:007: :007: :007: :007:
Vetėm kėto fije tė holla kanė mbetur pėr ta shtrėnguar nyjėn, ndėrsa fibra e vėrtetė ėshtė dobėsuar. I ka kaluar koha mėnyrės sė vjetėr romantike tė jetesės. Martesa, edhe pse shumė e kanė akuzuar si njė mizerie, nė tė vėrtetė nuk ėshtė e tillė. Ajo ėshtė si njė veshje e rehatshme; madje edhe zėnkat midis partnerėve e ndihmojnė atė. Ajo ėshtė e vetmja qė pėrbėn atė qė e quajmė shtėpi e ėmbla shtėpi. Nė poezi shpesh i kėndohen kėngė fazave tė dashurisė. Ne u kemi besuar historive qė shpjegojnė kompleksitetin e dashurisė dhe pėrrallave tėxhelozisė Por tani, tregimet e ēdo kulture e civilizimi pėr dashurinė mund edhe tė ndryshojnė. Shkenca po shpjegon me ftohtėsi, atė qė ne e kemi ndjerė gjithmonė si njėmit e si magji e qė e quajmė dashuri.
Pėr herė tė parė nė histori, kėrkimet e reja shkencore kanė filluar tė ndriēojnė vendin ku vendoset dashuria nė trurin tonė dhe nė mėnyrė mė tė veēantė tė pėrcaktojnė komponentėt kimikė tė trurit qė janė pėrgjegjės pėr tė.
Gratė e pėrdorin orgazmėn si njė mėnyrė pėr tė kuptuar nė se burri ėshtė pėr tė i mirė ose jo. Po qe se ai ėshtė i padurueshėm dhe brutal ajo nuk e arrin dot orgazmėn me tė dhe vetėm ky fakt mjafton qė ajo nė mėnyrė instiktive tė ndjejė se ai ka pak gjasa tė jetė njė burrė dhe baba i mirė. Shkencėtarėt mendojnė se orgazma femėrore ka evoluar aq shumė, sa qė njė grua me ndihmėn e saj mund tė dallojė nė se njė burrė ėshtė pėr tė personi i duhur ose jo.
Kujtoni pėr njė ēast dashurinė e parė. Nuk ka rėndėsi as mosha kur e keni provuar e as vendi ku keni qenė. Mosha dhe gjeografia nuk kanė rėndėsi. Danatella Marazziti, Profesoreshė e Psikiatrisė nė Universitetin e Pisas nė Itali, studioi biokiminė e sėmundjes sė dashurisė. Pasi kish rėnė dy herė nė dashuri pėr vete dhe ndjeu forcėn e tmerrshme tė dashurisė, Marazziti u interesua pėr tė eksploruar ngjashmėrinė midis dashurisė dhe ērregullimit psiqik obsesive-compulsive.
Natyrisht ky ėshtė njė urdhėr qė asnjė nga ne nuk e plotėson dot. Ne do tė biem nė dashuri, ndonjėherė nė mėnyrė tė pėrsėritur, duke e vėnė veten ēdo herė nė gjendje mendore shumė tė sėmurė. Megjithatė duket se ka shpresa pėr ata qė janė kapur nė kėtė zgrip pasioni. Shpresa ėshtė Prozaku. Nuk ka asgjė tjetėr veē asaj hapes me dy ngjyra pėr tė ulur dėshirėn seksuale dhe ti bėjė tė ndjehen tė painteresuar dhe pa oreks edhe pse bufeja ėshtė e pasur. Helen Fisher beson se pėrdorimi i barnave si Prozaku prish aftėsinė e personit pėr tė rėnė nė dashuri dhe pėr tė qenė i dashuruar. Duke mpirė dashurinė dhe libidon qė e shoqėron atė, marrėdhėnia humbet forcėn dhe interesin.
Vetėm kėto fije tė holla kanė mbetur pėr ta shtrėnguar nyjėn, ndėrsa fibra e vėrtetė ėshtė dobėsuar. I ka kaluar koha mėnyrės sė vjetėr romantike tė jetesės. Martesa, edhe pse shumė e kanė akuzuar si njė mizerie, nė tė vėrtetė nuk ėshtė e tillė. Ajo ėshtė si njė veshje e rehatshme; madje edhe zėnkat midis partnerėve e ndihmojnė atė. Ajo ėshtė e vetmja qė pėrbėn atė qė e quajmė shtėpi e ėmbla shtėpi. Nė poezi shpesh i kėndohen kėngė fazave tė dashurisė. Ne u kemi besuar historive qė shpjegojnė kompleksitetin e dashurisė dhe pėrrallave tėxhelozisė Por tani, tregimet e ēdo kulture e civilizimi pėr dashurinė mund edhe tė ndryshojnė. Shkenca po shpjegon me ftohtėsi, atė qė ne e kemi ndjerė gjithmonė si njėmit e si magji e qė e quajmė dashuri.
Pėr herė tė parė nė histori, kėrkimet e reja shkencore kanė filluar tė ndriēojnė vendin ku vendoset dashuria nė trurin tonė dhe nė mėnyrė mė tė veēantė tė pėrcaktojnė komponentėt kimikė tė trurit qė janė pėrgjegjės pėr tė.
Gratė e pėrdorin orgazmėn si njė mėnyrė pėr tė kuptuar nė se burri ėshtė pėr tė i mirė ose jo. Po qe se ai ėshtė i padurueshėm dhe brutal ajo nuk e arrin dot orgazmėn me tė dhe vetėm ky fakt mjafton qė ajo nė mėnyrė instiktive tė ndjejė se ai ka pak gjasa tė jetė njė burrė dhe baba i mirė. Shkencėtarėt mendojnė se orgazma femėrore ka evoluar aq shumė, sa qė njė grua me ndihmėn e saj mund tė dallojė nė se njė burrė ėshtė pėr tė personi i duhur ose jo.
Kujtoni pėr njė ēast dashurinė e parė. Nuk ka rėndėsi as mosha kur e keni provuar e as vendi ku keni qenė. Mosha dhe gjeografia nuk kanė rėndėsi. Danatella Marazziti, Profesoreshė e Psikiatrisė nė Universitetin e Pisas nė Itali, studioi biokiminė e sėmundjes sė dashurisė. Pasi kish rėnė dy herė nė dashuri pėr vete dhe ndjeu forcėn e tmerrshme tė dashurisė, Marazziti u interesua pėr tė eksploruar ngjashmėrinė midis dashurisė dhe ērregullimit psiqik obsesive-compulsive.
Natyrisht ky ėshtė njė urdhėr qė asnjė nga ne nuk e plotėson dot. Ne do tė biem nė dashuri, ndonjėherė nė mėnyrė tė pėrsėritur, duke e vėnė veten ēdo herė nė gjendje mendore shumė tė sėmurė. Megjithatė duket se ka shpresa pėr ata qė janė kapur nė kėtė zgrip pasioni. Shpresa ėshtė Prozaku. Nuk ka asgjė tjetėr veē asaj hapes me dy ngjyra pėr tė ulur dėshirėn seksuale dhe ti bėjė tė ndjehen tė painteresuar dhe pa oreks edhe pse bufeja ėshtė e pasur. Helen Fisher beson se pėrdorimi i barnave si Prozaku prish aftėsinė e personit pėr tė rėnė nė dashuri dhe pėr tė qenė i dashuruar. Duke mpirė dashurinė dhe libidon qė e shoqėron atė, marrėdhėnia humbet forcėn dhe interesin.