Kryeministri Berisha: Rruga juaj drejt Evropės ėshtė udhėtimi mė fisnik dhe i ndershėm, mė i menēur qė ne kemi ndėrmarrė ndonjėherė nė tėrė historinė tonė. Kjo rrugė ėshtė e pandalshme.
- Kryeministri Berisha: Unė ju shpreh ju nderimin mė tė madh dhe ju ftoj ju tė vazhdojmė, se me djersėn dhe me mundin tonė nuk do tė na pengojė askush nė realizimin e ėndrrės tonė evropiane.
- Kryeministri Berisha: Unė kam ardhur pėr tju garantuar ju, kryetarin e Komunės tuaj dhe deputetin tuaj, se qeveria do tė investojė nė kėtė komunė pėr ta shndėrruar atė nė njėrėn prej zonave mė tė bukura tė Shqipėrisė, por edhe mė gjerė. Farka, sė shpejti, do tė kompletojė asfaltimin e plotė dhe total tė tė gjitha rrugėve tė saj, ndiēmin e tyre nė ēdo skaj, njėlloj me standardet e njė qyteti. Farka po zhvillohet sipas njė masterplani, i cili respekton tė gjitha standardet mė tė mira tė turizmit, tė zhvillimit, tė bujqėsisė dhe nė tėrėsi do tė jetė njė nga bizhutė e vėrteta tė Shqipėrisė nė tė gjitha aspektet.
Kryeministri Berisha mori pjesė sot nė ceremoninė e inaugurimit tė shkollės sė re 9- vjeēare, nė komunėn e Farkės, fshati Farkė e Vogėl, me vlerė 60 milionė lekė. Shkolla, nė tė cilėn mėsojnė 340 nxėnės, ėshtė e ndėrtuar sipas parametrave moderne bashkėkohore duke pėrfshirė laborator informatike, mjedise sportive, shėrbim mjekėsor, si dhe dy klasa pėr arsimin parashkollorė.
Nė kėtė aktivitet, Kryeministri Berisha shoqėrohej nga ministri i Arsimit, deputetė tė qarkut tė Tiranės, drejtues tė pushtetit lokal tė Farkės, etj.
Mė poshtė vijon e plotė fjala e Kryeministrit Berisha:
Tė dashur nxėnės, mėsues, prindėr dhe familjarė tė nxėnėsve tė shkollės sė re qė sapo inauguruam.
Zoti ministėr,
Zotėrinj deputetė,
Zoti kryetar i Komunės,
Para sė gjithash shpreh kėnaqėsinė time qė inaugurojmė sot njė shkollė tjetėr tė re, moderne, nė komunėn e Farkės, njė investim prej 60 milionė lekė. Ndėrtesa ka 16 klasa, ka kabinete interneti, por ka edhe 2 klasa pėr arsimin parashkollor. Duke ardhur kėtu, pėr nė shkollėn tuaj, erdha nėpėr njė rrugė tė re tė asfaltuar. Kudo nė kėtė komunė spikat njė ritėm i shpejtė zhvillimi. Nė Farkė ėshtė investuar kėto 5 vite, 20 herė mė shumė se 8 vite tė tjera tė marra sė bashku. Nė kėtė komunė janė asfaltuar 30 kilometra rrugė, pothuajse 3 - herė mė shumė sesa nė kryeqytetin e vendit pėr tė njėjtėn periudhė kohe. Janė ndėrtuar ujėsjellės pėr 12 zona dhe fshatra tė komunės, 3 kanalizime, 2 shkolla. Nė total ėshtė njė investim prej 8 milionė euro, kundrejt 400 mijė qė janė investuar 8 vite me radhė nė kėtė komunė tė mrekullueshme.
Sot, unė kam ardhur pėr tju garantuar ju, kryetarin e Komunės tuaj dhe deputetin tuaj, se qeveria do tė investojė nė kėtė komunė pėr ta shndėrruar atė nė njėrėn prej zonave mė tė bukura tė Shqipėrisė, por edhe mė gjerė. Farka, sė shpejti, do tė kompletojė asfaltimin e plotė dhe total tė tė gjitha rrugėve tė saj, ndiēmin e tyre nė ēdo skaj, njėlloj me standardet e njė qyteti. Farka po zhvillohet sipas njė masterplani, i cili respekton tė gjitha standardet mė tė mira tė turizmit, tė zhvillimit, tė bujqėsisė dhe nė tėrėsi do tė jetė njė nga bizhutė e vėrteta tė Shqipėrisė nė tė gjitha aspektet.
Ne sot inaugurojmė kėtė shkollė. Janė mbi 1100 shkolla, tė cilat u ndėrtuan nga e para apo u rindėrtuan. Ne jemi tė vendosur qė nė kėto 3 vite tė kėtij mandati tė pėrfundojmė ndėrtimin dhe rindėrtimin e ēdo shkolle nė Shqipėri. Asgjė sdo tė na ndalė ne pėr tė bėrė qė fėmijėt tanė, kudo qė tė ndodhen, tė ulen nė shkolla moderne evropiane, nė shkolla tė cilat tė kenė laboratorėt mė moderne, tė kenė kabinete interneti, sikundėr zotimi ynė qė ēdo shkollar tė ketė kompjuter nė shtėpi do tė shndėrrohet nė realitet gjatė kėtij mandati.
Siē e shihni, kjo ėshtė njė dritė plot diell dhe qiellin e ka tė kthjellėt. Po pėrpiqen shumė ta nxinė, po pėrpiqen shumė tė luajnė edhe me tė drejtat dhe interesat tuaja mė themelore.
Qytetare dhe qytetarė tė Farkės dhe mbarė Shqipėrisė,
Rruga juaj drejt Evropės ėshtė udhėtimi mė fisnik dhe i ndershėm, mė i menēur qė ne kemi ndėrmarrė ndonjėherė nė tėrė historinė tonė. Kjo rrugė ėshtė e pandalshme.
Sot ju mblidheni nė kėtė shesh pėr tė inauguruar njė shkollė moderne; sot ju mblidheni nė kėtė shesh nėpėr njė rrugė tė standardeve evropiane; sot ju mblidheni nė kėtė shesh si qytetarė tė njė vendi anėtarė tė NATO-s; sot ju mblidheni nė kėtė shesh si qytetarė qė me 28 qershor i dėshmuat mbarė botės se dini dhe jeni tė vendosur tė zhvilloni zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, nė Farkė dhe nė mbarė Shqipėrinė; sot ju mblidheni nė kėtė shesh pasi 27 ministra tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian vendosėn nėntorin e kaluar qė Shqipėria tė kualifikohet pėr tė hapur negociatat pėr statusin e kandidatit; sot ju mblidheni nė kėtė shesh pasi dy jave mė parė Komisioni Evropian vendosi tė rekomandojė heqjen e vizave pėr ju; sot ju mblidheni nė kėtė shesh si qytetarė tė njė vendi, natyrisht jo tė pasur, por, nė tė cilin rrogat dhe pensionet rriten mė shumė se nė ēdo vend tjetėr tė Evropės dhe ndoshta tė botės.
I numėrova tė gjitha kėto pėr ti bėrė apel kujtesės tuaj, tė mendoni pak se ēfarė pėrpjekjesh tė turpshme u bėhet qė tju dėshpėrojnė ju, u bėhet qė tju mashtrojnė ju. Mos harroni se vetėm natėn kur ne do tė merrnim ftesėn pėr anėtarėsim nė NATO, kollagjerėt e zisė, ata tė cilėt janė tė gatshėm tė bėjnė gjithēka kundėr interesave tuaja pėr interesat e tyre, ju njoftuan ju se Shqipėria sdo tė marrė ftesėn. Mos harroni kurrė se kur u nisa nė Strasburg pėr tė firmosur anėtarėsimi e Shqipėrisė nė NATO, po kėta kollagjerė frynin sirenat se Shqipėria sdo anėtarėsohet.
Vėllezėr dhe motra,
Kėta shokė apo zotėrinj duan me ēdo kusht qė pėr interesat e tyre tė rrėnojnė interesat tuaja, interesat e fėmijėve tuaj. Le tė kthehemi bashkė vetėm nė pranverėn e vitit tė kaluar, se si ēdo ditė, si ēdo darkė, se si nė ēdo emision u thoshin ju tė mos merrni letėrnjoftimet elektronike, sepse ato janė taksa e votės, ndėrsa ju me menēurinė tuaj e kuptuat se ato ishin interesi juaj jetik. Ndaj dhe 1.5 milionė zgjedhės shqiptarė i morėn ato nė njė kohė rekord. Kėta shokė apo zotėrinj nuk kanė asnjė interes tjetėr pėrveē interesave tė karriges sė tyre, tė xhepave tė tyre dhe kontove tė tyre.
Sepse ju votuat mė 28 qershor nė zgjedhjet mė tė lira, mė tė ndershmet nė historinė e vendit, nė zgjedhje pėr tė cilat juve ju pėrshėndeti e mbarė bota. Ndėrsa kėta shokė apo zotėrinj, pėr shkak se nuk e fituan pushtetin qė nuk meritonin, kėrkuan tju fusin ju nė kuti, njėlloj si etėrit e tyre nė bunkerė. Kėta shokė apo zotėrinj kanė tmerr nga vota juaj, kanė tmerr nga vullneti juaj dhe janė tė gatshėm ta shkelmojnė nė ēdo rast, vetėm e vetėm tė kėrkojnė pushtetin e tyre.
Vėllezėr dhe motra,
Kėto kanė qenė kohėrat e vendimeve tė mėdha pėr secilin prej jush, por mbi tė gjitha pėr kėta vogėlushė, tė cilėt kanė fatin e madh tė kenė njė jetė nė liri pėrpara.
Gjatė kėtyre muajve, nė njė kohė kur ata bridhnin shesheve apo rrugėve tė Shqipėrisė duke sharė apo bėrtitur, Bashkimi Evropian vendoste qė Shqipėrisė ti hapeshin negociatat pėr statusin e vendit kandidat. Kėtė vendim nuk e merrnin kurrė nė qoftė se do tė ekzistonte dhe dyshimi apo fakti mė i vogėl se ishin cenuar zgjedhjet. Jo! E morėn vendimin, sepse e kuptuan se ata tė cilėt bridhnin rrugėve kishin vetėm njė qėllim: tė shkelmonin interesat tuaja, tė pengonin integrimin tuaj pėr pushtetin e tyre.
Qytetare dhe qytetarė tė Farkės dhe mbarė Shqipėrisė,
Unė ju shpreh ju nderimin mė tė madh dhe ju ftoj ju tė vazhdojmė, se me djersėn dhe me mundin tonė nuk do tė na pengojė askush nė realizimin e ėndrrės tonė evropiane. Mė datėn 30 prill, nė periudhėn kur do tė vendosej fati kryesor pėr lėvizjen tuaj tė lirė, kur do tė vendosej qė qindra dhe mijėra familje shqiptare tė mund tė bashkohen, tė mund tė shohin njėri tjetrin, tė mund tė ēmallen; nė datėn 30 prill, nė periudhėn kur do tė vendosej pėr shqiptarėt qė 20 vjet mė parė u dyndėn, si asnjė popull tjetėr nė Evropė, pėr tu larguar nga vendi i tyre, ndėrsa tani do tė lėvizin me pasaportat mė moderne biometrike, kėta shokė apo zotėrinj ngulėn ēadrat para ndėrtesės sė Kėshillit tė Ministrave dhe Parlamentit nė njė akt tė turpshėm, vetėm e vetėm pėr tju penguar ju, vetėm e vetėm qė tė mos jepeshin vizat pėr ju, vetėm e vetėm qė tė ndėshkoheshit ju, interesat tuaja, miliona shqiptarė, mbi 1 milionė emigrantė.
Por ne duhet tė jemi tė qetė, tė vendosur, tė respektojmė njėri tjetrin dhe tu themi kėtyre zotėrinjve, tė cilėt pasi bllokuan pėr 90 ditė Parlamentin, njė ditė pasi u vendos heqja e vizave bėjnė letra dhe telegrame me kėrkesėn - na hiqni vizat; tu themi kėtyre zotėrinjve se vėrtetė nė trashėgiminė mė tė keqe tė baballarėve tuaj ju i mendoni kėta qytetarė se mund ti mashtroni, se mund ti gėnjeni,se mund tu thoni ēdo gjė dhe ata tu duartrokasin, por shqiptarėt ju dėshmuan ju qartė kėto 8 muaj, cilitdo qofshin ata, tė djathtė, tė majtė, tė paparti, se ju smund ti mashtroni kurrė ata mė. Sepse ju zotėrinj apo shokė mund tė bindni njėri tjetrin se fluturon, fluturon kryetari, kurse pėr shqiptarėt nuk fluturon kurrė veshgjati.
Ndaj, ne le tė vazhdojmė nė rrugėn tonė. Ata me shpifje, ne me shkolla tė reja; ata me mashtrime, ne me rrugė tė reja; ata me trillime, ne me ujėsjellės e kanalizime dhe me standarde.
Tė ftojmė ēdo shqiptar, tė djathtė, tė majtė, tė paparti, le tė ecim sė bashku drejt Shqipėrisė evropiane. Ai ėshtė fati ynė, ėshtė e ardhmja jonė.
Rrofshi ju,
Rroftė Shqipėria!
Burimi BotaSot
No Comment.