerė. Armiqtė numėr njė tė duhanit janė onkologėt, tė cilėt po luftojnė me mish e me shpirt kundėr dėmeve qė shkakton duhani.
Pėrveē zgjuarsisė, rreziqet qė lidhen me pirjen e duhanit janė tė padiskutueshme. Pėr tumorin nė mushkėri, ekziston pėr shembull njė raport dozė-efekt dhe ky vlen pėr pirjen e duhanit nė mėnyrė pasive. Kjo do tė thotė se sa mė shumė duhan tė pini gjatė jetės, ose tė thithni, aq mė e madhe ėshtė mundėsia pėr tu sėmurur. Pėr shembull, njė 35-vjeēar qė tymos 25 ose mė shumė cigare nė ditė, rrezikon 13 pėr qind tė vdesė nga kanceri nė mushkėri para se tė mbushė 75 vjeē.
Mundėsitė pėr tė qenė i rrezikuar janė mė tė mėdha kur numri i cigareve tė pira ėshtė tepėr i lartė (sa mė shumė tė pini, aq mė tė rrezikuar jeni). Megjithatė, gjendja shėndetėsore varet edhe nga mosha e nisjes sė kėtij vesi (sa mė herėt ta filloni aq mė shumė e dėmtoni shėndetin tuaj), mungesa e njė filtri nė cigare, (produktet e djegies, si katrani, ndikojnė shumė nė patologjinė). Gjithsesi, te personat qė e lėnė duhanin, rreziku mund tė ulet me kalimin e 10-15 viteve pasardhėse, deri sa organizmi i tyre tė pastrohet tėrėsisht nga ai helm.