Gazeta amerikane Christian Science Monitor shkruan pėr zbulimet arkeologjike qė janė bėrė nė Shqipėri ndėr vite.
Kur Mbret Zogu i Shqiptarėve i dhurojė, ca kohė mė parė, Kryeministrit Mussolini kryet e shkėlqyera prej mermeri tė Perėndeshės sė Buthrotumit, e gjetur nė Mbretėrinė e tij, dha mė tepėr rėndėsi se njė dhuratė nderimi. Dhurata e Mbretit i dha njė rėndėsi tė veēantė rritjes zbulimeve tė vyera tė Shqipėrisė pėr arkeologė. Pėr arsye traditash klasike, Shqipėria, Mbretėria e vogėl nė Ballkan, nė kohė ka nisur tė zėrė vendin e saj tė vjetėr pranė shteteve tė Evropės me rastin e zbulimeve tė thesareve sė arkitekturės dhe skulpturės Helenike dhe Romane, tė cilat po gjenden atje. Italianėt kanė gjetur gjurmėt e stėrgjyshėrve tė tyre nė kėtė vend tė vogėl pastoral.
Misioni arkeolog i Italisė, i cili kryesohet nga Dr. Luigi Ugolini, ka zbuluar nga dheu thesare antike tė ēmuar, me shumė rėndėsi nė atė pjesė tė Shqipėrisė, e cila nė kohėt e Romanėve njihej si Ilyria ose mė mirė tė themi pėrbėnte njė pjesė tė saj. Tė mbuluara shumė thellė nėn dhe, tė papunuar, ashtu si kanė patur dyshim prej shekujsh me radhė arkeologėt, nė Shqipėri janė zbuluar teatro tė vjetra, tempuj, banja Romane, faltore tė kohės Bizantine dhe njė sėrė statujash dhe monumentesh funerale tė stilit grek dhe roman. Mė shumė se 600 vjet me radhė arkeologėt italianė kanė qenė tė mendjes qė thesare tė panumėrta tė qytetarisė greke-romane rrinin tė fshehura nėn dhe tė Shqipėrisė. I pari mision arkeolog italian iku nga Roma pėr nė Shqipėri mė 1418. Gjithashtu dhe njė i dytė mė 1435. Asnjėri nuk bėri gėrmimet e dėshiruara, nga e para, prej ndodhjes sė trubulltė tė vendit, e cila bėnte tė zorshme zbulimin, dhe e dyta, nuk kishin pėrkrahje financiare.
Kur Mbret Zogu i Shqiptarėve i dhurojė, ca kohė mė parė, Kryeministrit Mussolini kryet e shkėlqyera prej mermeri tė Perėndeshės sė Buthrotumit, e gjetur nė Mbretėrinė e tij, dha mė tepėr rėndėsi se njė dhuratė nderimi. Dhurata e Mbretit i dha njė rėndėsi tė veēantė rritjes zbulimeve tė vyera tė Shqipėrisė pėr arkeologė. Pėr arsye traditash klasike, Shqipėria, Mbretėria e vogėl nė Ballkan, nė kohė ka nisur tė zėrė vendin e saj tė vjetėr pranė shteteve tė Evropės me rastin e zbulimeve tė thesareve sė arkitekturės dhe skulpturės Helenike dhe Romane, tė cilat po gjenden atje. Italianėt kanė gjetur gjurmėt e stėrgjyshėrve tė tyre nė kėtė vend tė vogėl pastoral.
Misioni arkeolog i Italisė, i cili kryesohet nga Dr. Luigi Ugolini, ka zbuluar nga dheu thesare antike tė ēmuar, me shumė rėndėsi nė atė pjesė tė Shqipėrisė, e cila nė kohėt e Romanėve njihej si Ilyria ose mė mirė tė themi pėrbėnte njė pjesė tė saj. Tė mbuluara shumė thellė nėn dhe, tė papunuar, ashtu si kanė patur dyshim prej shekujsh me radhė arkeologėt, nė Shqipėri janė zbuluar teatro tė vjetra, tempuj, banja Romane, faltore tė kohės Bizantine dhe njė sėrė statujash dhe monumentesh funerale tė stilit grek dhe roman. Mė shumė se 600 vjet me radhė arkeologėt italianė kanė qenė tė mendjes qė thesare tė panumėrta tė qytetarisė greke-romane rrinin tė fshehura nėn dhe tė Shqipėrisė. I pari mision arkeolog italian iku nga Roma pėr nė Shqipėri mė 1418. Gjithashtu dhe njė i dytė mė 1435. Asnjėri nuk bėri gėrmimet e dėshiruara, nga e para, prej ndodhjes sė trubulltė tė vendit, e cila bėnte tė zorshme zbulimin, dhe e dyta, nuk kishin pėrkrahje financiare.