Berisha, Thaēi: Shqipėria dhe Kosova kanė perspektivė evropiane
Albatros- ♫ Stafi Administrues ♫
- Shteti :
Gjinia :
Antarėsimi : 12/09/2007
Nr i postimeve : 19030
Pikėt : 37314
Votat : 106
Titulli Preferuar : Nuk eshte e rendesishme te thuash ate qe mendon . Por te mendosh mire ate qe thua.
Thaēi: Opinioni i GJND-sė hap njė fazė tė re pėr shtetin e Kosovės.
Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha pati sot, nė rezidencėn qeveritare nė Durrės, njė drekė pune me Kryeministrin e Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, tė shoqėruar nga disa ministra tė tė dy qeverive. Pas bisedimeve, Kryeministri Berisha dhe Kryeministri Thaēi bėnė tė ditura nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp ēėshtjet e diskutuara gjatė kėsaj dreke pune.
Kryeministri Berisha: Zonja dhe zotėrinj, sapo pėrfunduam njė drekė private pune me Kryeministrin e Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ministrat e qeverisė sė Kosovės, tė Punėve tė Jashtme, tė Integrimit, tė Punėve tė Brendshme dhe atij tė Ekonomisė dhe Financave.
Ishte njė drekė, nė tė cilėn nga alfa tek omega u diskutua vetėm perspektiva evropiane e dy vendeve tona, proceset integruese tė Shqipėrisė dhe Kosovės, bashkėpunimi midis dy vendeve nė procesin e integrimit nė Bashkimin Evropian, liberalizimit tė vizave, procese kėto tė bazuara fund e krye, nė performancėn, meritėn dhe nė vendosjen e standardeve evropiane nė Shqipėri dhe nė Kosovė, si interesi jetik i qytetarėve tė vendeve tona.
Unė pėrshėndes progresin e madh qė Kosova e pavarur ka bėrė gjatė kėtyre viteve, kontributin e saj madhor nė paqen dhe stabilitetin nė Ballkan. Nė tėrė historinė e gadishullit, marrėdhėniet ndėretnike nė Kosovė nuk kanė qenė kurrė tė mira siē janė sot. Marrėdhėniet e Kosovės me Shqipėrinė dhe me tė gjitha vendet pėrreth, pėrveē fqinjit verior, do tė thosha se janė shembull frymėzimi. Aspiratat e qytetarėve tė tė dy vendeve pėr integrim nė Bashkimin Evropian janė promotor i fuqishėm e themelor i kėtij procesi dhe detyrim madhor i qeverive tė dy vendeve tona. Me zotin Thaēi ramė dakord qė tė shkėmbejmė ēdo dokument, ēdo ligj, ēdo platformė, projekt dhe program nė interesin mė tė mirė tė kėtij procesi, tė japim ēdo ndihmė teknike nė mėnyrė qė ky proces tė jetė fund e krye, i bazuar nė standardet mė tė mira.
Sigurisht qė gjatė drekės u diskutuan edhe ēėshtje tė tjera tė mėdha. U konstatua me kėnaqėsi se kanė 69 vende, tė cilat kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, si vullneti i tyre mė i mirė pėr tė kontribuuar nė paqen dhe stabilitetin. U konstatua se pjesėmarrja e Kosovės nė tė gjitha veprimtaritė e mėdha rajonale dhe botėrore po bėhet gjithnjė e mė e rėndėsishme.
Diskutuam pėr tė intensifikuar marrėdhėniet ekonomike, bashkėpunimin nė fushėn e infrastrukturės, nė fushėn e energjisė.
Dreka vėrtet ishte njė drekė pune private, por agjenda e saj ishte kryekėput zyrtare dhe nga mė tė rėndėsishmet. Edhe njė herė dua tė falėnderoj zotin Thaēi, ministrat e tij pėr tė pranuar ftesėn pėr kėtė drekė, pėr tė cilėn mendoj se ishte e shkėlqyer.
Kryeministri Thaēi: Faleminderit shumė i nderuari Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha pėr mikpritjen juve personalisht, ministrat tuaj pėrkatės, ju falėnderoj juve personalisht pėr tė gjithė kontributin qė po jepni pėr avancimin e procesit tė Kosovės, tė bashkėpunimit rajonal dhe perspektivės evropiane tė dy shteteve tona, por edhe rajonit nė pėrgjithėsi.
Kisha kėnaqėsinė qė nė kėtė drekė private pune, me agjendėn mė tė lartė shtetėrore me perspektivė euroatlantike, tė informoj Kryeministrin Berisha pėr hapat qė po ndėrmerr shteti i Kosovės nė konsolidimin e shtetit mė tė ri, nė avancimin e proceseve integruese euroatlantike, nė bashkėpunimin rajonal qė kemi ndėrtuar me tė gjitha vendet e rajonit, me procesin e zhvillimit ekonomik dhe tė gjitha kėto pėrkushtime pėr respektimin dhe zbatimin e tė gjitha kritereve demokratike, si parakusht i domosdoshėm pėr tu integruar, qoftė ato kritere politike, ekonomike, apo tė legjislacionit.
Bashkėpunimi mes dy qeverive tona ėshtė njė bashkėpunim i shkėlqyer. Tashmė Kosova po hyn nė njė kapitull tė ri, pėr tė cilin informova edhe Kryeministrin Berisha, i cili ėshtė duke e pėrcjellė me vėmendje dhe ndihmesėn shtesė, me tė gjitha potencialet e qeverisė sė Shqipėrisė, pra, nė kapitullin, kur tė gjithė jemi duke pritur me padurim opinionin e Gjykatės Ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės dhe pastaj perspektivėn e sigurt tė Kosovės pėr tu integruar edhe nė NATO, edhe nė Bashkimin Evropian dhe nė tė ardhmen jo tė largėt edhe nė Organizatėn e Kombeve ėt Bashkuara. Opinioni i Gjykatės Ndėrkombėtare do tė jetė njė opinion nė pėrputhshmėri me vendimet e institucioneve tė Republikės sė Kosovės pėr shtet tė pavarur dhe sovran dhe nė pėrputhshmėri me vullnetin e qytetarėve tė Kosovės. Pavarėsisht nga ky qėndrim dhe interpretimet qė mund tė paraqiten aty kėtu, ne jemi nė bashkėpunim tė ngushtė me tė gjithė miqtė tanė, me tė gjithė partnerėt tanė, jemi nė bashkėpunimin tė ngushtė edhe me Kryeministrin Berisha, jemi duke pėrcjellė tė gjitha zhvillimet hap pas hapi.
Pėr Kosovėn, prezantimi i opinionit tė Gjykatės Ndėrkombėtare do tė shėnojė konsolidimin dhe fuqizimin e shtetit tė Kosovės, ecjen pėrpara dhe do tė nėnkuptojė edhe njohje tė reja pėr shtetin tonė e nė tė njėjtėn kohė, natyrisht, edhe relacione tė reja nė kuptimin e ēėshtjeve praktike sė diskutuari me Serbinė, por tre janė gjėrat, ato, tė cilat nė asnjė rrethanė nuk do tė diskutohen. E para, ne do tė punojmė maksimalisht me tė gjithė partnerėt tanė, EULEX, NATO pėr tė ndryshuar pėr tė mirė gjendjen nė veri tė Mitrovicės, qė atje tė ketė ligjshmėri tė plotė, qė tė ketė angazhime demokratike, organizim tė zgjedhjeve tė lira nė tre komunat pėrkatėse, pastaj implementim tė dokumentit tė Presidentit Ahtisari dhe angazhime shtesė socio-ekonomike. Po ashtu, statusi politik ėshtė njė ēėshtje e pėrfunduar njė herė e pėrgjithmonė dhe integriteti territorial i Republikės sė Kosovės ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet i pranueshėm, i njohur ndėrkombėtarisht dhe natyrisht, i paprekshėm.
Diskutuam edhe pėr bashkėpunimet tona bilaterale, por, nė tė njėjtėn kohė, me theks tė veēantė shfrytėzimin mė tė mirė tė pėrvojave e kėsaj radhe tė Shqipėrisė, si njė pėrvojė e suksesit, edhe pėr Kosovėn nė tė ardhmen, qė tė implementojmė tė gjitha angazhimet qė kemi edhe nė kuadėr tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshėm, tė Ministrisė sė Integrimit Evropian, pastaj tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave dhe aspekteve tė tjera.
Unė dua tė besoj plotėsisht se pėrvoja e suksesit tė Shqipėrisė do tė jetė njė ndihmesė e madhe pėr suksesin e sigurt tė Kosovės, pėr tu integruar sa mė parė nė strukturat euroatlantike, por kėsaj radhe, me agjendėn e qartė pėr dialogun pėr liberalizimin e vizave, pastaj pėr marrėdhėniet tregtare dhe procesin e stabilizim asocimit dhe paralelisht me kėto, edhe partneritetin pėr paqe dhe planin e veprimit.
Edhe njė herė faleminderit zoti Kryeministėr pėr mikpritjen.
Pyetje: Zoti Thaēi, siē e tha edhe komisionari Fule, ju sė shpejti prisni qė tė merrni udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave. A mund tė na thoni disa fusha, ku mund tė keni nevojė pėr mbėshtetjen e Shqipėrisė, duke pasur parasysh se Shqipėria ėshtė fare pranė heqjes sė vizave.
Kryeministri Thaēi: Unė e theksova edhe mė parė, se pėrvoja e suksesshme do tė mund tė jetė njė ndihmesė e madhe pėr tė ardhmen edhe tė Kosovės. Kėto pėrvoja i diskutuam me Kryeministrin Berisha dhe me ministrat pėrkatės, nė veēanti pėr sa i pėrket angazhimeve nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, pastaj Ministrisė sė Integrimit, tė Ekonomisė dhe Financave dhe nė shumė segmente tė tjera tė administratės dhe shumė segmenteve tė tjera institucionale tė bashkėpunimit. Ky bashkėpunim ka qenė funksional edhe deri mė tani, por jemi duke hyrė nė njė fazė tė re qė kėrkon njė intensifikim edhe mė tė lartė. Ėshtė njė sukses i madh reduktimi i trupave tė KFOR-it nė kufirin me Shqipėrinė dhe marrja e kontrollit tė kufirit nga policia e Kosovės nė anėn e Kosovės. Nė anėn tjetėr, ne jemi duke bashkėpunuar me tė gjitha vendet e rajonit, edhe me Maqedoninė qė kemi njė bashkėpunim tė shkėlqyer, me tė cilėn kemi rregulluar ēėshtjen e demarkacionit tė kufirit, tanimė jemi nė fazėn finale tė fillimit tė punėve tė pėrbashkėta edhe me Malin e Zi, nė mėnyrė qė tė qartėsohet vija kufitare, qė do tė jetė plotėsisht nė pėrputhshmėri me vijėn administrative qė ka qenė, e vitit 1974. Pra, do tė jetė njė bashkėpunim prej nivelit mė tė lartė, deri tek nivelet teknike mė tė ulėta, tė domosdoshme pėr kėtė bashkėpunim. Faleminderit.
Njė pyetje pėr Kryeministrin Berisha, e cila nuk lidhet me vizitėn e zotit Thaēi, por me vizitėn e njė personaliteti tjetėr, siē ishte zoti Daul, vizitė pėr tė cilėn zoti Rama tha se erdhi nė Shqipėri pėr tė bėrė fushatė pėr Partinė Demokratike dhe mikun e tij, Sali Berisha.
Kryeministri Berisha: Lidhur me pyetjen tuaj, dua tė theksoj se zoti Daul, kryetar i grupit parlamentar tė Partisė Popullore Evropiane nė Parlamentin Evropian, grupi, pėrfaqėsuesit e tė cilit janė sot qeveri nė 16 vende anėtare tė Bashkimit Evropian, duke numėruar kėtu Gjermaninė Federale, Francėn, Italinė dhe tani sė fundi Mbretėrinė e Bashkuar, e cila nuk ėshtė nė kėtė grup, por ėshtė djathtas, mendoj se erdhi nė Shqipėri me lajmin mė tė gėzueshėm pėr ēdo shqiptar. Ai erdhi nė Shqipėri si mik i tė gjithė shqiptarėve, pasi vetėm njė ditė mė parė, ai dhe parlamentarėt e grupit tė tij kishte luajtur njė rol pėrcaktues nė votėn e Komisionit tė Jashtėm tė Parlamentit Evropian pėr heqjen e vizave. Nė kėtė kontekst, ai bėri fushatė pėr mua, aq sa bėri edhe pėr ēdo shqiptar, qė mezi pret lėvizjen e lirė tė tij dhe heqjen e vizave pėr shqiptarėt nė hapėsirėn evropiane. Nga ana tjetėr, mendoj se nė dallim nga ēndodhi disa javė mė parė, Joseph Daul mori takime me tė gjithė spektrin politik parlamentar shqiptar dhe dha mesazhet mė tė shkėlqyera tė bashkėpunimit,. Ēdo interpretim tjetėr i kėsaj vizite ėshtė jo realiste dhe shqiptarėt e kanė shumė tė
qartė se cili ishte lajmi qė u solli miku i tyre i shquar, Joseph Daul, vetėm njė ditė pasi ai ishte edhe arkitekti i tij nė Parlamentin Evropian.
Njė pyetje pėrbashkėt pėr tė dy kryeministrat: Nė pritje tė opinionit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, Tirana dhe Prishtina janė prononcuar pėr domosdoshmėrinė e dialogut teknik, nė njė kohė qė tė njėjtin mendim ka edhe bashkėsia ndėrkombėtare. A do tė thotė se ky mendim i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė e kushtėzon njė dialog tė tillė?
Kryeministri Thaēi: Opinioni i Gjykatės Ndėrkombėtare hap njė fazė tė re pėr shtetin e Kosovės, njė fazė qė kėrkon relacion tė ri edhe mes dy shteteve, tė Kosovės dhe Serbisė dhe hapjen e diskutimit tė disa ēėshtjeve praktike, qė janė tė nevojshme e tė domosdoshme tė diskutohen, por edhe tė zgjidhen mes Prishtinės dhe Beogradit, siē kemi diskutuar me tė gjitha vendet e rajonit, edhe me Maqedoninė, qė do ti diskutojmė edhe me Malin e Zi dhe natyrisht, njė bashkėpunim tė shkėlqyeshėm kemi edhe me Shqipėrinė. Por e pėrsėris nė asnjė rrethanė nuk do tė ketė kthim prapa, pėrkundrazi do tė ketė vetėm ecje pėrpara, njohje tė reja pėr shtetin e Kosovės dhe ėshtė nė interesin e tė dy vendeve, edhe tė shtetit tė Kosovės, edhe tė shtetit tė Serbisė, tė zgjidhė njė herė e pėrgjithmonė kėto ēėshtje praktike, tė cilat janė edhe standarde, mund tė them, pėr integrim nė strukturat euroatlantike edhe pėr shtetin e Kosovės, edhe pėr shtetin e Serbisė. Por opinioni i Gjykatės Ndėrkombėtare nuk ėshtė me rėndėsi vetėm pėr Kosovėn, ėshtė me rėndėsi pėr tė gjithė rajonin, ėshtė me rėndėsi pėr tė gjithė komunitetin ndėrkombėtar. Unė pres qė pas prezantimit tė opinionit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė mbyllet edhe ky vakum mes 22 vendeve tė BE-sė qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės dhe tė 5 vendeve qė ende janė nė proces tė njohjes. Pra, pas prezantimit tė opinionit tė Gjykatės Ndėrkombėtare do tė ketė njė qėndrim unik tė tė gjitha vendeve tė BE-sė pėr perspektivėn evropiane tė Republikės sė Kosovės. Mė lejoni qė nė fund tė them pėrsėri se unė i solla Kryeministrit Berisha mesazhet mė tė mira pėr angazhimin e pėrbashkėt qė kemi pasur pėr inaugurimin e fillimit tė punimeve tė autostradės Vėrmicė nė drejtim Prizrenit, tė Prishtinės, deri nė Merdare dhe e informova pėr fillimin e punimeve tė suksesshme dhe tė angazhimeve shtesė tė punimeve nė kapacitet tė plotė, nė mėnyrė qė tė afrohet sa mė tepėr Prishtina dhe Tirana, qė do tė thotė qė kjo distancė qė ka mbetur, 3-4 orė, tė afrohet edhe mė tepėr.
Kryeministri Berisha: Ėshtė e vėrtetė qė vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės pritet tė jepet dhe kam bindjen se do tė jetė njė kontribut i ri madhor pėr paqen nė Ballkan. Nuk mund tė ketė asnjė lloj mėdyshje se ky vendim do tė shkojė nė kundėr rrjedhė tė tė drejtės historike, tė tė drejtės juridike, tė tė drejtės ndėrkombėtare tė qytetarėve ėt Kosovės. Por ky vendim do tė sanksionojė mė tej njė proces tė pa rikthyeshėm, njė proces, tė cilin gadishulli e ka pritur prej njė shekulli dhe pa tė cilin nuk do tė mund tė kishte paqe dhe stabilitet. Sigurisht qė ne kemi diskutuar dhe do tė bashkėrendojmė projektet tona qė tė zgjerojmė mirėkuptimin e partnerėve ndėrkombėtare pėr vendimet mė tė drejtė e mė tė shpejtė nga ana e tyre, pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Sikundėr, dua tė theksoj se trendi ėshtė thellėsisht pozitiv. Vullneti i vendeve sovrane dhe tė lira ėshtė gjithnjė e nė rritje dhe numri i shteteve qė do tė njohin Kosovėn gjatė muajve qė vijnė, do tė njohė rritje tė mėtejshme tė madhe.
Pėr sa i pėrket dialogut, quaje teknik, politik a si tė duash, dialogu ėshtė i dobishėm i pashmangshėm. Ajo qė nuk mund tė jetė kurrė nė agjendėn e kėtij dialogu ėshtė ēėshtja e integritetit territorial tė Kosovės. Kėtu, tė dy qeveritė tona kanė bindjen mė tė thellė se kufijtė aktualė tė Ballkanit Perėndimor, por edhe tė Ballkanit nė tėrėsi, janė interesi jetik i tė gjithė kombeve dhe shteteve tė kėtij rajoni dhe se ēdo synim pėr modifikim tė tyre do tė hapte njė cikėl tė ri sherresh dhe konfliktesh, nga tė cilat gadishulli do tė donte dekada pėr tė dalė. Ndaj dhe ne konsiderojmė se respektimi me rigorozitet i kėtyre kufijve pėrbėn bazėn e shkėlqyer pėr dialog, pėr bashkėpunim, pėr kooperim tė gjithanshėm.
No Comment.