Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Duke pėrkrahur demokracinė dhe mendimin racional ne mund tė krijojmė njė ambient tė sigurt pėr kėrkime shkencore dhe pėr ndėrtimin e teknologjive qė do tė jenė nė dobi tė gjithė njerėzimit, nė dobi tė njė tė ardhmeje kur vuajtja dhe vdekja do tė mund tė jenė vetėm kujtime nga e shkuara jonė primitive. Religjioni ofron parajsėn pas vdekjes, ndėrsa transhumanistėt besojnė se parajsa duhet te ndėrtohet nėpėrmjet shkencės dhe teknologjive te rregulluara demokratisht.
Edhe pse transhumanizmi ėshtė njė lėvizje relativisht e re kulturore dhe filozofike, ai ėshtė nė thelb vetėm riformulim modern mė radikal i humanizmit racional. Njė ringjallje e besimit se pėrmirėsimi i njeriut dhe botės sė tij ėshtė i mundshėm nėpėrmjet zbatimit tė arsyes, teknologjisė dhe etikės humaniste. Sipas Paul Kurtz, nga Akademia Ndėrkombėtare e Humanizmit, ShBA, humanizmi ėshtė botėkuptim etik, shkencor dhe filozofik qė i ka rrėnjėt thellė te filozofėt dhe poetėt e Greqisė dhe Romės sė lashtė, Kina konfuēiane dhe lėvizja Cervaka nė Indinė klasike. Artistėt, shkrimtarėt, shkencėtarėt dhe mendimtarėt humanistė i kanė dhėnė trajtė epokės moderne pėr mė shumė se pesėqind vjet.
Dy parime themelore tė humanizmit, tė formuluara nė Deklaratėn e Amsterdamit tė vitit 2002, pėrveē tė tjerave, janė:
Humanizmi ėshtė racional. Ai synon tė pėrdorė shkencėn nė mėnyrė kreative, jo nė mėnyrė shkatėrrimtare. Humanistėt besojnė se zgjidhjet pėr problemet e botės duhet ti kėrkojmė nė mendimin dhe veprimin njerėzor, jo nė ndėrhyrjen hyjnore. Humanizmi pėrkrah zbatimin e metodave tė shkencės dhe kėrkimit tė lirė pėr problemet e mirėqenies sė njeriut. Por humanistėt besojnė gjithashtu se zbatimi i shkencės dhe teknologjisė duhet tė trajtėsohet nga vlerat njerėzore. Shkenca na jep mjetet, por vlerat njerėzore duhet tė vendosin pėr qėllimet.
Humanizmi mbėshtet demokracinė dhe tė drejtat e njeriut. Humanizmi ka si qėllim zhvillimin e plotė tė ēdo njeriu. Ai mbron qėndrimin se demokracia dhe zhvillimi njerėzor janė ēėshtje e sė drejtės. Parimet e demokracisė dhe tė drejtave tė njeriut mund tė zbatohen nė shumė marrėdhėnie njerėzore dhe ato nuk janė tė kufizuara vetėm pėr mėnyrat e qeverisjes.
Kėto parime janė edhe parime transhumaniste, mirėpo transhumanistėt mendojnė se aspiratat e lashta tė njeriut pėr pavdekėsi dhe lumturi tė qėndrueshme nuk mund tė adresohen thjesht duke dhėnė shpjegime antropologjike dhe psikologjike pėr burimin e religjioneve dhe duke ofruar si alternativė vetėm njė jetė tė shkurtėr demokratike qė pėrfundon me vdekje tė pėrjetshme. Kėtu qėndron edhe dallimi ndėrmjet transhumanizmit dhe humanizmit tradicional. Derisa humanistėt pjesėn mė tė madhe tė energjisė sė tyre e pėrqendrojnė nė luftimin e religjionit, transhumanistėt ofrojnė njė alternativė pėr religjionin. Pėr transhumanistėt religjionet janė refleksion i aspiratave mė tė thella tė njeriut pėr pavdekėsi dhe lumturi tė qėndrueshme, edhe pse tė veshura me mite dhe besėtytni dhe ndoshta shumė prej tyre tė krijuara nga njerėz me qėllime te dyshimta (ose me ērregullime mendore te pėrcjella me halucinacione). Nė fakt, figurat e dyshimta pas religjioneve mund tė kenė qenė tė suksesshėm nė manipulimin e masave pikėrisht falė njohjes sė mirė tė kėtyre dėshirave tona tė thella pėr pavdekėsi dhe lumturi fizike e intelektuale. Ndonėse demaskimi dhe demistifikimi i kėtyre njerėzve ėshtė i rėndėsishėm, transhumanistėt nuk shohin asgjė irracionale nė dėshirėn tonė tė lashtė pėr transhendencė, pėr njė gjendje me te lartėsuar ekzistenciale ku do te ishim zot i fatit tone. Ajo qė ėshtė irracionale te religjionet ėshtė ideja se kėto mund tė arrihen vetėm me lutje, rituale dhe disa sakrifica morale. Transhumanistėt ofrojnė njė alternativė reale pėr sendėrtimin e kėtyre dėshirave: shkencėn dhe teknologjinė. Edhe parajsa, pėr transhumanistėt ėshtė vetėm ēėshtje inxhinierie.
Transhumanistėt besojnė se nėpėrmjet zbatimit radikal tė shkencės dhe teknologjisė pėr zgjidhjen e problemeve njerėzore mund tė eliminojmė vuajtjen njerėzore pėrgjithmonė. Varfėria, uria, sėmundjet, plakja, inteligjenca e limituar, mund tė bėhen pjesė e historisė sonė primitive nėse njerėzimi do ti fokusonte energjitė fizike dhe intelektuale nė kėrkimet shkencore pėr krijimin e teknologjive tė reja. Nacionalizmi dhe religjioni janė kontribuuesit kryesorė pėr ngadalėsimin e pėrpjekjeve pėr ndėrtimin e njė bote tė tillė. Ata qė mendojnė se njė e ardhme e tillė ėshtė fantastike dhe utopike, vetėm duhet tė kujtojnė si do tė tingėllonin pėr njeriun e shekullit tė 19-tė teknologjitė tona si interneti, bioinxhinieria dhe nanoteknologjia. Utopia nuk ėshtė diēka e paarritshme, por diēka qė nuk ekziston sot.
Ndonėse transhumanistėt janė teknoutopistė, historia ka treguar se teknologjia mund tė keqpėrdoret. Ēėshtė e vėrteta, nė vend se ti bėnin dobi njerėzimit, teknologjitė tona do tė mund tė shkaktonin asgjėsimin e jetės nė tokė. Prandaj transhumanistėt janė fuqimisht pėr njė mbikėqyrje dhe rregullim demokratik tė teknologjive tė reja. Duke pėrkrahur demokracinė dhe mendimin racional ne mund tė krijojmė njė ambient tė sigurt pėr kėrkime shkencore dhe pėr ndėrtimin e teknologjive qė do tė jenė nė dobi tė gjithė njerėzimit, nė dobi tė njė tė ardhmeje kur vuajtja dhe vdekja do tė mund tė jenė vetėm kujtime nga e shkuara jonė primitive.
