Ka njė efekt kėnaqėsie kur sistemi nervor stimulohet. Kėnaqėsia e duhanit duket se vjen falė stimulimit fillestar dhe mė pas vartėsisė qė tė shkakton nikotina. Njė kuriozitet thotė se gratė e kanė mė tė vėshtirė tė lėnė duhanin dhe janė akoma mė shumė tė dispozuara pėr ta rinisur atė. Sipas disa shkencėtarėve, gratė e kanė mė tė vėshtirė pasi sapo pėrvetėsojnė njė lloj sjelljeje, tė mirė apo tė keqe, e kanė mė tė vėshtirė qė tė kthehen pas. Por te gratė lėnia e duhanit ka njė tė mirė mjaft tė prekshme. Sipas disa studimeve tė fundit, shumica e grave qė kanė lėnė duhanin, kanė pasur njė pėrmirėsim tė ndjeshėm tė lėkurės sė fytyrės, duke rikuperuar rreth 13 vjet jetė biologjike. Por cilat janė motivimet pėr tė hequr dorė? Sepse shkakton dėme serioze nė 40 pėr qind tė njerėzve qė pinė duhan, motivimet shėndetėsore nė pėrgjithėsi zėnė vendin e 38.5 pėr qind, pėr lindjen e fėmijės 7.3 pėr qind dhe vetėm 0.4 pėr qind pėr mos tu bėrė skllav i kėtij vesi tė dėmshėm. Por gjithsesi duhet edhe njė vullnet i fortė. Ndėrsa pėr sa i pėrket biznesit tė medikamenteve qė ndihmojnė nė lėnien e duhanit, fitimet janė kolosale.
Madje kėto vitet e fundit ato janė rritur ndjeshėm. Sipas statistikave nė shtatė vende tė botės (SHBA, Japoni, Gjermani, Britani, Francė, Spanjė, dhe Itali) fitimet nga biznesi i produkteve qė ndihmojnė nė lėnien e duhanit ka arritur shifrėn e 231 milionė dollarėve dhe mendohet qė nė vitin 2016, ato do tė arrijnė nė 4.6 miliard dollarė. Shifra tė konsiderueshme. Por si tė bėjmė qė ti themi lamtumirė duhanit? Pėr ta kuptuar kėtė duhet mė parė tė kuptojmė nėse jemi totalisht tė varur ndaj nikotinės. Tė pish duhan sapo zgjohesh nga gjumi apo tė ndezėsh njė cigare nė ēdo gjysmė ore, ėshtė alarmi e rrezikut. Vetėm njė nė pesė duhanpirės mund ta kenė tė lehtė ta lėnė duhanin, pasi katėr nė pesė e kanė shumė tė vėshtirė tė marrin nga medikamentet alternative atė ēfarė marrin nga duhani. Pra vesi bėhet gjithmonė e mė shumė njė varėsi fizike e parezistueshme. Por gjithsesi edhe pėrdorimi i medikamenteve alternative nuk ėshtė fort i kėshillueshėm, pasi shumica e kėtyre farmaceutikėve kanė efekte dytėsore, si tharje tė syve, tė gojės ose pagjumėsi. Por megjithatė pėrdorimi i tyre deri sa tė heqėsh dorė pėrfundimisht nga duhanpirja, sigurisht qė ėshtė mė i shėndetshėm, edhe pse ato nuk tė japin kėnaqėsinė e njė cigare qė e mban nė dorė me gjithė qejf pėrpara njė filxhani kafeje.
Mjafton tė mendosh pėr kancerin e mushkėrive qė shkakton tymi i njė cigareje. Dhe kėtu qėndron ironia, pasi pėrsėri nuk na bėn pėrshtypje njė gjė e tillė. Duke u eksperimentuar janė edhe dy lloje vaksinash, tė cilat stimulojnė prodhimin e antitrupave nga ana e sistemit imunitar. Ndoshta kėto do tė jenė shpėtimtaret e tė gjithė neve qė pimė duhan, por gjithsesi disa mendojnė se edhe farmaceutikėt, qė aktualisht janė nė treg janė mjaft efikas nė qėllimin e tyre. Nėse nuk ja arrijmė qė tia dalim vetė, atėherė do tė mbėshtetemi te kėto mėnyra alternative, ose thjesht do tė vazhdojmė tė pimė duhan si mė parė. Disa studiues thonė se mė e rėndėsishmja ėshtė qė tė mos dorėzohemi pas tentativės sė parė tė dėshtuar pėr lėnien e duhanit. Pasi ata qė kanė provuar disa herė dhe kanė dėshtuar kanė 30 pėr qind mė shumė tė mundėsive pėr tė arritur me sukses qėllimin e shumėpritur. Tė provosh e tė riprovosh ėshtė si njė lloj stėrvitje. Madje edhe tė kesh njė partner ish- duhanpirės, ndihmon nė heqjen dorė tė kėtij vesi tė dėmshėm. Siē dėshmon edhe njė studim ndėrkombėtar qė ka zgjatur pėr mė se tridhjetė vjet, nė mė shumė se 12 mijė persona: le tė marrim nė shqyrtim tre persona (A, B, C) ku A ėshtė mik me B dhe B ėshtė mik me C, por A dhe C nuk njihen me njėri-tjetrin.
Nėse C do tė do ta linte duhanin, atėherė mundėsia se edhe A do tė bėnte tė njėjtėn gjė rritet me 30 pėr qind, pavarėsisht faktit nėse B ėshtė duhanpirės apo jo. Shpjegimi? Ky i fundit do tė vepronte si njė mjet jo vullnetar i njė norme tė re sociale. Edhe pse ėshtė e vėshtirė, nuk mund ta mohojmė diēka tė tillė, tė hedhėsh tutje njė paketė me cigare, duke vendosur pėrfundimisht heqjen dorė tė atij vesi, pėrfitimi shėndetėsor ėshtė i madh (kėtė e dinė mirė ish-duhanpirėsit): nė tetė orė nivelet e nikotinės dhe monoksidit tė karbonit nė gjak, do tė pėrgjysmohen dhe niveli i oksigjenit do tė kthehet nė normalitet; nė 48 orė nuk do tė ketė mė asnjė shenjė tė nikotinės nė trup; nė dy javė pėrmirėsohen parametrat e qarkullimit tė gjakut. Dhe kėshtu me radhė.