Kamė dy vjetė qė ndodhem brėnda mureve tė errėt tė burgut, ku gjithēka duket e pashpresė, por prej njė viti njė zė i ėmbėl mė ka lehtėsuar dhimbjen. Mė ka bėrė tė ndjehem si nė qiellin e shtatė edhe pse nuk kam pasur mundėsi ta shohė ndonjėherė personin qė mė ka falur kaq shumė lumturi, kur tė gjithė mė kanė braktisur.
Historia ime me L nisi nė njė ditė qershori. I rashė gabim njė numri nė telefonė dhe nga ana tjetėr dėgjova zėrin mė tė dashur nė botė. Ajo ishte L ishte 19 vjeēe nga njė qytet i jugut. Nisa tė flisja me tė, edhe pse nuk kisha mundėsi qė ta bėja kėtė gjė vazhdimisht. Me tė mund tė flisja pėr gjithēka. Mė dukej sikur ishte i vetmi njeri qė mė kuptonte, qė kuptonte dhimbjet dhe vuajtjet e mia.
Ajo mė fali ngrohtėsi dhe mė hoqi njė pjesė tė dhimbjes qė mė brente nė shpirtė. Ajo mė tregonte gjithēka qė bėnte gjatė ditės dhe nė ato momente edhe unė ndjehesha i lirė si ajo. Mė pas filluam tė shkėmbenim dhe letra. Kur shkruaja ndjehesha me i lirshėm pėr ti shprehur ndjenjat qė zeri i sajė kishte zgjuar brėnda meje. Ajo ma kthehu me tė njėjtėn mėnyrė.
Mė shkroi se edhe ajo ndjente diēka pėr mua, por nuk mund tė mė jepte fjalėn pėr asgjė pėrpara se unė tė lirohesha. Nė ato ēaste do tė doja tė isha i padukshėm e tė dilja nga hehurat e burgut qė mė ndante nga zemra ime. E shihja nė ėndėrr, imagjinoja gjithmonė se si mund tė ishte. Nė fantazinė time ajo ishte njė ėngjell, femra mė e bukur nė botė.
Sa do doja tė shihja nė sy! Njė ditė kur po flisnim nė telefon i kėrkova tė vinte tė me takonte. Ajo heshti pėr njė ēastė. Pastaj mė tha se do tė donte tė mė takonte, por nuk kishte mundėsi. Unė ndodhesha shumė largė vendit ku ajo jetonte. U mėrzita, por nuk i thashė asgjė. U pėrpoqa ta mirkuptoja. Pėr disa kohė ajo nuk mė shkroi mė. Nė telefon nuk e merrja dotė se nuk kisha mundėsi. Njė ditė kur mu krijua mundėsia, i rashė numrit tė sajė, por ishte i fikur. Mendova se erdhi fundi. Dhimbja se e kisha humbur L ishte mė e madhe se vuajtja e mungesės sė lirisė.
Ju luta Zotit qė tė mė linte gjithė jetėn nė burg, por tė mos mė ndante nga ai zė i ėmbėl, pa tė cilin ēdo gjė mė dukej e pakuptimtė. Pas tri javėsh L u bė sėrisht e gjallė. Mė shkroi njė letėr ku mė thoshte se kishte qenė te tezja dhe nuk kishte pasur mundėsi tė mė shkruante dhe as telefonin nuk e kishte pasur me vete. E besova. Mua mė mjaftonte zėri i sajė dhe gjithė gjėrat e tjera mė dukeshin tė kota.
Gjithēka vazhdoi si mė parė. Shkėmbenim letra vazhdimisht dhe tė paktėn njė herė nė javė unė mund ti dėgjoja dhe zėrin. Natėn e ndėrrimit tė viteve gjeta mundėsinė dhe e mora nė telefonė, por pėrsėri telefoni ishte i fikur. Ku nuk mė shkoi mėndja, por nuk mund tė bėja asgjė. Mė mbeti vetėm tė prisja. Prita sėrisht mes dhimbjes dhe ajo pėrsėri u kthye. Mu mbush mėndja se asgjė nuk mund tė na ndante.
Me 3 janarė e mora pėrsėri nė telefonė dhe ajo mu pėrgjigjė, ishte ai zė i ngrohtė qė mezi prisja ta dėgjoja. Mė tha se kishte qenė me familjen, por i kishte rėnė bateria e telefonit. Mė tha se njė ditė do tė vinte tė mė takonte. Ajo mė tha se po pėrpiqej tė gjente mundėsinė pėr tė ardhur njė ditė nė burgun ku unė ndodhesha qė tė mė shihte nga afėr e tė mė pėrqafonte. Gjithė natėn ėndėrrova atė moment magjikė. Mendoja se ajo qė do tė bėnte kėtė sakrificė pėr mua mė donte me tė vėrtetė.
Nė letrėn e rradhės mė shkruante se, edhe pse ishte pėrpjekur shumė, nuk kishte gjetur asnjė mundėsi pėr tė ardhur tek unė. Shpresat e mia sėrisht u prenė. Nga njėra anė mė dukej sikur torturoja veten duke folur me tė, kur nuk kisha mundėsi ta konkretizoja marrėdhėnien me tė, nuk kisha mundėsi as ta shikoja. I kėrkova tė mė dėrgonte njė fotografi, por fotografia nuk erdhi kurrė.
Nė njė letėr i kėrkova qė ta mbante telefonin hapur me 14 shkurtė, pasi do ta merrja patjetėr. E gjeta mundėsinė qė tė dėgjoja zėrin e sajė qė doja nė ditėn e tė dashuruarve. Por gjithēka ishte njė ėndėrr sepse numri i sajė ishte pėrsėri i fikur. E mora si shenjė ndorje pėrfundimtare sepse shpjegim tjetėr nuk mund tė gjeja.
Nė letrėn qė mė shkroi mė pasė mė tha se diēka kishte ndryshuar, por ajo nuk kishte guxim tė ma thoshte. E mora nė telefonė dhe kėmbėngula qė tė mė tregonte tė vėrtetėn. I thashė qė nuk do reagoja keq ēfardo qė tė mė thoshte. Ajo mė tha qė e kishin kėrkuar nė shtėpi. Mė tha se nuk e njihte atė djalin me tė cilin donin ta fejonin. I kishtė thėnė familjes se nuk donte tu fejonte. Po kur ato e kishin pytur pėr arsyen ajo nuk kishte ditur tė pėrgjigjej pasi nuk mund ti thoshte se donte njė njeri qė ndodhej nė burgė. Mė tha se do tė bėnte ēdo gjė qė tė mos fejohej.
Pastajė heshtje! Njė muaj nuk pata asnjė kontakt me tė. Ka qenė periudha mė e vėshtirė e jetės sime. Nuk durova dotė mė dhe e mora nė telefonė. Nga ana tjetėr mu pėrgjigjė njė zė mashkulli. Nuk guxova ti flisja dhe e mbylla telefonin. E mora pėrsėri mė vonė. Po i njėjti zė, sapo e hapi telefonin mė tha qė tė mos e shqetėsoja tė fejuarėn e tijė nė telefonė.
Kėshtu mori fund dhe historia ime me L Mė ka mbetur peng qė nuk arrita ta shikoja, ta prekja dhe ta pėrqafoja qoftė edhe njė herė tė vetme. Pas dy muajsh, qė nga dita qė mė doli nė telefonė i fejuari i sajė, unė i rashė pėrsėri numrit tė telefonit. Ngurrova shumė pėr kėtė telefonatė, por nuk mund tė rrija pa i thėnė lamtumirė dhe pa i uruar jetė tė lumtur. Por kėto fjalė nuk munda tia themė kurrė pasi numri i sajė ishte i mbyllur dhe kėshtu vazhdonė tė jetė edhe kėsajė dite.
Unė vijojė tė qėndrojė kėtu dhe herė pas here pyes veten: A do tė jetė e mundur qė nesėr kur tė jemė i lirė ta shohė atė vajzė dhe tė mos e njohė?!!