Nėse zemra, nė kėndvėshtrimin e njė organi, ka pak mistere pėr tu fshehur mjekėve, pėr zemrėn, nė kėndvėshtrimin e ndjenjave, shkenca ende ndodhet nė fillim tė zbulimeve tė saj, madje mund tė thuhet se endet nė errėsirė. Kėtė e tregon edhe e ashtuquajtura sindroma e zemrės sė copėtuar, njė lloj infarkti i stimuluar qė i dėrgon viktimat drejtpėrsėdrejti nė urgjencė me shenjat akute tė mungesės sė frymės, dhimbjeve tė gjoksit e tė tjerė.
Por ndėrsa gjithēka tė lė tė mendosh se ndodhesh pėrpara njė ishemie, analizat e koronareve tregojnė se gjaku ndėr deje rrjedh pa asnjė problem dhe se problemi i vėrtetė nė kėtė rast ėshtė gjetkė. Mjekimet qė zakonisht pėrdoren nė rastin e infarkteve nuk funksionojnė. Mė pas kur gjendja qetėsohet, mjekėt mėsojnė se tre nė katėr pacientė nė njė rast tė tillė kanė qenė tė pėrfshirė nė situata tė rėnda emotive, kanė kaluar goditje zemre, nė kuptimin sentimental qė i kanė shkaktuar simptoma shumė tė rėnda.
Nė raste tė tilla mjafton njė ose dy ditė qė zemra tė fillojė tė rrahė si mė parė, pa problemin mė tė vogėl. Sipas mjekėve, sindroma e zemrės sė copėtuar ėshtė njė sindromė qė po kėmbėngul tė njihet botėrisht. Tė paktėn kėshtu ėshtė thėnė nė kongresin e fundit tė kardiologjisė botėrore, tė mbajtur pak ditė mė parė. Kjo sindromė, nė njė artikull tė Wall Street Journal, pėrshkruhet si njė infarkt i vėrtetė nė tė gjitha kuptimet, qė shkaktohet nga njė emocion i fuqishėm dhe i beftė, tė cilin organizmi nuk ka fuqi pėr ta pėrballuar. Nė kėtė rast, goditja shkaktohet nga njė emocion dhe jo nga njė arterie qė nuk funksionon. Japonezėt, tė cilėt ishin tė parėt qė shkruan pėr kėtė sindromė nė vitin 1991, e njohėn atė duke i vėnė emrin me tė cilėn njihet sot, sindroma e zemrės sė thyer.
Elektrokardiograma e zemrės nė njė situatė tė tillė tė rėnduar ėshtė shumė e ērregullt, sepse zemra nuk arrin dot qė tė kryejė pulsimin e zakonshėm me gjak. Ndėrkaq presioni bie dhe si pasojė, furnizimi i enėve tė gjakut me oksigjen nuk arrin qė tė kryhet. Sigurisht qė ėshtė pėr tu shqetėsuar edhe pse bėhet fjalė pėr diēka kalimtare dhe jo tėrėsisht fiziologjike. E megjithatė, nė 98% tė rasteve, kjo sindromė kalon vetiu ose thuajse vetiu. Pas disa ditėsh, ikėn si tė mos kishte qenė kurrė mė parė pėrmes rrugėve misterioze nė tė cilat u shfaq. Fakti qė 9 nė 10 viktimat e njė sindrome tė tillė janė gratė, i ka vėnė mjekėt nė kėrkim e nė punė pėr tė zbuluar tė fshehtat e sistemit simpatik dhe ndryshimit tė funksionimit tė tij mes meshkujve dhe femrave. Por ndėrkohė ka edhe raste tė meshkujve qė kanė probleme tė mėdha emotive dhe i shprehin ato pėrmes goditjeve tė tilla tė befta qė i shkaktojnė simptoma tė rėnda.
Bėhet fjalė pėr gra dhe burra qė nuk mund tė durojnė lajmin e hidhur tė vdekjes sė ndonjė tė afėrmi, divorcin, pėrjashtimin nga puna. Nė tė gjithė rastet e mėsipėrme, dyshohet qė sistemi simpatik pas goditjes, nis qė tė prodhojė njė sasi jashtėzakonisht tė madhe adrenaline qė mbyt zemrėn, duke ēuar nė bllokim tė plotė tė funksioneve kryesore tė saj, atij tė pulsimit dhe qarkullimit tė gjakut nė organizėm si dhe pasurimit tė tij nė mushkri me oksigjen. Ndryshe nga sulmi i shkaktuar nga paniku dhe frika, qė zakonisht godet vajzat, viktimat e zakonshme tė sindromės janė gratė nė moshė mė tė madhe, zakonisht mbi tė 30-at. Madje njė pjesė e madhe e tyre janė gra qė e kanė kaluar menopauzėn. Madje nė shumicė, gra tė tilla nė tė shkuarėn mund tė mos kenė pasur fare probleme me shqetėsimet e zemrės dhe emocionet, por qė befas e krejt rastėsisht e kuptojnė qė ndjeshmėria e madhe, apo goditja emocionale u ka dėmtuar pėrkohėsisht qarkun e funksionimit tė zemrės.
Ndėrkohė nuk ka shpjegime shumė tė qarta nė lidhje me numrin e madh tė viktimave, qė kanė njė moshė tė tillė, pra tė grave mbi tė 50-at. Pėr sa i takon japonezėve, ata orientohen pėr njė numėr tė vogėl rastesh, ndėrkohė qė tė tjerave nuk u japin shumė shpjegim. Sipas njė studimi tė botuar nė njė revistė tė specializuar shkencore, njė bum i vėrtetė i goditjeve tė tilla tė zemrės ėshtė vėnė re nė Japoni, pas tėrmetit masiv tė vitit 2004 nė Niigata ku humbėn jetėn shumė veta. Humbje tė tilla tė befta janė ndėr shkaqet kryesore tė kėtyre simptomave dhe nė spitalet e tė gjithė vendit u dyndėn njė masė e madhe, kryesisht gra, qė kishin nevojė pėr asistencė tė menjėhershme. Kjo simptomė vazhdon qė ti fusė mjekėt nė mendime, duke u shndėrruar nė njė enigmė dhe mister tė vėrtetė shkencor, zbulimit tė tė cilit i janė kushtuar shumė studime. Pėr mė tepėr, nė raste tė tilla, nuk vlejnė ilaēet qė tradicionalisht vlejnė pėr zemrėn dhe e vetmja gjė qė deri mė tani u rekomandojmė pacientėve ėshtė qė tė qetėsohen shpirtėrisht dhe ti shmangin shqetėsimet.