Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Kur, afėrsisht, Shqipėria do tė jetė anėtare e Bashkimit Europian? Pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje nuk e di njeri. As nė Bruksel, as nė Strasburg, as nė Tiranė. Ėshtė njė shaka e hidhur qė BE-ja ka ardhur duke u larguar, sa mė shumė i jemi afruar! Drejtuesit politikė tė vendit tonė kanė qenė mė tė sigurt pėr kohėn e integrimit para pesėmbėdhjetė vjetėsh se sa janė sot. Prandaj nuk pėrmendin mė afate, por mjaftohen me optimizmin tipik, qė konsiderohet njė ushqim i mirė pėr fukaranė.
Ashtu si dielli qė lind, edhe ėndrra e integrimit do tė realizohet! Kthehet pyetja: Kur? Kur afėrsisht? Se dielli kėtė punė ka! Nė qeverinė e Tiranės, rėndom, sundon kjo retorikė: "Ne i kemi kryer detyrat tona"! Pėr edukatė, nuk thuhet se tani e ka nė dorė Europa. Por s'ka nevojė tė thuhet sepse kuptohet. Nga ana tjetėr, Brukseli qė flet nė emėr tė Europės, pėrgjigjet kėshtu: "Integrimi ėshtė nė dorėn tuaj! Ju i dini detyrat. Ne jemi nė dispozicion pėr t'ju ndihmuar"!
Ne jemi gati, por ju nuk doni - fjala e Tiranės. Ne duam, por ju nuk jeni gati- fjala e Brukselit. Ky ėshtė pingpongu qė luhet dhe natyrisht, duam, s'duam, e drejta ėshtė me "tė zotin e dyqanit", siē thotė populli. Ne duhej ti kishim tė gjitha gjėrat nė vijė pėr tė gjykuar me objektivitet se sa e hapur ėshtė dera e Europės pėr ne. Ē't'i themi Europės, kur nuk jemi nė rregull pėr vete. Ka shumė mundėsi - dhe kjo u bie nė sy edhe nga atyre qė nuk janė ekspertė tė fushės- se qeveria shqiptare ka njė konceptim shkollaresk pėr ato qė quhen "detyrat e shtėpisė", duke i konsideruar pak a shumė si detyra me shkrim, me shumė faqe, qė shoqėrohen me ndonjė mėsim tregues nė praktikė, sa pėr t'ua treguar ekspertėve, vėzhguesve apo monitorėve tė BE-sė. Kuptohet se me kaq vetėm i bėjmė qejfin vetes. Koncepti i integrimit apo i "detyrave tė shtėpisė" ėshtė shumė i gjerė. Kryefjala e integrimit quhet implementim. Domethėnė, vėnia nė praktikė e standardeve tė Europės dhe europianizmit.
Sa kohė qė Shqipėria, edhe pse kaluan njėzet vjet, nuk ka zgjidhur apo krijuar ende, nė pėrputhje me standardet e botės sė lirė, tri ēėshtje tė mėdha- zgjedhjet, drejtėsinė dhe pronėn- rruga e saj drejt Europės vazhdon tė jetė e gjatė, ndėrsa "sukseset" e saj nė fushėn e integrimit nuk janė tė dorės sė parė.
Mund tė flasim gjerė e gjatė pėr vonesat apo "fajet" e Shqipėrisė, por edhe Europa qė ka luksin tė vendosė kritere, tė gjykojė dhe tė mbajė nė pritje vendet kandidate, ka normalisht pėrgjegjėsinė e vet pėr demokracinė e kėtyre vendeve. Europa, kur ka dashur, e ka liruar dorėn si me rastin e Bullgarisė dhe Rumanisė dhe mirė ka bėrė. Vitin e ardhshėm pritet pranimi nė BE i Kroacisė. Mė tej, Europa ka vendosur tė pushojė disa vite. Nė samitin e para pak javėve nė Sarajevė, drejtues politikė tė vendeve tė fuqishme tė Europės, folėn pėr njė "pauzė" dhjetėvjeēare pas hyrjes sė Kroacisė. Nuk ka njė vendim tė shkruar, sigurisht, por kjo ėshtė mė keq se tė kishte njė vendim tė shkruar. Nė shtėpinė e tė varurit nuk pėrmendet litari.
Nuk ka pasur as reagime, as komente dhe as sqarime nga autoritetet zyrtare nė lidhje me kėtė "pauzė" eventuale, edhe pse nė pėrvjetorin e parė tė qeverisė Berisha - Meta drejtuesit e LSI-sė i mėshuan me tendencė faktin se qeveria e tanishme ėshtė qeveria e integrimit, a thua se nuk ka qenė e tillė ajo pa LSI-nė dhe nuk do tė jetė po e tillė edhe qeveria e opozitės nesėr! LSI-ja dhe qeveria duan tė bėjnė propagandė, por kjo puna e "pauzės" ėshtė vėrtetė shumė shqetėsuese. Po tė jetė e vėrtetė se nė Europė kanė vendosur tė shtrėngojnė dorėn me Shqipėrinė dhe me ndonjė vend tjetėr tė rajonit, apo siē e themi ne shqiptarėt, po tė jetė se duan t'i fryjnė kosit meqenėse u ka djegur qulli, atėherė i bie qė Shqipėria tė anėtarėsohet njė dekadė e gjysmė pas Bullgarisė dhe Rumanisė. Kjo diferencė nuk pėrligjet as me komunizmin qė kemi jetuar deri nė vitin 1990 dhe as me demokracinė qė jetojmė sot.
Ėshtė e qartė se "pauza" pas pranimit tė Kroacisė tregon lodhjen e Europės nga debatet e brendshme nė lidhje me zgjerimin, debate qė nganjėherė po venė nė pikėpyetje vetė realitetin e Europės sė Bashkuar pėr shkak tė krizės ekonomike. Por fatmirėsisht, politika e zgjerimit ėshtė ende politika zyrtare e BE-sė. Mendjet e ndritura tė kontinentit e dinė se nuk mund tė ketė dy Europa, njė tė bashkuar dhe njė tjetėr jashtė saj. Nė kėtė kontekst, "pauza" pas pranimit tė Kroacisė duhet konsideruar pikėsėpari njė dėshtim pėr qeveritė e ashtuquajtura tė integrimit, tė Shqipėrisė dhe vendeve tė tjera tė rajonit, qė janė lėnė nė listėn e pritjes. Po tė kishin kėto qeveri arritje konkrete dhe domethėnėse, Europa nuk do ta kishte tė lehtė t'i ndante kaq gjatė nga Kroacia. Por ndėrsa pasqyron dilemat e Europės pėr mėnyrėn si do tė vazhdohet me vendet e tjera, "pauza" do tė inkurajonte frenimin e proceseve integruese nė kėto vende, shoqėruar me njė demagogji akoma mė tė shpifur tė drejtuesve politikė.
Kushdo qė ka folur e flet pėr "pauzė" nuk llogarit efektet e dėmshme, deri shkatėrruese, qė ka kjo fjalė pėr demokracitė e reja. Nė Shqipėri, por edhe nė disa vende fqinje, qeveritė dhe pėr fat tė keq edhe vetė qytetarėt, ėndėrrojnė tė marrin vizat, ndėrsa nuk duan t'ia dinė shumė pėr integrimin, pėr tė mos thėnė se e mendojnė me kosto. Integrimi gjithnjė ėshtė parė si njė lloj teatri qė duhet luajtur herė pėr publikun, herė pėr Europės, por punė e madhe po u shty nė kalandrat greke. Integrimi garanton konkurrencėn politike dhe ekonomike, garanton pronėn, garanton drejtėsinė, garanton liritė dhe tė drejtat! Nė fakt integrimi nuk u duhet atyre qė duan tė fitojnė zgjedhjet me manipulime, tė pasurohen me monopole, tė vėnė nėn kontroll drejtėsinė e kėshtu me radhė.
"Pauza" do ta bėnte edhe me teatrale ēėshtjen e integrimit tė vendit tonė nė Europė dhe do t'i thellonte sėmundjet e demokracisė qė janė listuar nė progres raportin e BE- sė. Mė mirė tė mos pėrmendet fare, tė mos ketė fare afate. Plotėsimi i kritereve- ky duhet tė jetė afati i hapur. Qė do tė thotė se, nė vartėsi tė arritjeve, vendi mund ta pranohet pėrpara vitit 2200, por edhe pas vitit 2020. Pra duhet njė kriter motivues dhe ndėshkues njėkohėsisht, pėr ato qeveri qė mendojnė ta shtyjnė me demagogji. Europa duhet ta dijė se partneri mė i madh i saj nė ēėshtjet e integrimit nuk janė qeveritė e Shqipėrisė, por qytetarėt shqiptarė. Sa mė e qartė dhe sa mė e hapur tė jetė Europa me qytetarėt shqiptarė pėr integrimin, aq me shpejt kėta qytetarė do ta shtyjnė vendin drejt Europės.
No Comment.